Naujausi faktai apie Pompėją: pirmosios miesto maudyklos skendo purve ir žmonių atliekose

Remiantis nauju Johaneso Gutenbergo universiteto (JGU) tyrimu, senosios Pompėjos maudyklos būdavo užpildomos tik maždaug kartą per dieną, todėl jose kaupdavosi daugybė žmogaus gyvybinės veiklos atliekų.

Mokslininkai pažymi, kad Romos imperijos klestėjimo viršūnėje romėnai statė itin ilgus akvedukus, kad galėtų kasdien praustis. Tačiau ankstyvosiose Pompėjos pirtyse, kurios buvo naudojamos maždaug nuo 130 iki 30 metų prieš mūsų erą Romos respublikos laikais, situacija buvo kitokia. Kol mieste nebuvo pastatytas akvedukas, pirtys buvo pildomos vandeniu iš šulinių ir cisternų, naudojant vienintelį vandens kėlimo mechanizmą, kurį valdė vergai.

Siekdami ištirti to meto pirčių vandens sudėtį, tyrėjai išanalizavo kalcio karbonato mėginius. Mineralų analizė parodė, kad vanduo buvo užterštas sunkiaisiais metalais, įskaitant šviną, cinką ir varį, taip pat žmonių atliekomis, pavyzdžiui, prakaitu bei šlapimu. Tikėtina, kad toks vanduo būdavo keičiamas tik kartą per parą.

„Šildomų baseinų vanduo Respublikos pirtyse pasižymi aukštu užterštumo žmogaus atliekomis lygiu. Tai rodo, kad jis nebuvo reguliariai papildomas ir kad Pompėjos lankytojų higienos sąlygos buvo prastos“, – rašė tyrėjai.

Visgi lieka neaišku, ar nešvarus ir drumstas vanduo atbaidydavo lankytojus. Tyrimo bendraautoris Seesas Passchieris teigia, kad pirtimis naudojosi visi, nepriklausomai nuo socialinės klasės, o kaina buvo maža.

Tačiau jis pridūrė, kad jei vanduo būtų buvęs išties pasibjaurėtinas ir dvokiantis, pirtyse nebūtų buvę lankytojų. Tikėtina, kad žmonės šiltuose baseinuose, kurie buvo nedideli, praleisdavo nedaug laiko – jie dažniausiai tiesiog sėdėdavo ir ilsėdavosi.