Net ir viena savižudybė - per daug

Nors Lietuva vis dar įvardijama kaip Europos Sąjungos šalis, pasižyminti didžiausiu savižudybių skaičiumi, tačiau pastaruosius kelerius metus situacija šalyje gerėja. Viltingai nuteikia pavyzdžiai, kai juodomis vadintose vietovėse dirbant nuosekliai savižudybių skaičių pavyksta sumažinti keliais kartais.

Specialistai pabrėžia, kad sumažinti savižudybių skaičių galima tik susivienijant skirtingų sričių darbuotojams, pagalbos įstaigoms ir organizacijoms. Vis daugiau savivaldybių diegia prevencines priemones, specialius algoritmus, kad žmonės, kuriems reikalinga pagalba, ją gautų kuo greičiau, o aplinkiniai išmoktų atpažinti savižudybės grėsmės ženklus.

Prevencijos planas

Lygiai prieš metus, 2020 m. rugsėjį, sveikatos apsaugos ministras patvirtino Savižudybių prevencijos planą. Jame numatoma, kad iki 2024 m. pabaigos metinis savižudybių skaičius turėtų sumažėti iki 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Siekiama stiprinti žmonių, patiriančių didesnę savižudybės riziką, psichologinę ir socialinę gerovę, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę bei tęstinių paslaugų plėtojimą tiems asmenims, kurie mėgino nusižudyti.

Taip pat numatyta savižudybių prevencijos sistemos stebėsena bei vertinimas ir statistinės apskaitos tobulinimas.

Ketinama šviesti visuomenę apie savižudybių prevenciją, tęsiant mokymus, kaip atpažinti savižudybės grėsmę, juos nukreipti pagalbos pas profesionalus ir suteikti pirmąją emocinę paramą. Taip pat planuojama stiprinti psichologinę pagalbą nusižudžiusių asmenų artimiesiems, užtikrinti pagalbos tęstinumą asmeniui išėjus iš ligoninės.

Didinant pagalbos prieinamumą, bus siekiama plėsti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis ar patiria lėtinį skausmą.

Plane įvardinta, kad iki 2024 metų visos savivaldybės turi turėti savižudybių prevencijos modelį ar algoritmą.

Kai kurios savivaldybės tokius modelius jau turi, tačiau jų yra nedaug. Klaipėdos mieste planuojama kurti būtent uostamiesčiui pritaikytą savižudybių prevencijos algoritmą. Tam ruošiantis šią vasarą vyko pirmieji susitikimai-diskusijos.

„Siekis yra toks, kad modelyje būtų sudėlioti visi žingsniai, kur žmogus būtų nukreipiamas, ir kokia pagalba jam būtų suteikiama, jeigu yra ketinimas, mėginimas žudytis arba jei įvyksta savižudybės atvejis. Pirmojoje diskusijoje Europos sertifikuota psichologė Valija Šap pasakojo, kaip kuriamas toks modelis, nes ji pirmoji Lietuvoje pradėjo tai daryti Kupiškio savivaldybėje. Yra ir kitų savivaldybių, turinčių patirties šioje srityje - savo patirtimi su mumis dalijosi Kauno ir Kelmės rajono savivaldybių atstovai“, - sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė.

Pasak jos, Klaipėdoje svarstoma kurti du atskirus modelius - vieną vaikams, kitą suaugusiesiems, nes skiriasi pagalbą teikiančios institucijos bei pagalbos specifika.

Pašnekovė akcentavo, kad, nors bus naudojamasi kitų miestų patirtimi, jau sukurtų prevencijos modelių Klaipėda nekopijuos.

„Norime sukurti modelį būtent Klaipėdai, kad čia dirbantys specialistai įvertintų ir pasakytų, kokios priemonės bus veiksmingos, o kas gali neveikti, kokia turi būti pagalba, kokios pagalbos dar trūksta. Pavyzdžiui, reikia išspręsti klausimą dėl pagalbos, konsultacijų teikimo vakarais, naktimis, šventinėmis dienomis, savaitgaliais“, - sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Žvelgia ne tik į ledkalnio viršūnę

J. Grubliauskienė pabrėžė, kad kuriant prevencijos algoritmą bus koncentruojamasi ne tik į vadinamąją ledkalnio viršūnę - savižudybės atvejus ir šio skaičiaus mažinimą.

„Yra labai daug žmonių, kurie nežino, kur kreiptis. Jei yra visokios mintys, ketinimai, neturime laukti ir kalbėti apie tuos atvejus tik tada, kai jie įvyksta. Turime kalbėti apie tuos atvejus iškart. Kitų savivaldybių patirtys rodo, kad kai yra sudėlioti žingsniai, sustyguota, kur ir kada žmogus gali kreiptis, kai specialistai tarpusavyje visi žino, kaip “vaikšto„ informacija, kur ką nukreipti, tada tų atvejų mažėja“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo J. Grubliauskienė.

Tačiau tai - ne vienerių metų įdirbio reikalaujanti situacija. Manoma, kad vien modelio kūrimas gali trukti apie metus. Dirbs tarpsektorinė krizių valdymo grupė, kuri kurs algoritmą, vyks mokymai specialistams ir bendruomenei. Sukurtą modelį turės patvirtinti Klaipėdos miesto taryba.

„Norime, kad kuo daugiau miestiečių, ne tik specialistų, žinotų, kaip atpažinti grėsmes, ką daryti girdint, kad kaimynui ar bendradarbiui yra blogai, kur jį nukreipti“, - sakė J. Grubliauskienė.

Pašnekovė pripažino, kad šiuo metu pagalba yra teikiama, tačiau galbūt trūksta koordinuotos pagalbos.

"Kiekviena institucija nuosekliai vykdo savo funkcijas. Pavyzdžiui, nemokama anoniminė psichologinė pagalba intensyviai, o nuo praėjusių metų dar intensyviau teikiama Visuomenės sveikatos biure. Kitas lygmuo, kur yra diagnostika ir asmens sveikatai skirtos paslaugos, yra Psichikos sveikatos centre. Turime dirbančius psichiatrus, kiek gali, įsijungia ir asmens sveikatos priežiūros specialistai, atvejo vadybininkai, kurie dirba Šeimos gerovės centre, socialiniai darbuotojai. Bet bus siekiama visas atskiras institucijas suvienyti, kad žinotume, kokia situacija, kur nukreipti žmogų, kad būtų tarpinstitucinis grįžtamasis ryšys, kad turėtume naujausią informaciją, kaip keičiasi atvejų skaičius.

Jei pavyktų išvystyti stebėsenos sistemą, kiekvieną mėnesį galėtume matyti, kaip keičiasi padėtis.

Tačiau turime susitarti dėl duomenų perdavimo, kas juos renka, kaip ir kada perduoda. Koordinatorius turėtų būti vienas, bet dar nėra apsispręsta, kas tai darys. Kol kas pavesta Visuomenės sveikatos biurui pradėti šitą darbą", - pasakojo J. Grubliauskienė.

SKAIČIUS. Remiantis Higienos instituto duomenimis, moterų savižudybių skaičius padidėjo lyginant 2019 ir 2020 metus. Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

SKAIČIUS. Remiantis Higienos instituto duomenimis, moterų savižudybių skaičius padidėjo lyginant 2019 ir 2020 metus. Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Reikėjo, kad žmonės patikėtų

Visai Lietuvai pavyzdžiu, kaip reikia padėti apie savižudybę galvojantiems žmonėms, pateikiamas Kupiškis. 2014 metais Kupiškio rajone savižudybių skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis už Lietuvos vidurkį ir 5 kartus lenkė Europos Sąjungos vidurkį.

2014 metų gruodį, rajono Tarybai pritarus, įkurta psichologinių krizių valdymo grupė, o 2015 metų pradžioje patvirtinti reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmai. Reagavimo į savižudybių riziką koordinatore tapo psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.

V. Šap „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad problema buvo tikrai sudėtinga ir skirtingų sričių specialistams (socialiniams darbuotojams, medikams, policijos pareigūnams, psichologams, švietimo specialistams ir kt.) bei bendruomenės atstovams reikėjo suvienyti jėgas. Paruošti reagavimo algoritmai padėjo koordinuoti veiksmus.

„Tai buvo pirmas atvejis, kai buvo kuriamas toks algoritmas, todėl labai atsakingai reikėjo apgalvoti veiksmus. Buvo numatyta, kokia pagalba teikiama, kai žmogus ketina nusižudyti, kai jis jau mėgino žudytis ir jei įvyko savižudybė. Tokio algoritmo patvirtinimui mes ruošėmės beveik metus. Labai svarbus kiekvieno specialisto indėlis ir labai svarbu, kad įsitrauktų visuomenė“, - prisiminė V. Šap.

