Netekti darbo turint paskolą: finansų ekspertė papasakojo, ko jokiu būdu negalima daryti

Jau dabar 4,4 tūkst. žmonių yra atleisti ar gavo įspėjimo lapelius – tai beveik dvigubai daugiau nei pernai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. O ką daryti tiems, kurie neteko darbo, bet yra pasiėmę paskolą?

Susiklosčius tokioms nepalankioms aplinkybėms dažnas ne tik jaučiasi praradęs asmeninių finansų valdymo kontrolę, bet ir nustoja bendrauti su paskolą išdavusia bendrove. Finansų ekspertė dalijasi trimis patarimais, kaip reikėtų elgtis atsidūrus tokioje situacijoje.

„Netekus darbo, pirmiausia reikėtų atidžiai įsivertinti savo finansinę būklę. Geriausiai tai padaryti paprasčiausiai ant popieriaus lapo susirašius artimiausių kelių mėnesių situaciją.

Vienoje lapo pusėje surašykite savo turimas santaupas ir planuojamas pajamas (pasyvios pajamos, išmokos, pašalpos ir pan.) artimiausiais mėnesiais.

Kitoje lapo pusėje išrašykite išlaidas – mokesčius, įmokas už paskolą ir kita.

Taip lengviau pamatyti kiek ilgai su turimomis santaupomis įmanoma išgyventi be darbo, esamus finansinius įsipareigojimus, taip pat – būtinąsias išlaidas ir tas, kurias galima šiek tiek atidėti“, – sako „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.

Svarbiausia – kalbėtis

Anot G. Štuopės, įsivertinus savo finansinę situaciją labai svarbu nebijoti apie darbo netekimą pranešti savo paskolos davėjui, mat kiekvienai situacijai galima atrasti bendrą sprendimą.

„Visuomenėje vis dar sklando daug mitų, neva kreditus teikiančios įmonės siekia, kad žmogaus skola būtų perduota antstoliams. Tačiau iš tikrųjų paskolos davėjai yra pasiruošę padėti klientui išsaugoti mokumą ir ieškoti geriausio sprendimo, kuris padėtų išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Problemos prasideda tuomet, kai klientas nustoja bendrauti su finansinėmis institucijomis, kai nukelia įmokas į kitą mėnesį. Taip kaupiasi vėlavimo dienos, rizikuojama pabloginti savo kredito istoriją ir paskolos gavimo tikimybę ateityje. Todėl labai svarbu nebijoti kalbėtis“, – teigia G. Štuopė.

Ekspertė taip pat pažymi, kad vieno kelio situacijai išspręsti nėra – kai kuriais atvejais klientai įmoką dengia dalimis per kelis kartus, kitais – atlieka atidėjimus.

„Netekus darbo gyventojas turi pateikti tai įrodantį dokumentą bei pastarųjų 3 mėnesių sąskaitos išrašą. Jeigu jo įsipareigojimai nepalieka minimalių išlaidų pragyvenimui, kai kurios bendrovės suteikia galimybę nemokamai atidėti kredito grąžinimo terminą trims mėnesiams.

Šio laikotarpio dažnai užtenka vėl atsistoti ant kojų, o klientams tokia pagalba reiškia daug. Bet išties kiekvienas atvejis yra unikalus, tad ir sprendimai gali būti įvairūs“, – pasakoja G. Štuopė.

Verta pasiruošti iš anksto

G. Štuopės teigimu, nors darbo netekimo riziką numatyti sunku, bet reikėtų būti pasiruošus viskam. Todėl svarbu reguliariai planuoti savo finansus: įsivertinti visus turimus finansinius šaltinius, apsvarstyti keletą scenarijų, kuomet netenkama vieno ar kelių pajamų šaltinių.

Taip pat numatyti, ar tokiu atveju pavyktų įgyvendinti visus finansinius įsipareigojimus.

„Yra keletas būdų, padėsiančių planuoti kasdienius finansus ir paruošti finansinę pagalvę netikėtoms situacijoms.

Vienas jų – susikurti savo asmeninį biudžetą ir į jį įtraukti visas savo pajamas (atlyginimą, išmokas ir pan.) bei išlaidas (fiksuotas, t.y. tas, kurios kiekvieną mėnesį yra vienodos, bei kintamas – išlaidas už maistą, kitus pirkinius ir t.t).

Taip pat reikėtų nepamiršti taikyti 50-30-20 taisyklės, kuri padeda išsiugdyti įprotį atsidėti tam tikrą sumą pinigų būtinosioms ir laisvalaikio išlaidoms bei taupymui. Pastarąjį svarbu priskirti prie būtinųjų išlaidų ir bent dešimtadalį savo pajamų kas mėnesį atidėti būtent taupymu.

Jei šiuos veiksmus atliksite reguliariai, būsite kur kas geriau pasiruošę nenumatytoms gyvenimo situacijoms“, – sako G. Štuopė.

Ji taip pat teigia, kad galima rizikas sumažinti apsidraudžiant savo įmokas.

„Yra atvejai, kuomet draudimas dengia kliento paskolos įmokas. Tai traumos (ilgalaikis nedarbingumas), taip pat atleidimas iš darbo ir pan. Todėl neteisinga manyti, kad neva iš draudimo nėra jokios realios naudos.

Priešingai – tai draudimas gali tapti gelbėjimosi ratu, įrankiu, padėsiančiu sumažinti finansinę naštą klientui“, – dalinasi „Vivus Finance“ vadovė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder