Tai numatantis Darbo kodekso pakeitimo projektas, kurį ketvirtadienį pateikė Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas, nesulaukė kolegų pritarimo po pateikimo.
Už projektą po pateikimo balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 24, susilaikė 46 parlamentarai. Seimas nesutiko, kad ši iniciatyva būtų tobulinama ir ją atmetė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pastebėjo, kad neturime susiformavusios tradicijos, kad būtų poreikis turėti dar vieną laisvą dieną.
Anot jo, tokia laisva diena nuo darbo būtų skirta "akropoliams", vandens parkams užpildyti, tačiau politikas kvietė nepamiršti ir verslo interesų, ant kurio pečių būtų užkraunama našta. Seimo komiteto vadovas mano, kad šventinių dienų sąrašas yra pakankamai didelis, todėl siūlė įšaldyti jo plėtimą.
Socialdemokratai projektą parengė siekiant suteikti tinkamą pagarbą ne vienai Konstitucijai, o visai giliausias Europoje šaknis turinčiai Lietuvos konstitucingumo istorijai.
„Lietuvos, o ir visos Europos konstitucingumo istorija prasidėjo dar XVIII a. ir šią pradžią vainikavo pirmoji Europoje Gegužės – 3-iosios dienos Konstitucija.
Tačiau tuo konstitucingumo istorija nepasibaigė, nes ir modernių laikų nepriklausomos Lietuvos priimta Konstitucija yra nepaprastai svarbi ne tik teisės, bet ir moraline prasmėmis – būtent pagal šioje Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes yra kuriama demokratinė Lietuvos valstybė", - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo nario konservatoriaus Emanuelio Zingerio iniciatyva įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma gegužės 3-iąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną – paskelbti nedarbo diena.
Jis taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą