Nuo svajonės iki realybės: dailininkės Nomedos Marčėnaitės patarimai kuriantiems savo namus

Tokia pradžia padėjo jai ir partneriui Vytui Palavinskui susikurti namus, kurie atspindi jų gyvenimo būdą ir poreikius. 

Šiandien jie dalijasi asmenine patirtimi – nuo ko pradėti namo projektavimą, kaip išlaikyti santykius statybų metu ir kodėl svarbiausias klausimas – ne kvadratūra, o jausmas.

Pradėkite ne nuo plano, o nuo svajonės

„Noriu miegoti trečiame aukšte, gerti kavą lovoje ir matyti upę pro langą“ – taip trumpai N. Marčėnaitė suformulavo „projektavimo užduotį“, kai su gyvenimo partneriu, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoju, dizaineriu V. Palavinsku pradėjo galvoti, kaip po rekonstrukcijos atrodys jų nusipirktas namas ant Neries kranto Vilniuje. 

Ne architektų biuras, o tarpusavio pokalbiai ir drąsa tikėti savo sprendimais tapo vizija namų, kurį šiuo metu įsirenginėja.

Menininkė pabrėžia, kad svarbu ir tai, kokiais motyvais vadovaujamasi – ar namai kuriami dėl savęs, ar dėl to, kaip norisi atrodyti kitų akyse: „Tik tada, kai kuriate dėl tikro poreikio ir džiaugsmo, namai tampa ne tik fizine erdve, bet ir emocine užuovėja. 

Jie nebūtinai turi būti dideli ar prabangūs – svarbiausia, kad būtų „savi“, atitinkantys jūsų gyvenimo būdą ir vertybes. Drąsa atsakyti sau, ko iš tiesų nori, yra svarbiau, nei standartai ar tendencijos“.

Kad žmonės vis dažniau pasirenka individualius sprendimus, pastebi ir vieno didžiausių Lietuvos dažų gamintojų „Topcolor“ pardavimų vadovas Antanas Žukauskas. Pasak jo, vis daugiau klientų ieško savo išskirtinio stiliaus, drąsiai vaduojasi iš nusistovėjusių standartų.

Kalbėkitės ir dalinkitės atsakomybėmis

N. Marčėnaitė pripažįsta, kad statybos neretai tampa poros santykių išbandymu: „Jeigu nesutariate nė dėl vieno klausimo – gal problema ne siena ar plytelės, o partnerystė. 

Projektavimas kaip gyvenimas – reikia mokėti kalbėtis, tartis, dalintis atsakomybėmis. Jeigu vienas projektuoja, kitam nereikia kištis, ypač, jei pats nieko nesupranti. Mūsų atveju – Vytas buvo atsakingas už projektavimą, o aš – už grožį“.

Pasak menininkės, komanda – tai ne tuomet, kai kiekvienas stengiasi įrodyti savo teisumą, bet kai ieškoma bendro sprendimo. 

„Žinoma, ir tarp mūsų buvo diskusijų – pavyzdžiui, dėl rožinės sienos. Tačiau tai ne barniai, o konstruktyvūs ginčai. Tuo ir skiriasi komanda nuo balagano – komandoje diskutuojama tam, kad susitartum, o ne kad laimėtum ginčą“, – sako N. Marčėnaitė.

Apsibrėžkite, kas svarbiau: šviesa ar daiktai?

N. Marčėnaitė sako, kad jų namuose daugiau langų nei sienų. Ne dėl estetikos – dėl šviesos, vaizdo ir erdvės pojūčio, kuris svarbus savijautai. „Interjerą galima kurti po truputį, bet architektūriniai sprendimai – ilgam. 

Todėl nuo pat pradžių svarbu galvoti apie šviesos judėjimą, vaizdą pro langą ir atokvėpio taškus“, – sako menininkė.

Ji pastebi, kad vartotojiškas požiūris į gyvenimą dažnai persikelia ir į namų planavimą – norisi viską užpildyti daiktais. 

Tačiau svarbiau – ne kiek daiktų turėsite, o kiek laisvės patirsite savo namuose: „Turėti sandėliuką – gerai. Bet žmogus negali gyventi tamsioje dėžutėje. Šviesa yra būtinybė, ne prabanga“.

Nebijokite spalvų

„Jei paprašytume vaikų nupiešti savo svajonių namus, jie būtų pilni spalvų. O mes, suaugusieji, kažkodėl viską nutepame pilkai“, – atkreipia dėmesį N. Marčėnaitė. 

Ji siūlo rinktis ne bauginančias, o džiuginančias spalvas ir kuriant savo namus nebūti saugių sprendimų įkaitais.

„Topcolor“ pardavimų vadovas A. Žukauskas irgi ragina nebijoti eksperimentuoti: „Spalvos nėra baigtinis sprendimas – jei pasirinktas atspalvis nepasiteisina, jį visada galima lengvai pakeisti. 

Juk namai – ne muziejus, o gyva, nuolat kintanti erdvė, kurioje turime jaustis laisvai ir jaukiai“.

O jei vis dėlto nedrąsu pasirinkti spalvą savarankiškai, A. Žukauskas primena – pagalba visada pasiekiama: „Jeigu svarstote apie ryškesnį ar neįprastą atspalvį, bet nesate tikri, kaip jis atrodys jūsų erdvėje, visuomet galite pasitarti su mūsų konsultantais arba dizaineriais. 

Profesionalus žvilgsnis padeda priimti sprendimą drąsiau ir užtikrinčiau“.