Nemokamas mokslas suaugusiems – dovana ar spąstai?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys neslepia, kad viso gyvenimo mokymosi rodikliai Lietuvoje vis dar neįkvepiantys. 

„Jeigu pažiūrėtume į statistiką, kiek asmenys Lietuvoje yra linkę dalyvauti mokymesi, matome pakankamai žemus skaičius – nesiekiame ir europinio vidurkio. Lyginantis su aplinkinėmis šalimis tikrai per daug nežibame“, – sako jis. 

Anot jo, KURSUOK pavyzdys atskleidžia, kad finansai šalia šeiminių aplinkybių yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės dalyvauja arba nedalyvauja mokymuose. Tai reiškia, kad valstybės suteikiama 500 eurų parama tobulėjimui – kritiškai svarbi. Vis dėlto finansavimas turi ir kitą pusę, kurią ekspertai vertina atsargiai.

Anot T. Pūčio, kai mokymai yra visiškai nemokami, dalis žmonių juos suvokia tarsi dovaną, o tai sumažina įsitraukimą ir atsakomybę. Tokiu atveju programos tampa mažiau vertinamos, o jų kokybė – nepakankamai įsisąmoninta. 

Neatmetama, jog ateityje gali būti įdiegta kofinansavimo idėja: „Jeigu asmuo dalį programos kainos padengtų pats, tikėtina, jog jo įsitraukimas ir dalyvavimas būtų atsakingesnis.“ Tai rodo ir Prancūzijos modelis – net simbolinis mokestis gali pakeisti dalyvių elgesį. Prancūzijoje už kiekvieną programą taikomas vienodas, maždaug šimto eurų mokestis, skatina žmones rimčiau vertinti pasirinkimą ir įsitraukti atsakingiau. 

Prancūzijoje už kiekvieną programą taikomas vienodas, maždaug šimto eurų mokestis, skatina žmones rimčiau vertinti pasirinkimą ir įsitraukti atsakingiau. 

Moka už savo tobulėjimą 

Vilniaus universiteto Mokymosi visą gyvenimą centro projektų vadovė Rasa Makaveckienė pastebi, kad dalis žmonių mokymosi vertę mato labai aiškiai ir investuoti linkę net tada, kai finansavimo negauna. 

„Pastebima, kad yra dalis dalyvių, kuriems patinka mokytis, kurie nuolat siekia tobulėti. Pabaigę vieną kursą ir turėję gerą patirtį, jie toliau planuoja tęsti mokslus mokėdami savomis lėšomis“, – sako ji. 

Projektų vadovė teigia, kad dalyvaujant įvairiose parodose stende apsilankę svečiai dalinasi įžvalgomis apie būtinybę kelti savo kvalifikaciją, atnaujinti žinias ar įgyti visiškai naujų įgūdžių. 

„Todėl labai džiaugiamės atsiradusia iniciatyva finansuoti mokymus asmenims, norintiems tobulėti“, – teigė ji. Praėjusiais metais 759 dalyviai Vilniaus universitete dalyvavo „KURSUOK“ mokymuose, iš jų penki mokėjo savo lėšomis, nes neatitiko finansavimo kriterijų arba mokymosi reikėjo dėl karjeros pokyčių. 

Visgi R. Makaveckienė pastebi, kad egzistuoja kategorija asmenų, kurių nemokami mokymai nemotyvuoja. „Sakyčiau, kad asmenys, kurie mato mokymų vertę, supranta, kad nuolat keldami kvalifikaciją turi ir platesnes galimybes, suranda finansines priemones savo tobulėjimui“, – įsitikinusi universiteto atstovė. 

Investuoja matydami grąžą 

Privačios profesinės mokymosi įstaigos, organizuojančios įvairius mokymus, Baltijos technologijų instituto ( BIT) direktorės pavaduotoja Ieva Dudutienė teigia matanti augantį savarankiško investavimo į mokymąsi poreikį.

„Matome aiškią tendenciją: suaugusiųjų investicijos į mokslą, karjeros keitimą ir antrąsias specialybes kasmet nuosekliai auga. Tai lemia ne tik darbo rinkos dinamika, bet ir vis labiau įsitvirtinanti mokymosi visą gyvenimą filosofija“, – teigia pavaduotoja. 

Anot jos, mokymasis tampa norma, nes kompetencijos šiandien „sensta“ greičiau nei bet kada. Ir nors finansavimo priemonės svarbios, vis daugiau žmonių patys ryžtasi investuoti į programas, jei mato realią grąžą: geresnes karjeros perspektyvas, didesnį atlyginimą ar galimybę persikvalifikuoti į paklausią sritį. 

Vis daugiau žmonių patys ryžtasi investuoti į programas, jei mato realią grąžą: geresnes karjeros perspektyvas, didesnį atlyginimą ar galimybę persikvalifikuoti į paklausią sritį. 

Ji pažymi, kad kai žmogus už mokslą moka pats, išauga jo lūkesčiai. Tikimasi labai aukštos kokybės, patogaus mokymosi formato ir aktualių programų, atitinkančių realų darbo rinkos poreikį. 

Todėl mokymo įstaigoms būtina nuolat atnaujinti programas ir reaguoti į rinkos dinamiką, nes šiandien kiekvienas gali greitai pasitikrinti, ar pasirinkta sritis turi paklausą. 

„Apibendrinant — tiek finansuojami, tiek savarankiškai apmokami mokymai yra reikalingi ir abu modeliai veikia skirtingoms auditorijoms. Tačiau matome, kad suaugusiųjų motyvacija investuoti į savo karjerą tik stiprėja, o mokymasis tampa nuolatine profesinės tapatybės dalimi“, – įžvalgomis dalijosi I.Dudutienė.