Patvirtinus algoritmą vyko mokymai, važiuojama į bendruomenes, kalbėta, kodėl svarbu reaguoti į grėsmės ženklus. Tačiau pastangos ėmė atsipirkti - jau 2015 ir 2016 metais labai daug žmonių kreipėsi pagalbos.

„Pamatėme labai daug emocinio skausmo. Neįsivaizdavome tokio masto. Tačiau tik todėl, kad žmonės patikėjo mumis, kreipėsi pagalbos, sistema “užsikūrė" ir dirbome visu pajėgumu.

Kodėl mumis patikėjo? Mes išėjome iš kabinetų, važiavome pas žmones.

Prisistatėme, kalbėjomės, visada padėkodavome žmogui, kuris pranešdavo apie artimo ar pažįstamo savižudybės grėsmę. Žmonės, kalbėdamiesi vieni su kitais, perduodavo tą žinią. Mums padėjo ir tai, kad vietos, o vėliau ir respublikinė žiniasklaida aktyviai rašė, rodė, drąsino žmones kreiptis pagalbos, skelbė kontaktus. Esu vėliau ne kartą girdėjusi iš žmonių, kad jie žinojo mūsų numerį, nes buvo išsikirpę iš laikraščio ir pasidėję informaciją", - apie sutelktas pajėgas pasakojo psichologė.

Milžinišką darbą Kupiškio savivaldybėje padarę specialistai po kelerių metų stebi ženkliai geresnę situaciją.

„Nuo 2016 metų nuosekliai mažėjo savižudybių skaičius, o 2020 metais savižudybių skaičiaus vidurkis, palyginti su buvusiu 2015 metais, sumažėjo 6 kartus. Praėjusiais metais buvo 2 savižudybės“, - išsaugotomis gyvybėmis džiaugėsi V. Šap.

NORAS. „Norėtųsi, kad savižudybių būtų vis mažiau ir mažiau, nes net ir viena savižudybė yra per daug”, - pabrėžė psichologė Valija Šap.

NORAS. „Norėtųsi, kad savižudybių būtų vis mažiau ir mažiau, nes net ir viena savižudybė yra per daug”, - pabrėžė psichologė Valija Šap.

Padėti gali visi

Psichologė pabrėžė, kad svarbu išmokti atpažinti savižudybės grėsmės ženklus, pasikalbėti su žmogumi ir nukreipti jį pagalbos. Grėsmės ženklai yra kalbėjimas, užuominos apie savižudybę, kalbos apie mirtį.

„Visa tai yra rimta ir reikia į tai reaguoti. Specialistai yra pasirengę reaguoti, bet visuomenė turi padėti, žinoti, kur galima kreiptis. Jei turi bent bazines žinias, atpažinti ženklus gali kiekvienas“, - akcentavo V. Šap.

Pasak psichologės, žmonės, kurie kenčia, nėra linkę kreiptis pagalbos - jie linkę užsisklęsti. Dėl to svarbu, kad šalia esantys žmonės pastebėtų, paskatintų, palydėtų pas specialistus.

V. Šap teigimu, yra tiesioginiai ir netiesioginiai ženklai, pranešantys apie galimą savižudybę.

"Tiesioginiai yra, kai mes girdime žmogų kalbant apie tai, kad jis nusižudys, kad jis nori mirti, kad jam viskas atsibodo, kad nebemato prasmės, viskas juoda, jo mintys susijusios su mirtimi.

Taip pat matomos besikeičiančios žmogaus emocijos, pasikeičia elgesys. Jis tampa uždaresnis, labai tylus, arba atvirkščiai - impulsyvus, agresyvus, piktesnis, gali pradėti rizikingai elgtis, pavyzdžiui, rizikingai vairuoti, vartoti alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas.

Taip pat žmogus gali nutraukti turėtus ryšius, iš jo kalbos jaučiamas menkesnis savęs vertinimas, pakitęs pasitikėjimas savimi, pavyzdžiui, sako, kad jam nepavyks, kad neišlips iš duobės.

Ženklų yra nemažai ir juos atpažinus labai svarbu reaguoti empatiškai, sakant „aš tave girdžiu, matau, papasakok daugiau, kas vyksta, ieškokime kartu pagalbos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Šap.

Skaudžios pandemijos pasekmės

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad pandeminis laikotarpis lėmė tam tikrus nebūdingus statistinius pasikeitimus: remiantis Higienos instituto duomenimis, moterų savižudybių skaičius, skirtingai nei vyrų, padidėjo, lyginant 2019 ir 2020 metus.

Pasak V. Šap, besikreipiančiųjų pagalbos skaičius pandemijos laikotarpiu tikrai yra kur kas didesnis. Psichologai, nebegalintys visų priimti, nukreipia žmones pas kolegas.

„Jau ir mano kolegos, pas kuriuos nukreipiu žmones, sako, kad yra labai apkrauti ir kartais būna sudėtinga greitai suteikti žmogui pagalbą. Tačiau mes suprantame, kad tai dar nėra pikas. Panašu, kad ši situacija gali dar aštrėti, nes besitęsianti pandemija ir nežinomybė, kas bus toliau, kas bus rytoj ar kitą mėnesį, neigiamai veikia žmonių psichikos sveikatą“, - pabrėžė psichologė.

Vilties yra

V. Šap teigė, kad viltingai nuteikia didesnis valstybės dėmesys savižudybių prevencijai. Pasak psichologės, per pastaruosius keletą metų buvo nemažai nuveikta.

Pirmą kartą patvirtintas aprašas, kaip teikiama pagalba savižudybę ar savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims, psichikos sveikatos centruose pradėjo dirbti atvejo vadybininkai, jau apie trejus metus sudaromos sąlygos psichinės sveikatos kompetencijų didinimui įmonių darbuotojams, kai įmonėse vyksta mokymai, stiprinama psichoemocinė sveikata, gerinamas psichikos sveikatos raštingumas.

Šiais metais beveik padvigubintas psichologų skaičius psichikos sveikatos centruose, parengtas emocinės gerovės stiprinimo aprašas.

„Skaičiau viltingas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinias, kad taip pat skirtas ženklus finansavimas psichologų skaičiui didinti ugdymo įstaigose. Manau, kad tai yra gera žinia. Taip pat globos centruose teikiamos paslaugos globėjams ir globotiniams. Iš tiesų tų paslaugų spektras plečiasi, nors, žinoma, norėtume visko daugiau ir greičiau, tačiau suvokiame, kad pandeminė situacija sutrikdė planus, pakreipė juos kita kryptimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus yra tikrai stiprus judesys, džiaugiamės, kad vyksta dialogas, matoma savivaldybių iniciatyva, o savižudybių skaičius nuosekliai mažėja. Norėtųsi, kad savižudybių būtų vis mažiau ir mažiau, nes net ir viena savižudybė yra per daug“, - pabrėžė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė V. Šap.

1993 metais savižudybių skaičius Lietuvoje viršijo 1 500 atvejų per metus ir ši tendencija tęsėsi beveik dešimtmetį, pastaraisiais metais šis skaičius nuosekliai mažėja. 2020 metais jis siekė 607 atvejus - tai yra 51 savižudybe mažiau nei 2019-aisiais. Skatinant psichologinės pagalbos prieinamumą, nuo rugpjūčio mėnesio sumažinta vienam medicinos psichologui tenkanti gyventojų skaičiaus norma - nuo 17 000 iki 10 000, o psichikos sveikatos centrams skirta daugiau nei 2,5 mln. eurų. Tai sudarė sąlygas papildomai įdarbinti daugiau nei 100 medicinos psichologų, galinčių teikti gyventojams nemokamą psichologinę pagalbą kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Dar viena nacionalinė iniciatyva - liepos mėnesį pradėjęs veikti bendras psichologinių krizių įveikimo numeris 1815, teikiantis pirmines konsultacijas. Prireikus šis skambučių centras gali pasitelkti mobilias psichologų komandas ir organizuoti krizių įveikimo paslaugas bendruomenėms: įstaigų nariams, šeimoms, vietos bendruomenėms ir kitoms grupėms, patiriančioms psichologines krizes. Numeriu 1815 konsultacijas teikia psichologai, juo galima kreiptis visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Emocinė parama telefonu:

Jaunimo linija 8 800 28888 visą parą, jaunimolinija.lt Linija „Doverija“ (rusų kalba) 8 800 77277 16.00-20.00 „Nelik vienas“ (emocinė parama vyrams) 8 604 11119 18.00-21.00, nelikvienas.lt Pagalbos moterims linija 8 800 66366 visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt Sidabrinė linija 8 800 80020 8.00-20.00 (I-V), sidabrinelinija.lt Vaikų linija 116 111 11.00-23.00, vaikulinija.lt Vilties linija 116 123 visą parą, viltieslinija.lt Vyrų linija 8 670 00027 10.00-14.00 (I-V), www.vyrulinija.lt

Emocinė parama internetu:

Jaunimo linija 18.00-22.00 (I-VI), jaunimolinija.lt „Medo“ savanoriai (psichologinė pagalba medikams, jų artimiesiems, vaistininkams) medo.lt „Nelik vienas“ (emocinė parama vyrams, į laiškus atsakoma darbo dienomis per 24 val.) nelikvienas.lt, [email protected] Pagalbos moterims linija www.pagalbosmoterimslinija.lt 17.00-21.00 val. (VII-I-II) Vaikų linija 18.00-21.00 (I-V), vaikulinija.lt Vyrų linija (emocinė parama vyrams, į laiškus atsako per 72 val.) www.vyrulinija.lt, [email protected]

Skubi psichologinė pagalba per „Skype“

Krizių įveikimo centras 16.00-20.00 (I-V), 12.00-16.00 (VI), krizesiveikimas.lt, krizesiveikimas Lietuvos kurčiųjų draugija (psichologinės konsultacijos gestų kalba) 16.00-18.00 (II), 10.00-12.00 (III), 15.30-17.30 (IV), www.lkd.lt, LKD.psichologas

Nemokama pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems

Asociacija „Artimiems“ (organizuoja savitarpio pagalbos grupes. Interneto svetainėje pateikia naudingą informaciją nusižudžiusiųjų artimiesiems) artimiems.lt

Skubi anoniminė psichologinė pagalba

Klaipėdos psichikos sveikatos centras Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, +370 46 410027, 8.00-17.00 (I-V), kpsc.lt Klaipėdos r. savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras Tilto g. 2, Gargždai, +370 464 53839, 8.00-17.00 (I-V), gsc.lt Kretingos r. savivaldybės Kretingos psichikos sveikatos centrasemaitės al. 1, Kretinga, +370 445 79055, 8.00-17.00 (I-V), kretingospsc.lt „MediCA klinika“ Galinio Pylimo filialas Galinio Pylimo g. 3A, Klaipėda, +370 46 311911, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt „MediCA klinika“ Šilutės pl. filialas Šilutės pl. 38, Klaipėda, +370 46 300721, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt „MediCA klinika“ Vingio filialas Vingio g. 16B-1, Klaipėda, +370 46 323410, 8.00-17.00 (I-V), medicaklinika.lt „Nefridos“ klinika Nidos g. 3A, Klaipėda, +370 46 397071, 8.00-17.00 (I-V), nefrida.lt Palangos asmens sveikatos priežiūros centras Vytauto g. 92, Palanga, +370 460 53837, 8.00-17.00 (I-V), palangospoliklinika.lt Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras M. Jankaus g. 10, Šilutė, 8.00-17.00 (I-V)

Skubi pagalba ligoninėje:

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje Aušros g. 27, Švėkšna, +370 441 48281, visą parą, jurlig.lt Klaipėdos universitetinė ligoninė Liepojos g. 41, Klaipėda, +370 46 396600, 8.00-17.00, kul.lt Respublikinė Klaipėdos ligoninė S. Nėries g. 3, Klaipėda, +370 46 397780, visą parą, rkligonine.ltDaugiau informacijos apie pagalbą ir kontaktai kituose miestuose - www.tuesi.lt.

LIETUVA Metai Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) 100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) Pasikėsinimas (nužudymai)     100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) 2020 m. 21,7 (607) 2,43 (68) 2019 m. 23,55 (658) 2,22 (62) 2018 m. 24,38 (683) 2,57 (72) KLAIPĖDA Metai Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) 100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) Pasikėsinimas (nužudymai) 100 000 gyventojų (absoliutus skaičius) 2020 m. 16,77 (25) 1,34 (2) 2019 m. 18,85 (28) 2,69 (4) 2018 m. 20,89 (31) 2,02 (3)

Raktažodžiai
Sidebar placeholder