Nuotekos, jų vežėjai ir tvarkytojai bus kaip ant delno

Duomenis skelbs informacinėje sistemoje

Nuo šiol nuotekų vežėjai informacinėje sistemoje privalo fiksuoti nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų nuotekų tipą ir jų perdavimą nuotekų tvarkymo įmonėms iš visų tipų nuotekų valymo įrenginių, o nuotekų tvarkytojai – patvirtinti paimtų nuotekų kiekį ir tipą. Prie sistemos turi prisijungti ir tyrimus atliekančios laboratorijos bei įmonės, montuojančios individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ir atliekančios jų priežiūrą.

Pagal įkeltą informaciją aplinkosaugininkai gali spręsti apie rizikingas vietas, o prireikus spėti suvaldyti galimus taršos šaltinius. Be to, tikimasi, jog naujoji tvarka leis identifikuoti nelegalius nuotekų vežėjus arba privačius asmenis, kurie nuotekas išleidžia į artimiausius vandens telkinius arba kitose neleistinose vietose.

Kaip sakė „Kretingos vandenų“ direktorė Eglė Alonderienė, Kretingos rajone nuotekų vežėjų yra nemažai, jie skelbiami bendrovės interneto svetainėje.

„Mes duomenis apie nuotekas iš centralizuotų tinklų kaupiame jau nuo gerokai anksčiau, bet, „paleidus“ NTIS, duomenų bazėje dabar turės būti surašytas kiekvienas adresas ir tų gyventojų, kurie nuotekas tvarkosi individualiai“, – sakė ji. Rajono nuotekų registre turės atsirasti visos namų valdos – tiek turinčios centralizuotus, tiek individualius tinklus, tiek besinaudojančios lauko tualetais, kurių Lietuvoje turėjo nelikti nuo pernai.

Rajono Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika patvirtino, kad inventorizuoti rajono teritorijoje esančius nuotekų valymo ir kaupimo įrenginius ir šiuos duomenis fiksuoti NTIS, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas prievolę numato savivaldybėms arba jų geriamojo vandens tiekėjams bei nuotekų tvarkytojams. Jeigu ši funkcija bus priskirta Savivaldybei, kuris administracijos darbuotojas konkrečiai tai atliks, kol kas nėra nuspręsta.

Kam nuotekas reikės ištirti, o kam – ne

Šių metų pradžioje įsigaliojo reikalavimas biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius savo namuose įsirengusiems gyventojams kartą per kalendorinius metus atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose. Įrenginio savininkas pats turi susisiekti su laboratorija ir šią paslaugą užsisakyti – atvykęs atstovas iš nuotekų talpyklos paims nuotekų mėginį, o rezultatus per vieną darbo dieną perduos NTIS.

Laboratorijoje nustatomos biocheminio deguonies suvartojimo, skendinčių medžiagų koncentracijos, nuo 2019 m. lapkričio 1-osios įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose tiriamos bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. Iki 2019-ųjų spalio 31 d. įrengtuose įrenginiuose šie tyrimai turės būti atliekami nuo 2030-ųjų sausio 1 d.

Sužinoti tyrimo rezultatus individualių nuotekų tvarkymo įrenginio savininkai gali prisijungę prie NTIS – jeigu tyrimai normų neatitinka, teks kreiptis į šį įrenginį prižiūrinčius specialistus.

Po incidento Maumedžių gatvėje – tvarka

Turintieji rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius laboratorinio tyrimo neprivalo atlikti, nes šie įrenginiai vandens į aplinką neišleidžia.

Bet praėjusiais metais problemų dėl nuotekų kilo Kluonalių kaimo Maumedžių gatvėje. Apie tai aplinkosaugininkams pranešusių kretingiškių manymu, iš čia esančio valymo įrenginio jos galėjo nutekėti į Dupultį (Pastauninką). Žmonės svarstė, galbūt todėl per Kretingą tekančio upelio vanduo kartais būna balzganas, o kartais pašviesėja?

Aplinkos apsaugos departamentui atlikus patikrinimą privačiame žemės sklype, kur įrengtas 50 kub. m talpos metalinis buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras, buvo nustatyta, kad iš jo yra išvestas vamzdis, per kurį buitinės nuotekos išbėga į šalia esančią duobę ir susigeria į gruntą. Toks nevalytų buitinių nuotekų išleidimas yra neleistinas, pažeidžia šalies įstatymus.

Aplinkosaugininkai buvo išsikvietę ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistus, kad atliktų iš buitinių nuotekų rezervuaro išleidime į gamtinę aplinką išbėgančių buitinių nuotekų valstybinius tyrimus. Tarša viršijo normas. Naujų individualių namų kvartalo vystytojas gera valia atlygino gamtai padarytą žalą, kurios dydis, įvertinus išleidžiamų teršalų kiekį bei koncentraciją, – apie 1 tūkst. 480 Eur. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodyta pašalinti pažeidimus. Dabar rezervuare kaupiamos nuotekos į valymo įrenginius išvežamos periodiškai, skundų nėra. 

Trasas ties iš infrastruktūros plėtros įmokų

Pasak P. Šadreikos, išduodant leidimus statyboms ir užstatant kvartalą Kluonaliuose, buvo vadovaujamasi privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, numatyta, kad buitinės nuotekos bus nuvedamos į vieną, kvartalinę, valyklą. Detaliajame plane įrašyta, kad gyvenamųjų namų kvartalas bus prijungtas prie buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginio, kurio našumas iki 50 kub. m per parą.

Inžinieriaus teigimu, pagal Statybos įstatymą statytojas turi teisę pasirinkti, ar naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Maumedžių kvartalo atveju gyventojų buitinės nuotekos iš gyvenamųjų namų nuvedamos į vieną bendrą buitinių nuotekų rezervuarą. Tačiau, kai bus nutiesti centralizuoti tinklai Mokyklos gatve, gyventojai galės prisijungti prie jų.

P. Šadreikos žodžiais, nuo 2022-ųjų kovo 1 d. statant naujus pastatus, tai yra gyvenamuosius namus, pagalbinės paskirties ūkinius pastatus ir kt., mokama Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų Strateginiame veiklos plane numatyta, kad iš surinktų įmokų Mokyklos gatve (nuo Vytauto gatvės Kretingos mieste) iki Diemedžių gatvės (Kluonalių kaime) bus tiesiamos ne tik buitinių nuotekų, bet ir vandentiekio trasos, kiekvienos ilgis – po 1 km 50 m.

„Šiuo metu Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotą projektavimo paslaugų viešąjį pirkimą. Jį įvykdžius ir parengus vandentiekio ir buitinių nuotekų trasų statybos projektą, bus skelbiamas statybos darbų rangos pirkimas. Jį taip pat atliks Centrinė perkančioji organizacija“, – sakė P. Šadreika.