Namelį šalia Klaipėdos už 10 tūkst. eurų pasistačiusi pora: „Kol neperdegėme – tol laimingi, tol čia tvarkysimės“

(1)

Jei ne dabar, vadinasi, niekada – Diana Redkin (48 m.) su draugu Stasiu praėjusio pavasario kone visus savo laisvadienius skyrė senos sodybos paieškoms.

Ir jos ieškojo ne skelbimuose, o Klaipėdos apylinkėse, sėsdavo į automobilį ir skrosdavo šimto kilometrų spinduliu aplink uostamiestį, užsukdavo į pačias atokiausias, irdavosi pro šabakštynus vos išvydę nuo kelio sukežusius stogus.

„Man svarbiausi buvo medžiai, seno sodo ar pamiškės, savo kiemo be jų neįsivaizdavau“, – sakė kaime užaugusi, tačiau jau daug metų daugiabutyje gyvenanti moteris. Įsivertinusi savo finansines galimybes pora negaišo laiko puikiai įrengtų vasarviečių lankymui, mat aiškiai žinojo, jog atstatymo ar rekonstravimo ir aplinkos tvarkymo imsis patys.

Noro ir energijos tam turėjo užtektinai.

Po poros mėnesių paieškų nuostabią vietą rado Minijos slėnyje, net jau buvo suderėję tinkamą kainą, tačiau kai su užstatu atvyko pasirašyti sandorio, paaiškėjo, kad svajonių namelis areštuotas.

„Verkiau, kai išsukinėjome iš ten“, – prisiminė Diana. Bet tada visas sukosi dar greičiau.

Kai kitą dieną feisbuke pamatė pusseserės sūnaus pasidalintas naujai įsigytos sodybos nuotraukas, paklausė jo, gal šalia yra dar kas nebrangaus pardavinėjama.

Giminaitis pakvietė atvykti apžiūrėti kaimynystėje, maždaug 30 km nuo Klaipėdos, pamiškėje stovinčio negyvenamo ir jau begriūvančio medinuko su beveik hektaru žemės.

Senas klevas vidury kiemo buvo pirmasis ženklas, kad greičiausiai tai yra tai, ko pora ieško.

O kai išsiaiškino, jog trobesį pardavinėja Airijoje gyvenančios Dianos sesers kaimynė, kad tai jos tėvų namas, nebesvarstė „imti ar ne“. Ir aplinką ten ėmėsi tvarkyti net nepasirašę pirkimo – pardavimo dokumentų, tik su garbės žodžiu. 

Rovė šabakštynus, pjovė ir genėjo medžius, kuopė šiukšles.

„Dieve, kiek čia darbo“, – tokia buvo draugės reakcija, kai Diana atsivežė ją įvertinti naujojo poros pirkinio. Tačiau tai moters nenuliūdino, nes juodu su Stasiu čia matė ne apytuštę, o apypilnę stiklinę.

Jie regėjo kaip netrukus viskas čia bus gražu ir gerai.  

Iki šiol visi laisvadieniai, atostogos ir savaitgaliai, kaip abu juokauja, parduoti jų Rūgpienių kaimui.

Viską daro dviese.

Namelio statybomis rūpinasi elektros inžinieriaus specialybę turintis Statys, kiek galėdama jam talkina Diana.

Meistrus klaipėdiečiai samdė vieninteliam darbui – už 350 eurų buvo išbetonuotas pagrindas karkasinio pastato pamatams.

Šiuo metu vyksta 40 kv. metrų su 12 kv. m ploto antresole namelio šiltinimo darbai.

Tačiau jie jau turi įsirengę didžiulę terasą, ja pasirūpino pirmučiausia – kad po darbų galėtų jaukiai išgerti kavos. Pavasarį pora planuoja imtis komunikacijų.

„Kol dar neperdegę, kol, kad ir sunkus, bet darbas džiugina – tol ir tvarkysimės.

Kai pajusime, kad pavargome – laikinai sustosime“, – paprastai į nepaprastą statybų procesą žiūri Diana, bet prisipažino, kad svetimiems tiek nedirbtų. 

Kiek stirnų nuolat aplankomai ir gervių apžvelgiamai vasarvietei jau išleido pinigų?

Nors po abiejų kišenes išsibarstę prekių čekiai dar nesuskaičiuoti, moteris svarsto, kad kol kas 10 tūkst. eurų sumos jie neviršijo.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder