Neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė: jei norite greičiau išmokti, pasitelkite emocijas

Apie tai konferencijoje „Kursuok – mokykis visą gyvenimą“ pasakojo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė.

„Smegenų funkcija yra valdyti sąveiką su aplinka, t.y. mes girdime, matome, gauname įvairią informaciją, ir šią informaciją mūsų smegenys apdoroja - pritaiko mus toje aplinkoje, sugalvoja, ką mums daryti, kaip atliepti į gautą informaciją.

Hormonai yra tokia pati - lygiagreti valdymo sistema, kuri labiau gilinasi į vidų, seka mūsų viduje vykstančius procesus: seka, kokie signalai pasiekia mus iš aplinkos ir bando pritaikyti, kad toje besikeičiančioje aplinkoje mes jaustumėmės gerai.

Nes vieną minutę mes miegame, kitą minutę valgome, dar kitą – skaitome pranešimą konferencijoje, ir akivaizdu, kad mūsų kūno poreikiai skirtingose situacijose yra skirtingi, todėl labai svarbu yra prisitaikyti.

Svarbu paminėti, kad šioji sąveika tarp smegenų ir hormonų yra abipusė – smegenys reguliuoja liaukų veiklą, kurios gamina hormonus, o pagaminti hormonai patenka į kraują, keliauja po visą kūną ir veikia mūsų smegenis“, - apie smegenų ir hormonų sąveiką kalbėjo dr. Ramunė Grikšienė.

Europos socialinio fondo agentūros organizuotos Kursuok.lt konferencijos metu neuromokslininkė pasakojo, kokios smegenų vietos yra svarbios mokymuisi ir atminčiai bei kodėl svarbu yra tinkamai išsimiegoti.

„Atmintis yra svarbiausias kognityvinis procesas, kalbant apie mus kaip apie žmones, nes be atminties mes praktiškai neegzistuotume. Tam, kad atmintis būtų, reikalingas mokymosi procesas.

Čia mes matome smegenis: mokantis įsimename dalykus, vyksta procesai, kurie yra skirtingi laike – pirmiausia informaciją gauname (per akis, ausis, lytėjimą) ir ši informacija pasiskleidžia plačiai smegenyse per visą žievę tuo metu, kai aktyviai dalyvaujame veiklose ir mokomės.

Antras svarbus etapas yra informacijos išsaugojimas, perkėlimas į ilgalaikę atmintį. <..> Šitas informacijos įrašymas vyksta ne besimokant, o kai ramiai, budrumo metu atsisėsite ir atsipalaiduosite, taip pat – miegant, - pasakojo dr. R. Grikšienė. -  Miego metu informacija yra įrašoma į smegenis. Jei šiandien mokotės, o rytoj laikysite egzaminą, jūs privalote išmiegoti ne mažiau 8 valandų, kad informacija įsirašytų į jūsų smegenis ir ją galėtumėte panaudoti efektyviai“.

Įdomus faktas, kad melatoninas – hormonas, kuris reguliuoja miego ir būdravimo ciklus, keičiasi priklausomai nuo amžiaus.

„Jei 6 val. ryte suaugusiųjų organizme melatonino kiekis sumažėjęs ir mes jau esame pasiruošę keltis, tai vaikų ir paauglių organizme tuo metu jis vis dar išlieka aukštas, - teigė dr. R. Grikšienė. - Tačiau ką mes darome 8 val. ryto?

Jau sodiname vaikus į klases ir liepiame jiems mokytis, nors jie nėra tam pasiruošę, biologiškai jie vis dar miega. Taigi daugelyje šalių mokymo organizatoriai, žinodami šį faktą, bent 9 valandai nustumia mokymosi pradžios laiką. 

O jeigu vaikai  prieš tai dar naudojosi ekranais, tuomet šeštą valandą ryte yra pats melatonino pikas, kadangi mėlyna šviesa nustumia šio hormono išsiskyrimą“.  

Anot neuromokslininkės, mokymuisi  svarbios ir smegenų dalys - migdoliniai kūnai, kurios yra atsakingos už žmogaus emocijas: „Jei kažko mokomės su emocijomis – geromis ar blogomis, išmokstame greičiau, žinios įsirašo sparčiau. <..>Svarbu į tai atkreipti dėmesį ir nors tai nėra atminties struktūra, ji prisideda prie atsiminimų ir mokymosi“.

Įdomu tai, kad jei vadinamasis streso hormonas kortizolis žudo neuronus, tai lytiniai hormonai smegenų ląsteles saugo.

„Yra daugybė tyrimų, kurie įrodo, kad keičiantis lytinių hormonų kiekiui organizme, keičiasi mūsų gebėjimas priimti informaciją, matyti ir suprasti dalykus, - pasakojo neuromokslininkė dr. R. Grikšienė.

– Moterų organizme hormonų lygis staigiai mažėja ties 50 metų riba, atėjus menopauzei, dėl to atsiranda streso, dėmesio, atminties sutrikimų ir kitų simptomų.

Tuo tarpu vyrų organizme testosteronas pasiekia piką apie 25- 30 metus, vėliau palaipsniui mažėja, tačiau ir apie 80-tuosius metus išlieka vis dar aukštas, o tai svarbu ir smegenims, ir raumenims, ir bendrai sveikatai“.

Konferencijos įrašą – dr. R. Grikšienės ir kitus pranešimus bei diskusiją - galite rasti čia: https://www.youtube.com/live/DhRHr6i3YM0?feature=shared&t=4688