skurdas

Naujas šokas dėl pensijų – ateityje jų dydis nesieks nė 30 proc. atlyginimo

(1)

Netolimoje ateityje Lietuvoje pensijos bus vienos iš mažiausių. Pensijų dydžiu mus gerokai pralenks net ir kur kas skurdesnės šalys, o skirtumas tarp gaunamos pensijos ir gauto atlyginimo Lietuvoje bus tik kiek didesnis nei Pietų Afrikos Respublikoje.

Skaičiuojama, kad kai pensinio amžiaus sulauks tie, kurie pradėjo dirbti prieš porą metų, pensijas gaus tokias, kurios nesieks nė trečdalio jų uždirbto atlyginimo. Tokias nemalonias žinias paskelbė tyrimą atlikusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Tačiau ne ką mažesnį šoką kelia ir kai kurių žinomų Lietuvos ekonomistų pasisakymai – esą dėl mažų pensijų kalti yra darbingo amžiaus žmonės, apvaginėjantys savo tėvus. O vagimis jie tampa todėl, kad naudojasi paramos ir mokestinėmis lengvatomis, o kai prireikia, ir pašalpomis…

Vaikai apvagia savo tėvus?

Suprantama, kad pensijų sistema veikia gana paprastai: jaunoji dirbančių žmonių karta, mokėdama mokesčius, suneša pinigus į biudžetą, kurių dalis paskirstoma pensijoms. Kitaip sakant, iš esmės darbingo amžiaus žmonės uždirba pensijas savo tėvams ir seneliams, o jiems pensijas uždirbs jų vaikai ir anūkai.

Vienas svarbus aspektas pensijų sistemoje yra tas, kad Lietuvos visuomenė yra senstanti. Vaikų gimstamumas mažėja, o senjorų skaičius tik auga. Reiškia, kad, daugėjant senyvo amžiaus žmonių, tų, kurie jiems uždirba pensijas, tik mažėja.

Dalis darbingo amžiaus žmonių naudojasi mokestinėmis lengvatomis ir tai, ekonomisto Raimundo Kuodžio teigimu, yra „gyvulių ūkis“, kai vaikai apvagia savo tėvus maždaug 3 milijardais eurų kasmet. Paprasčiau tariant, dėl lengvatų kasmet tiek pinigų nesumokama į biudžetą – darbingo amžiaus žmonės galiausiai disponuoja didesne pinigų suma, kai tuo tarpu tie pinigai, R Kuodžio manymu, galėtų būti skirti pensijų padidinimui.

Šiemet pensijas padidino

Tiesa, šiemet pensijos kiek ūgtelėjo. Pernai vidutinė pensija siekė 539 eurus, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 574 eurus. Šiemet jos atitinkamai sieks 605 ir 644 eurus.

Būtinasis stažas senatvės pensijai 2024 m. yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.

Tačiau nors pensijos ir auga, jos vis tiek yra mažos, lyginant su tuo, kiek žmogus uždirbo kas mėnesį dirbdamas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje pensija dabar siekia 43 proc. buvusio atlyginimo dydžio ir šis atotrūkis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Tarkime, Olandijoje pensija siekia 85 proc. atlyginimo, Austrijoje – 87 proc. atlyginimo. EBPO duomenys rodo, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių.

Kita vertus, ekonomistai sako, kad pensininkai turi ir mažiau išlaidų nei darbingo amžiaus žmonės, tačiau sąžininga būtų, kad pensijos ir uždarbio skirtumas būtų mažesnis.

„Dažniausiai vyresnio amžiaus asmenų finansiniai poreikiai yra mažesni – jiems rečiau reikia rūpintis vaikais, paskolos jau grąžintos, kuklesni ir kai kurie kiti poreikiai. Tačiau net ir atsižvelgus į šiuos pokyčius, dažniausiai rekomenduojama pensijos pakeitimo norma turėtų siekti bent 70 proc.“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Gyventojai norėtų bent 900 eurų siekiančių pensijų

Tuo tarpu „Swedbanko“ atliktas tyrimas rodo, kad gyventojai norėtų, jog jų pensija siektų bent jau 900 eurų – tada gyvenimas senjorams būtų visai kitoks.

„Infliacija bei išaugusios pragyvenimo išlaidos kartu su didėjančiais atlyginimais skatina didesnius lūkesčius ir senatvės pensijai. Nepaisant palyginti sparčiu tempu didinamų senatvės pensijų, lūkesčių pensijai tendencija išlieka panaši pastaruosius kelerius metus – gyventojai nori gauti apie 40–50 proc. didesnę pensiją už tą, kuri tuo metu vidutiniškai mokama Lietuvoje“, – sako „Swedbanko investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausius lūkesčius dėl didesnių pensijų turi 56 metų asmenys ir vyresni, o mažiausius lūkesčius – 18–25 metų jaunuoliai, kuriems iki pensijos dar labai toli.

Ar galima tikėti EBPO prognozėmis?

Vis dėlto pagrįsta kelti klausimą, ar EBPO prognozės tokiam tolimam laikotarpiui išties yra realios? Juk per artimiausius beveik 40 metų dar labai daug dalykų gali pasikeisti.

Štai ekonomistas R. Kuodis sako, kad sparčiai populiarėjant dirbtiniam intelektui ir galimai kai kuriuos darbus perėmus robotams, jie taip pat galės būti apmokestinti.

Vadinasi, yra tikimybė, kad mus ir mūsų vaikus senatvėje išlaikys dirbančios technologijos.

Tuo tarpu Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad EBPO, atlikdama tyrimą, neįvertino ir kitų svarbių dedamųjų.

„Paskaičius šį tyrimą, nėra kuo džiaugtis. Bet ar tai yra objektyvus tyrimas, lieka klaustukas. Visų pirma klausimų kelia tyrimo metodologijos pagrįstumas. Bet čia jau palikime nagrinėti tos srities specialistams.

Kiekvienas suprantame, kad pensijos dydis priklausys nuo minimum trijų svarbių dalykų“, – sako parlamentarė.

Tai demografinė padėtis, politiniai sprendimai ir dirbančiųjų produktyvumas. Demografinė padėtis nėra Lietuvai palanki, tačiau politiniai sprendimai per tiek metų gali ir labai stipriai pakeisti dabar esančią sistemą.

„Dabar Lietuvoje perskirsčius BVP pensijoms skiriama kiek daugiau kaip 7 proc., kai Eurostato vidurkis yra 13 proc.

Svarbu ir tai, koks bus pensijos bendrosios dalies ir indeksuojamos dalies santykis, kaip bus indeksuojama, pensinio amžiaus trukmė, pensijos kaupimas antroje ar trečioje pakopoje ir pan.“, – vardija Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė V. Targamadzė.

Tačiau, jos teigimu, nors ir aklai tikėti EBPO prognozėmis nereikėtų, vis dėlto reikia susimąstyti, kas mūsų laukia, jeigu niekas nesikeis. Akivaizdu, kad turi būti priimti sprendimai, kurie priverstų šį EBPO scenarijų pasitraukti.

„Tai tikrai rimtas signalas, akinantis tiek specialistus, tiek politikus įvertinti situaciją ir modeliuoti pagrįstus ateities scenarijus. O ir vargiai galima tikėtis, kad vien valstybė išėjusiems į pensiją užtikrins geresnį pragyvenimo lygį.

Derėtų kiekvienam pasirūpinti ir investicijomis į ateitį“, – įsitikinusi V. Targamadzė.

Pensijos procentinė dalis, lyginant su gautu atlyginimu EBPO šalyse:

Portugalija – 98,8 proc.

Turkija – 95,4 proc.

Nyderlandai – 93,2 proc.

Graikija – 90 proc.

Austrija – 87,4 proc.

Liuksemburgas – 86,9 proc.

Ispanija – 86,5 proc.

Italija – 82,6 proc.

Vengrija – 78,8 proc.

Danija – 77,3 proc.

Kolumbija – 73,1 proc.

Slovakija – 72,5 proc.

Prancūzija – 71,9 proc.

Kosta Rika – 67,8 proc.

Švedija – 65,3 proc.

Suomija – 65,1 proc.

Slovėnija – 63,4 proc.

Meksika – 62,4 proc.

Belgija – 60,9 proc.

Čekija – 58,9 proc.

Vokietija – 55,3 proc.

Norvegija – 54,8 proc.

Jungtinė Karalystė – 54,4 proc.

Latvija – 52,8 proc.

Islandija – 52,1 proc.

Jungtinės Valstijos – 50,5 proc.

Izraelis – 47,3 proc.

Čilė – 45,7 proc.

Šveicarija – 45,3 proc.

Kanada – 44,2 proc.

Naujoji Zelandija – 43,5 proc.

Lenkija – 40,3 proc.

Japonija – 38,8 proc.

Airija – 36,1 proc.

Pietų Korėja – 35,8 proc.

Estija 34,4 – proc.

Australija – 33,7 proc.

Lietuva – 28,9 proc.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder