„Negalima net veido nusiprausti vandeniu": kas vyksta kairiajame Dniepro krante po Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo?

Kas vyksta potvynio zonoje?

Nuo Kachovsko hidroelektrinės sugriovimo praėjo daugiau nei dvi savaitės, ir vanduo jau palieka daugelį užlietų miestų, tačiau kairiajame Dniepro krante - okupuotame Rusijos kariuomenės - kai kurie gyventojai vis dar laukia pagalbos užtvindytuose namuose.

"Pagyvenusiems žmonėms reikia maisto ir vandens, degtukų. Jie buvo rasti gyvi", - rašo jie pokalbyje su savanoriais.

"Kazokų stovykloms reikia pagalbos, deja, ten žmonėms nėra jokios pagalbos".

"Šiandien jie pagaliau išgelbėjo ir mūsų mamą, ji to laukė 12 dienų!!!" Iš pradžių padėtis kairiajame krante buvo blogesnė nei dešiniajame: ir dėl to, kad kairysis krantas tiesiog žemesnis, ir dėl lėtos okupacinės valdžios reakcijos.

Birželio 6 d. naktį paaiškėjo, kad sugriuvo Kachovsko hidroelektrinės užtvanka.

To priežastys iki šiol nežinomos: Rusija kaltina Ukrainą, kad ši apšaudė elektrinę, o Ukraina teigia, kad užtvanką susprogdino Rusijos kariuomenė, kurios kontrolėje ji buvo.

Pasirodė įvairių įvykio versijų.

Pavyzdžiui, laikraštis "The New York Times" savo tyrime padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina sugriovimo priežastis galėjo būti sprogmenų detonavimas.

Kachovkos užtvankos vanduo užtvindė dešimtis gyvenviečių - tiek likusių Ukrainos kontroliuojamų, tiek okupuotų.

Oleškiuose (rusiškai dažnai vadinamuose Aleškiuose) ir Hola Prystane, kur žmonės kelias dienas laukė pagalbos užlietų namų palėpėse ir stoguose, vanduo atslūgo.

Sekmadienį Chersono srities okupacinės administracijos vadovas Vladimiras Saldo teigė, kad 36 % iš 23 000 užlietų namų buvo išlaisvinti nuo vandens.

Dešiniajame krante, kurį kontroliuoja Ukraina, padėtis kitokia.

Chersone energetikai pradėjo grąžinti elektrą užtvindytoms teritorijoms. Valdžios institucijos leido patekti į Korabelio rajoną, kuris nukentėjo labiausiai.

Pirmą kartą po potvynio ten namus turintys Chersono gyventojai gali laisvai ten nuvykti. Anksčiau žmonės buvo tik evakuojami iš užtvindytų teritorijų, bet grįžti jiems nebuvo leidžiama.

Pranešama, kad abiejose pakrantėse gelbėjimo darbus tenka atlikti apšaudant.

Jei pačiame Chersone vandenį galima imti iš artezinių šulinių, kurie niekaip nesusiję su Dniepro vandeniu, tai visose gyvenvietėse, kur vanduo buvo imamas iš dabar jau išnykusio Kachovkos rezervuaro, viena pagrindinių problemų yra vandens trūkumas.

Miestus ir kaimus užliejęs vanduo yra užterštas ir negali būti naudojamas buitinėms reikmėms.

Šuliniai, kuriuos jis užliejo, dabar taip pat nešvarūs. Į nukentėjusias vietoves iš kitų regionų atvežamas vanduo buteliuose.

Kad ir kaip būtų keista, dėl krintančio vandens lygio savanorių, kurie visą laiką padėjo žmonėms kairiajame krante, darbas tampa ne lengvesnis, o sunkesnis.

"Kai kuriose gyvenvietėse, pavyzdžiui, Soloncuose, vanduo atslūgsta, todėl tampa neįmanoma plaukti valtimis.

Ten mums pavyko gauti nemažai pagalbos, tačiau dabar tam reikia galingų automobilių ir visureigių.

Savanoriai jų neturi, o mes nežinome, ar valdžios institucijos pasinaudos tokiomis transporto priemonėmis", - BBC sakė savanorių koordinatorė Ksenija (vardas pakeistas).

Keliai purvini ir apsemti. Iš po vandens taip pat matyti nuskendusių žmonių ir gyvūnų kūnai.

Informacijos apie naujus rastus žuvusiuosius dabar gaunama kasdien. Okupacinė valdžia praneša apie 35 žuvusiuosius iš savo pusės, o Ukrainos vadovybė - apie 17.

Kūnai ore greičiau suyra, todėl juos reikia pašalinti, kol jie netapo ligų židiniu.

Skundžiamasi dėl nesurinktų kūnų.

"Užvakar jie sakė, kad juos rado, bet iki šiol neišvežė, prašau jūsų, atiduokite juos į žemę, bent jau palaidokite kieme, prašau", - rašo okupuoto kairiojo kranto gyventojai savanoriams.

Du gerai informuoti šaltiniai BBC sakė, kad Rusijos kariuomenė niekam, taip pat ir savanoriams, neleidžia patekti į gyvenvietes, kuriose gali būti daug žuvusiųjų.

Savanoriai jau anksčiau skundėsi, kad jiems neleidžiama evakuoti skęstančiųjų ir atvežti jiems humanitarinės pagalbos.

Valdžios institucijos tai aiškino tuo, kad nelaimės zonoje turi dirbti profesionalai, o ne civiliai, sakė BBC pašnekovai.

Tuo tarpu Rusija atmetė JT specialiosios humanitarinės misijos prašymą leisti patekti į užtvindytas teritorijas kairiajame Dniepro krante.

"Negalima atsisakyti suteikti pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia.

JT ir toliau darys viską, ką gali, kad paremtų visus žmones - įskaitant tuos, kurie nukentėjo nuo neseniai įvykusios užtvankos griūties - kuriems skubiai reikia gyvybiškai svarbios pagalbos, kad ir kur jie būtų", - sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Denise Brown.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad JT darbuotojams neleidžiama patekti į nukentėjusias teritorijas dėl apšaudymo.

"Tiksliai nežinau niuansų. Ten daug klausimų: kaip kirsti demarkacinę liniją, saugumo užtikrinimas.

Jūs žinote, kad vyksta nuolatinis apšaudymas, nuolatinės provokacijos, apšaudomi civiliniai objektai, šaudoma į žmones, gyventojus, žūsta žmonės", - sakė Kremliaus atstovas.

Tiesa, Chersonas ir kitos Ukrainos kontroliuojamos teritorijos taip pat yra apšaudomos, tačiau evakuacija iš jų tęsiama.

Abiejuose krantuose yra žmonių, kurie atsisako išvykti, tikėdamiesi sulaukti, kol vanduo visiškai nuslūgs ir jų namai bus sutvarkyti.

Rusijos valdžiai artimo labdaros fondo "Doktor Liza" direktorė Natalija Avilova laikraščiui "Izvestija" sakė, kad gelbėtojai pradėjo evakuoti žmones dar prieš atkeliaujant vandeniui: "Žmonės buvo įspėti, daugelis net spėjo su savimi susikrauti būtiniausius daiktus.

Tačiau vis dar yra tokių, kurie kategoriškai atsisako evakuotis, kurie bijo palikti savo daiktus.

Keli gyventojai BBC pasakojo, kad užtvankos griūties dieną negirdėjo jokių valdžios institucijų ar Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešimų. Kaimynai vieni kitiems pasakojo netikėtą žinią ir ragino išvykti.

Kai kuriuos žmones potvynis užklupo netikėtai, todėl nuskendo jų dokumentai ir vertingi daiktai.

Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo birželio 6 d. rytą rašė, kad hidroelektrinės sugriovimas "neturės didelės įtakos padėčiai Chersono srityje.

Nereikės net didelės žmonių evakuacijos".

Net birželio 7 d., kai žmonės jau sėdėjo ant užlietų namų stogų, Chersono srities EMERCOM departamento pranešimuose apie evakuaciją neužsimenama.

Tiems, kurie po potvynio tikisi grįžti į normalų gyvenimą, bus sunku, nes keliai buvo išplauti, logistiškai ką nors pristatyti į nelaimės zoną labai sudėtinga, o dabar regione nėra kur paimti vandens, tik jį atvežti.

"Oleškiuose dalijamos vandens dezinfekavimo tabletės su instrukcijomis. Gyventojams parengėme lankstinuką, kaip virinti ir filtruoti vandenį.

Aiškiname, kad aplink esančiu vandeniu negalima net skalbti ar ką nors plauti, nes daugeliui žmonių tai nėra akivaizdu", - BBC pasakojo savanoris, padedantis kairiojo kranto gyventojams.

Vietiniai gyventojai pradėjo skųstis odos sudirgimu, kurį sukėlė aplink juos išsiliejęs vanduo. Ankstesnę savaitę tokio poveikio niekas nepastebėjo.

Nukentėjusiose vietovėse dar ilgai teks gyventi iš importuojamo vandens. Įvairiais vertinimais, nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kokią grėsmę kelia vandens tarša?

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško BBC Ukrainos tarnybai sakė, kad visa žemutinė Dniepro dalis mažiausiai tris mėnesius turės gyventi iš importuojamo vandens.

Dniepro vanduo yra toks užterštas, kad kai kurie rodikliai normą viršija 28 000 kartų.

"Todėl draudžiama maudytis, žvejoti, negalima gerti šio vandens, girdyti gyvulių. Kai žmogus maudosi tokiame vandenyje, potencialiai gali atsirasti liga", - sakė ministras.

Potvynis užliejo kelias kapines, antkapinį buldozerį ir daugybę duobinių tualetų privačių namų kiemuose.

Valdžios institucijos kol kas nekomentavo juodligės pavojaus, o aplinkosaugininkai nerimauja, kad juodligės sporos gali patekti į Dnieprą ir Juodąją jūrą.

Kitas tikėtinas pavojus - choleros protrūkis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši liga paplitusi Dniepro žemupyje.

"Cholera plinta per išmatas, kurios patenka į vandenį. Viskas išplauta, kanalizacija išvagota.

Dabar ten vanduo yra stipriai praskiestas fekalijomis iš tualeto", - BBC sakė gydytojas epidemiologas Michailas Favorovas.

Pranešama, kad vandenyje aptikta choleros sukėlėjo, tačiau oficialiai ligos atvejų neužfiksuota: vis dėlto stichinės nelaimės metu tokius dalykus fiksuoti sunku.

Kiti pavojai - dizenterija, salmoneliozė (įskaitant vidurių šiltinę), hepatitas A ir E, sakė M. Favorovas.

"Daug kas priklauso nuo to, kaip mes laikomės antiepideminių taisyklių", - interviu teigė ministras A. Liaško. - Jei niekur nebus sanitarinių normų pažeidimų ir žmonės laikysis rekomendacijų, potencialiai šį laikotarpį galėsime išgyventi be protrūkių.

Tačiau šių protrūkių rizika yra didžiulė.

Nes laikytis priešepideminių sąlygų, apdoroti maisto produktus ir kitus dalykus, neturint pakankamo kiekio geriamojo vandens, yra problemiška".

Kitas pavojus - cheminės medžiagos ir trąšos iš sandėlių, kurios taip pat pateko į vandenį.

Cheminės taršos negalima pašalinti virinant ar filtruojant, pabrėžia Favorovas. "Sunkieji metalai nėra pašalinami iš organizmo ir, cirkuliuodami organizmo viduje, naikina inkstus.

Praeis daug metų, kol bus nustatyta, kad ten gyvenantys žmonės buvo paveikti sunkiųjų metalų", - aiškino jis. - Tačiau žmonės mano, kad jei virins vandenį, infekcijos nebus.

Tiesa, nebus, bet cheminė tarša išliks".

Maždaug šešis mėnesius gyventojai turės gerti tik importuotą vandenį, sakė Favorovas.

Aplinkosaugos iniciatyvų centras "Ecodia" primena, kad be pirminės taršos (t. y. į vandenį patenkančių šiukšlių, cheminių medžiagų, nuotekų), egzistuoja ir antrinė tarša.

Ji atsiranda rezervuaruose pažeidus dumblo sluoksnius, kuriuose teršalai kaupėsi dešimtmečius.

Minos, negyvos žuvys ir nauji potvyniai

"Ecodia" įspėja, kad išnykus užtvankai gali kilti pakartotinių potvynių - per sezoninius potvynius.

"Dėl Kachovskajos hidroelektrinės susprogdinimo minėta užtvanka buvo sunaikinta, taigi ir žemiau esančių objektų apsauga buvo sulyginti su žeme.

Todėl kyla pakartotinių potvynių pavojus vietovėse, kurios priklauso nuo Kachovskaja HES reguliavimo", - rašo aplinkosaugininkai.

O vanduo su savimi atnešė ir minas, nes Ukraina šiuo metu yra didžiausia pasaulyje minomis užteršta teritorija.

Ukraina yra didžiausia kasyklomis užteršta teritorija pasaulyje. Prasidėjus pavasariui didėja minų sprogimo pavojus

Milžiniška žala padaryta ir gamtai.

"Neigiamos šio teroristinio išpuolio pasekmės laukinei gamtai pasireikš mažiausiai 5 000 kvadratinių kilometrų plote", - teigia Ukrainos gamtos apsaugos grupė.

"Potvynių zonoje yra 49 saugomos gamtinės teritorijos. Kai kurios iš jų yra prieš srovę, t. y. aplink Kachovkos tvenkinį.

Dabar jos faktiškai nusausintos, o saugomos teritorijos į pietus nuo užtvankos dažniausiai buvo smarkiai užlietos, kai kuriais atvejais daugiau nei 6 metrų.

Daugybė gyvūnų, nykstančių rūšių, į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, kurios gyveno šioje teritorijoje, - nežinia, kokia jų būklė dabar", - BBC sakė Denisas Cucajus, "Greenpeace" atstovas Vidurio ir Rytų Europoje Kijeve.

Kachovkos tvenkinys, taip pat Dniepro žemupio užliejama teritorija, anksčiau buvo viena didžiausių Ukrainoje gėlųjų vandenų verslinių žuvų rūšių telkinių.

Tokiems ištekliams atkurti prireiks mažiausiai 7-10 metų.

Negrįžtami pokyčiai. Kokios bus Kachovskaja HES užtvankos griūties pasekmės aplinkai

Potvynis tapo katastrofa paukščiams - ir žinduoliams, net lizdų dėjimo laikotarpiu, kai jaunikliai dar neišmoko skraidyti. Įskaitant nykstančias rūšis.

Pavyzdžiui, smėlinė pelėda, kurios nebuvo rasta niekur kitur pasaulyje, išskyrus pietų Ukrainą.

Jau gaunama pranešimų apie negyvas krevetes ir žuvis ant jūros kranto Odesos regione. "Įvairių šaltinių duomenimis, į vandenį pateko 150, iki 600 tonų naftos", - pažymi Cuckajevas. - Ir, žinoma, visos šios medžiagos yra labai toksiškos vandens organizmams. Jie gali nudegti ir dėl jų žūti".

Kol kas dar per anksti vertinti žalos mastą. "Deja, šiuo metu visiškai neįmanoma ką nors pasakyti skaičiais", - pripažįsta Cuckajevas. - Visi laukiame, kol vanduo nuslūgs, kad galėtume pasikviesti specialistus, kurie aplankytų vietovę, užtikrintų jos saugumą, o tada įvertintų ir apskaičiuotų žalą.

Tačiau, žinoma, tai dar vienas didžiulis nuostolis Ukrainai, Ukrainos žmonėms ir Ukrainos aplinkai, kuris pridedamas prie ir taip jau didžiulės sumos, reikalingos Ukrainai atstatyti."

Jesse Kaner, BBC