Muzikantai styginiais instrumentais groti su pirštinėmis negali

Prasidėjus taupymo vajui priemonių imamasi visose uostamiesčio įmonės. Dažniausiai šviestuvai jau pakeisti ar keičiami ekonomiškesniais. Bet labiausiai nerimaujama ne dėl pabrangusios elektros energijos. Šioje srityje dar randama būdų taupyti. Šiuo metu visi su baime laukia sąskaitų už šildymą. Kai kas tiesiog laiko špygas kišenėse, kad žiema šiemet būtų šilta.

Paklaustas, ar nereikės žiūrovams salėje sėdėti su paltais, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas atsakė: „Dabar įspėju, kad nenusivilktų, o kas bus ateityje, - žiūrėsime. Kažkaip nelabai įsivaizduoju, kad žmonės ateitų į Naujųjų metų vakarą su kailiniais. Būtų nesąmonė.“

Degina ne visas lempas

"Mes susimažinome apšvietimą koridoriuose, auditorijose. Pasikvietėme elektrikus, pakeitė jungiklius, kad būtų jungiamos ne 8, o 3-4 lempos. Sargai įpareigoti išeidami išjungti šviesą.

Pirmadienį darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Penktadienį iki pietų kabinetai būna tušti, vėliau ateina tik kai kurie darbuotojai, nes vyksta renginiai. Galima sakyti, kad nuotoliniu būdu dirbame dvi dienas", - pasakojo Žvejų rūmų direktorius A. Lenkauskas.

Pasak jo, šiemet atsisakyta sienų dažymo ir kai kuriuose koridoriuose, auditorijose paprastos lempos keičiamos į LED. Didžiojoje salėje, pirmo ir antro aukšto fojė jau prieš dvejus metus įrengtas LED apšvietimą. Netgi galvojama, kad ir Bendruomenės namuose, kurie priklauso rūmams, reikėtų tokio apšvietimo.

„Mes esame išmokyti skaičiuoti ir taupyti dar nuo tų laikų, kai čia atsikraustėme. Tai mums jokia naujovė. Jau nebežinome, iš ko dar galima sutaupyti, sunku rasti vidinių rezervų. Elektros pabrangimo mažiau bijome, nes ją lengviau taupyti. Didžiausias mūsų iššūkis bus šiluma“, - aiškino Žvejų rūmų direktorius.

Šildymas baimina labiau

Šiuo metu Žvejų rūmų salės dar nešildomos, bet jau prasideda renginiai, o kartu ir galvos skausmas, kada pradėti šildyti. "Pagal gyventojų logiką, šildymą reikėtų pradėti vėliau. Pagal Žvejų rūmų logiką, tai jau galima daryti dabar, nes paskui pastatas gali tiek atšalti, kad kai reikės prišildyti, išeikvosi dvigubai daugiau energijos.

Mūsų pastatas nerenovuotas. Sistema nėra reguliuojama, šilumos naktį nei sumažinsi, nei išjungsi.

Kuriami dideli rekonstrukcijos planai, bet gyventi reikia dabar. Jeigu pastatas būtų renovuotas, mes irgi norėtume, kad šildymas būtų įjungtas spalio pabaigoje.

Žvejų rūmai jau ir taip yra peršalę, tad šilumos mes nelabai galime mažint. Visais laikais pas mus nebuvo šilta. Didžiojoje salėje ir taip kildavo problemų norint prišildyti iki reikiamų higienos normų. Dabar visi mažina šilumos suvartojimą, o mes nemažindami jau esame pasiekę tą lygį. Žiūrėsime, ką reikės daryti, gal trumpiau šildysime", - aiškino A. Lenkauskas.

Beje, didžiąją teatro salę žadama šildyti naudojant kondicionavimo sistemą ir, užuot šildžius visą parą, tai daryti dvi valandas.

