Ne tik mokslas, bet ir įspėjimas: ką Stephenas Hawkingas kalbėjo apie žmonijos pabaigą

„Nemanau, kad žmonija išliks ateinančius 1000 metų, jei neišsiplėsime kosmose“, – kartą įspėjo jis, teigdamas, kad gyvybė Žemėje yra per daug pažeidžiama katastrofų. Kaip rašo leidinys „Ecoticias“, turimos omenyje gamtinio pobūdžio katastrofos, kurias gali sukelti klimato pokyčiai.

Įspėjimas planetai

Vieno interviu metu fizikas teoretikas perspėjo, kad vienoje planetoje gyvenančiai gyvybei gali nutikti „per daug nelaimingų atsitikimų“. Jis tvirtino, kad žmonija privalo pasiekti žvaigždes, norėdama sumažinti išmirimo riziką. Šį susirūpinimą jis kartojo daugybę metų.

S. Hawkingui ramybės nedavė tokie klausimai kaip branduolinis karas, nekontroliuojama klimato kaita, dirbtinai sukurti pandemijų sukėlėjai, nevaldomas dirbtinis intelektas ir spartus gyventojų skaičiaus augimas. Mokslininkas manė, kad visos šios grėsmės gali paralyžiuoti civilizaciją per ateinančius 1000 metų.

„Jam kosmoso tyrinėjimas buvo ne šiaip nuotykis. Tai buvo ilgalaikis draudimo polisas“, – rašė leidinys.

Klimato kaita

Klimatologija padeda paaiškinti, kodėl S. Hawkingo žodžiai dabar yra tokie aktualūs. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, iki 2020 metų visuotinis atšilimas pasiekė maždaug 1,1 laipsnio Celsijaus. Ši papildoma šiluma kasdienybėje pasireiškia didesnėmis sąskaitomis už elektros energiją per vasaros karščius, potvyniais, nuo sausrų ar vėlyvų šalnų nukentėjusiu derliumi.

Tuo pat metu JT remiamas biologinės įvairovės vertinimas parodė, kad maždaug milijonams gyvūnų ir augalų rūšių gresia išnykimas (daugybei jų – per kelis dešimtmečius) dėl buveinių praradimo, taršos, invazinių rūšių ir klimato kaitos.

Naujausia JT aplinkos programos ataskaita prognozuoja, kad laikantis dabartinės politikos, šiame šimtmetyje pasaulis šils maždaug 3 laipsniais, o tai gerokai viršija saugias temperatūros ribas.

Kosmosas kaip atsarginis variantas

S. Hawkingas manė, kad nuolatinių žmonių gyvenviečių kūrimas už Žemės ribų bus gyvybiškai svarbus. Tačiau ekspertai pabrėžia paprastą realybę – artimiausioje ateityje bet kuri bazė Mėnulyje ar Marse talpins tik nedideles įgulas, gyvenančias atšiauriomis sąlygomis, aprūpinamas iš Žemės ir saugomas technologijų, kurios gali sugesti.

Visiems likusiems vienintelis tinkamas kvėpuoti oras, žemdirbystei tinkama dirva ir geriamas vanduo vis dar bus čia, Žemėje.

„Štai kodėl emisijų mažinimas, atsinaujinančios energijos plėtra, miškų bei vandenynų apsauga ir miestų pertvarkymas švaresniam transportui turi kur kas didesnę reikšmę nei viltis rasti greitą išsigelbėjimo būdą. Vėsesnė planeta ir sveikesnės ekosistemos yra pats praktiškiausias „draudimo polisas“, kurį turime“, – konstatavo leidinys.