Brangs salės nuoma

Pasak Žvejų rūmų direktoriaus, pinigai, gaunami už didžiosios salės nuomą, naudojami susimokėti už šildymą ir elektrą. Jo teigimu, salės nuoma naujiems klientams pabrangs kokiu 100 eurų, o su senais klientais sudarytos sutartys, kurių nepakeisi. „Jeigu jau sumokėta, turėsime šildyti salę pagal savo galimybes“, - teigė A. Lenkauskas.

Paklaustas, į ką dedamos didžiausios viltys, atsakė: „Esame Savivaldybės įmonė. Neįsivaizduoju, ar gausime kompensaciją už šildymą. Mes uždirbame nemažai pinigų, svarbu, kad nebūtų paimtos lėšos, gaunamos iš kultūrinės veiklos, kurias planavome skirti mokėjimui už vandenį, elektrą ir visa kita.“

Sutrumpintas klientų aptarnavimo laikas

„Visi darbuotojai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, per savaitę tai daro ne vieną dieną, o 20 valandų. Senajame biure, kuriame anksčiau sėdėdavo 4-5, dabar būna 2-3 darbuotojai“, - sako dabartinis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) vadovas Andrius Samuilovas.

Šiemet nuo liepos KKT atsisakė vieno tarnybinio automobilio nuomos. Trys automobiliai - hibridiniai, tad kuro suvartojimas, A. Samuilovo teigimu, sumažėjo du kartus, bet šiek tiek padidėjo elektros sąnaudos, nes jie didesnę laiko dalį važiuoja su įkrauta baterija.

Nuo šio pirmadienio 1 valanda sutrumpintas klientų aptarnavimo centro darbo laikas. Anksčiau buvo dirbama iki 18 val., dabar - iki 17 val. Pasak KKT vadovo, tą valandą klientų srautai buvo maži, tad tokį sprendimą priimti nebuvo sunku.

NEGALI. Kliapėdos kamerinis orkestras nuotoliniu būdu dirbti negali, groti su pirštinėmis - taip pat. Redakcijos archyvo nuotr.

NEGALI. Kliapėdos kamerinis orkestras nuotoliniu būdu dirbti negali, groti su pirštinėmis - taip pat. Redakcijos archyvo nuotr.

Keleivių šaldyti neketina

KKT vadovas sako, kad šaldyti keleivių autobusuose tikrai neplanuojama. "Ir naujuosiuose, ir senesniuose autobusuose sistemos nėra tokios, kad galėtum kažką užsukti.

Tokio klausimo, kad kažkaip būtų galima prisukti šilumą autobusuose, net nesvarstėme.

Autobuse, stovėjusiame per naktį, ryte pirmą, antrą reisą būna kiek vėsiau ne dėl to, kad mes taupome, o dėl natūralių dalykų", - aiškina A. Samuilovas.

Prikabinti prie autobusų saulės baterijų KKT negali, nes autobusai ne jo nuosavybė. „Jas įrengti ant mūsų pastato vargu ar pavyktų, greičiausiai paveldosaugininkai neleistų gadinti vaizdo. Šiuo metu svarstome galimybę įsigyti dalį nuotolinės elektrinės, kuri padengtų dalį mūsų elektros poreikio. Kai buvo paskelbtas vienas šaukimas viešojo sektoriaus įmonėms dalyvauti kompensacijų skirstymo procese, mes pavėlavome keliolika minučių ir nebespėjome į tą traukinį. Labai greitai tie milijonai eurų buvo išgraibstyti. Bet tokios idėjos neatsisakome, įsivertinsime kaštus ir pasirengsime planą“, - pasakojo KKT vadovas.

Neįsivaizduoja, kaip vykdyti rekomendacijas

"Vadovaujamės savo steigėjos Savivaldybės rekomendacijomis mažinti elektros suvartojimą. Jau nebesijungiame kondicionierių, šildomės gerdami arbatą ar kavą, po truputį grūdinamės. Kol dar neprasidėjo šildymo sezonas, visos rekomendacijos yra teorinio lygmens.

Mums elektros sąskaita už rugpjūtį, kai atostogavome, nebuvo renginių, atėjo dvigubai didesnė nei liepą.

Dabar su nerimu laukiame tolesnių nurodymų ir laikome špygas, kad žiema būtų šilta", - sakė Klaipėdos koncertų salės vadovas Tadas Grabys.

Jis prisipažino sunkiai įsivaizduojąs, kaip reikėtų Klaipėdos koncertų salei laikytis Vyriausybės rekomendacijų dirbti penktadienį ir pirmadienį nuotoliniu būdu, kad keturias dienas būtų galima prisukti šildymą iki minimumo ir tokiu būdu taupyti energiją.

„Nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną dieną didžiosios salės scenoje repetuoja mūsų Klaipėdos kamerinis orkestras, nes jis netelpa savo patalpose. Nemanau, kad man pavyks ten prisukti šildymą, nes muzikantai negali styginiais instrumentais groti su pirštinėmis“, - teigė T. Grabys.

ILGI. Žvejų rūmų koridoriai ilgi. Taupant juose deginamos ne visos lempos.

ILGI. Žvejų rūmų koridoriai ilgi. Taupant juose deginamos ne visos lempos.

Prašys peržiūrėti įkainius

Klaipėdos koncertų salės patalpos - 3 tūkst. kv. m. Joje savaitgaliais labai dažnai vyksta komerciniai renginiai. Klaipėdos miesto taryba patvirtino komercinių paslaugų įkainius, kurie, pasak T. Grabio, palyginti su paslaugų kokybe, yra labai maži. „Mes suteikiame ne tik salę, bet ir garso, ir šviesos operatorių, bilietų kontrolės darbuotojų, rūbininkų paslaugas. Jeigu didžiosios salės nuomos valanda kainuoja 200 eurų, aišku, kad to neužteks elektros, šildymo kaštams padengti ir dar sumokėti personalui. Rengiamės teikti siūlymą Savivaldybės tarybai, kad patvirtintų naują kainyną“, - sakė Koncertų salės vadovas.

Paklaustas, į ką jis deda didžiausias viltis, atsakė: „Į tai, kad kiek įmanoma greičiau centrinė valdžia priimtų sprendimą skirti biudžetinėms įstaigoms finansavimą saulės elektrinėms pasistatyti. Galiu spontaniškai atsakyti, kad statytume kolektorius ant stogo, bet gali ir nebūti tokios galimybės, jeigu saulės kampas bus ne toks. Kitas dalykas, mūsų pastatas yra senamiestyje, tai mes negalime darkyti jo eksterjero“, - sakė T. Grabys.

Daugėja norinčiųjų prisijungti

AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas net nustebo, kad teiraujamės tokių savaime suprantamų dalykų. "Mes taupiai dirbame visą laiką, stengiamės daryti viską kuo efektyviau, kad būtų kuo mažiau sunaudojama energijos, kad mūsų parduodamos šilumos kaina būtų konkurencinga.

Vos spėjame tenkinti norinčiųjų prisijungti prie mūsų tinklų prašymus, nes mūsų parduodamos šilumos kaina yra patraukli. Penkių biokuro katilų statyba (4 Šilutės plente, Lypkių katilinė Laisvojoje ekonominėje zonoje), pradėta dar 2014 metais, šiandien mums leidžia būti konkurencingiems. Mes orientuojamės į vietinį biokrurą, kuris visada buvo ne mažiau kaip 30 proc. pigesnis už atvežtinį iškastinį.

Ta energetinė krizė nenukrito iš dangaus per vieną dieną. Pernai gruodį dujų kainos jau kilo į viršų. Mes viską pasiruošėme labai iš anksto. Optimizavome įmonės vidaus apšvietimą, kaitrines lempas pasikeitėme į LED'ines, pastatėme dažnio keitiklius siurbliams, kas labai padeda taupyti elektros energiją. Kad būtų naudojama mažiau biokuro, pastatyti absorbciniai šilumos siurbliai, įrengti ekonomaizeriai, kad iš dūmų būtų galima pasiimti šilumą", - aiškino A. Katinas.

Taupo ir Uosto direkcija

"Uosto direkcija yra parengusi energijos taupymo priemonių planą, kuriame numatė energijos imtuvų poreikio reviziją techninės būklės ir modernizacijos atžvilgiu. Jai priklausančiuose pastatuose žiemą maksimali temperatūra sieks 19 laipsnių, o vasarą tose patalpose, kuriose yra kondicionavimo sistema, vėsinimas bus galimas tik esant +27 laipsniams šilumos.

Siekiat taupyti energijos išteklius mažinamas Uosto direkcijai priklausančių pastatų vidaus ir lauko apšvietimas. Ant administracinio pastato esančio LED ekrano veikimo valandos yra sutrumpintos„, - “Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

NENUSPRĘSTA. Kas kelintas žibintas degs gatvėse, dar nenuspręsta. Redakcijos archyvo nuotr.

NENUSPRĘSTA. Kas kelintas žibintas degs gatvėse, dar nenuspręsta. Redakcijos archyvo nuotr.

Mažins gamybą I vandenvietėje

Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko, pastaruoju metu elektros sąnaudos išaugo apie 10 kartų ir šiemet per pusę metų vien elektros išlaidos buvo didesnės nei pernai per visus metus ir nuolat auga.

"Mes nuolatos ir kryptingai skirdavome dėmesio taupymui, tačiau matydami pirmuosius energetinio karo ženklus ėmėmės dar reikšmingesnių taupymo priemonių pavasarį, o rugpjūtį patvirtinome taupymo planą. Jame numatyta 10 pagrindinių priemonių, kurios, preliminariais skaičiavimais, esant dabartinėms elektros kainoms per metus padės sutaupyti daugiau nei 340 tūkstančių eurų, neskaičiuojant planuojamų statyti saulės elektrinių atsiperkamumo.

Taupymo plane numatyta reguliuoti kai kurios technologinės įrangos darbą atsižvelgiant į elektros biržoje numatomą kainą, minimaliai - 0,1 baro - sumažinti paduodamo vandens slėgį, dar likusį nepakeistą apšvietimą pakeisti į taupesnį LED apšvietimą bei sumažinti teritorijų apšvietimą, o variklinius įrenginius pakeisti į mažiau naudojančius elektrą.

Taupant elektros išteklius bus mažinama vandens gamyba I vandenvietėje ir daugiau vandens tiekiama iš III vandenvietės.

Viena iš priemonių - penktadieniais administracijos darbuotojai ir visi galintys dirba iš namų, įskaitant ir klientų aptarnavimo centrą.

Dar pavasarį ant kelių pastatų pastatėme saulės elektrines ir iš dalies kompensuojame išaugusias elektros sąnaudas, ateityje planuojame visišką energetinį nepriklausomumą. Ši investicija amortizuos sąnaudas ir paslaugų kainas„, - pasakojo “Klaipėdos vandens" vadovas B. Jonikas.

Seka valandas, kai mažesnės kainos

Anot Jūrų krovos kompanijos „Bega“ komunikacijos vadovo Gedimino Gudavičiaus, pasikalbėta su darbuotojais ir tikimasi jų sąmoningumo, kad nepaliks neišjungtų kompiuterių ir t. t. Galvojama įdiegti centralizuotą apšvietimo valdymą. Buitiniu lygiu vandeniui pašildyti ar vietiniam apšvietimui ruošiamasi naudoti saulės kolektorius.

Darbo procesui uoste reikalinga daug elektros turint omenyje juostinius konvejerius, krovinio transportavimą iš sandėlio į laivą, krautuvus, elektrinius lokomotyvus ir kt. Pasak G. Gudavičiaus, iš esmės keisti procesą, ką nors stabdyti ar staiga pasistatyti saulės elektrinių parką, kuris tenkintų „Begos“ poreikius, neišeina.

„Mes stebime išankstines elektros energijos kainas biržoje kiekvieną valandą ir stengiamės procesus organizuoti atsižvelgdami į tai. Niekas nebūna stabdoma, bet yra procesų, kurie gali vykti nebūtinai tą valandą, kai yra elektros brangumo pikas. Bet tai tinka procesams, kurie nėra skubūs, laivo krovai to nepritaikysi“, - sakė „Begos“ atstovas.

Mažins naujametinių puošmenų

Paklaustas, ar iš tikrųjų gatvėse švies tik kas trečias šviestuvas, UAB Klaipėdos autobusų parko (sujungus Klaipėdos autobusų parką ir UAB „Gatvių apšvietimas“ dabar yra viena įmonė) vadovas Vaidas Ramanauskas atsakė: "Patys tokių sprendimų nepriimame. Tai, kaip taupyti, sprendžia Savivaldybė, mes tik įgyvendiname.

Šiuo metu priimtas sprendimas vakare truputį vėliau įjungti šviestuvus ir šiek tiek anksčiau išjungti. Bus išjungiamas skverų ir pastatų apšvietimas. Sprendimo, kad būtų jungiamas tik kas trečias šviestuvas gatvėse, dar nėra, dar skaičiuojama, vertinama. Mes pasakėme, kad tokia galimybė būtų."

Pačiose įmonėse yra įdiegtas išmanusis apšvietimo valdymas, šviestuvai pakeisti į LED, koridoriuose - į automatiškai valdomus. Pereita prie nuotolinio darbo tam, kad būtų sumažintas pastato šildymas, taupoma elektra ir vanduo.

Pasak V. Ramanausko, tikimasi, kad Savivaldybė nenuspręs naikinti kokių nors autobusų maršrutų.

"Mūsų paslauga turi būti suteikta.

Negalime pasakyti keleiviams, kad pabrango kuras, todėl jų nevešime, ar visiškai išjungti šviesoforų.

Miestas valdys situaciją, bus taupoma, bet kad būtų imamasi drastiškų priemonių, dar negirdėjau. Šiuo metu diskutuojama dėl naujametinių papuošimų. Jų kiekis bus mažinamas, bet tikrai jų bus", - sakė Klaipėdos autobusų parko vadovas.

„Meridianas“ dirba tik 4 dienas

Pasak burlaivyje „Meridianas“ esančio restorano atstovo Gedimino Gudavičiaus, jo virtuvėje suvartojamos elektros kiekis buvo įspūdingas, ypač rugpjūtį. Čia per vieną dieną suvartojama daugiau elektros nei keturių asmenų šeima jos suvartoja nuosavame name per visą mėnesį. Siekiant taupyti kitaip organizuojamas darbas, stengiamasi virtuvėje tikslingiau naudoti prietaisus, daugiau naudoti indukcines virykles, o ne kaitlentes.

Daug elektros naudojama ir laivui apšviesti. Žinoma, tamsiuoju paros metu, kai jis visas būna apšviestas - ir stiebai, ir korpusas - atrodo įspūdingai. Bet už tai reikia nemažai mokėti. „Esame priversti taupyti ir mes, nuo rugpjūčio pabaigos miesto nebepuošiame, nes tai jau tampa didžiule prabanga“, - sakė G. Gudavičius.

Nepaisant sunkmečio, restorano patiekalų kainos nedidintos. Pasak restorano atstovo, šiuo metu dienos pietūs „Meridiane“ yra vieni iš pigiausių mieste.

Be kitų dalykų, sutrumpintas restorano darbo laikas - nebedirbama sekmadieniais, pirmadieniais ir antradieniais. "Tomis dienomis ne sezono metu įprastai būna mažesni klientų srautai, tad atlyginimų fondas ir apmokėjimas už elektrą viršijo pajamas, - aiškino G. Gudavičius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder