„Pa­lan­gos gin­ta­ro“ re­zul­ta­tus šok­di­na se­zo­nai

Tie­sa, ben­drai pel­nin­gai vei­kian­čios įstai­gos di­rek­to­rius Sau­lius De­vei­kis ra­mi­na – blo­gų sig­na­lų pir­mo ket­vir­čio re­zul­ta­tuo­se įžiū­rė­ti tik­rai ne­rei­kė­tų.

Mi­nu­sas
 
„Pa­lan­gos gin­ta­ras“ – di­džiau­sia sta­cio­na­ri­nės me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gas tik vai­kams tei­kian­ti įstai­ga Lie­tu­vo­je. Jos pa­ja­mos per­nai per­ko­pė 5 mi­li­jo­nų ri­bą, šie­met pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su te­ri­to­ri­ne li­go­nių ka­sa – 4,7 mln. eu­rų.
 
Vis dėl­to pir­ma­me šių me­tų ket­vir­ty­je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ VLK ata­skai­to­je nu­si­da­žė rau­do­nai – tu­rė­jo net 48 proc. nei­gia­mą re­zul­ta­tą nuo pa­ja­mų vyk­dant PSDF biu­dže­tą. Šis skai­čius net ke­lis kar­tus di­des­nis nei ki­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų. Per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ tu­rė­jo ir ben­drą 445 tūkst. eu­rų de­fi­ci­tą.

Kas lė­mė to­kį ryš­kų ato­trū­kį? S.De­vei­kis pa­žy­mi – įstai­gos ver­ti­na­mos ne pa­gal ket­vir­čio, o me­ti­nius re­zul­ta­tus, tad ir šiuo at­ve­ju su iš­va­do­mis rei­kia pa­lū­kė­ti. Juo­lab kad pus­me­tį „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ jau bai­gė su pliu­su.

„Mes – ne sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas, kur žie­mą di­de­lės apy­var­tos. Šal­tuo­ju se­zo­nu iš­gy­ve­na­me šti­lių, ta­čiau at­si­grie­bia­me vė­liau, – sa­ko „Pa­lan­gos gin­ta­ro“ di­rek­to­rius Sau­lius De­vei­kis. – Pri­si­min­ki­me dar vi­sai ne­se­niai pra­ėju­sią pan­de­mi­ją, kuo­met pir­mą pus­me­tį tu­rė­jo­me net apie 700 tūks­tan­čių eu­rų sie­kian­tį mi­nu­są. Ta­čiau grei­tai at­si­tie­sė­me.“
 
Prie­žas­tis ki­to­kia nei įpras­ta
 
S.De­vei­kis pri­pa­žįs­ta, kad jo va­do­vau­ja­mai įstai­gai svy­ra­vi­mai bū­din­gi. Ir nors pa­pras­tai dėl ket­vir­čio mi­nu­so gy­dy­mo įstai­go­se kal­tos ne­ap­mo­kė­tos virš­su­tar­ti­nės pa­slau­gos (ar­ba ne­įvyk­dy­ti su­tar­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai), są­nau­dų di­dė­ji­mas ky­lant dar­bo už­mo­kes­čiui, pa­sak „Pa­lan­gos gin­ta­ro“ di­rek­to­riaus, jų at­ve­ju prie­žas­tis ki­ta.
 
Tai – se­zo­niš­ku­mas, nes ku­ror­tuo­se tei­kia­mos me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos apy­var­tos šal­tuo­ju me­tų lai­ku kren­ta. „Dir­ba­me tris­de­šimt ket­ve­rius me­tus ir vi­suo­met ga­lio­ja ta pa­ti ten­den­ci­ja – kad ne­rei­kė­tų nu­trauk­ti moks­lų, lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys ne­pil­na­me­čiai pas mus at­vyks­ta vė­ly­vą pa­va­sa­rį ar va­sa­rą, – aiš­ki­no di­rek­to­rius. – Yra kas ruo­šia­si eg­za­mi­nams, daug kas lan­ko rim­tas mo­ky­mo įstai­gas, li­cė­jus, gim­na­zi­jas, to­dėl ne­no­ri nu­trauk­ti ug­dy­mo pro­ce­so.“
O šal­tuo­ju me­tų lai­ku daž­niau­siai at­vyks­ta tik tie pa­cien­tai, ku­riems re­a­bi­li­ta­ci­jos rei­kia ne­ati­dė­lio­ti­nai – po trau­mų, ūmių li­gų.
 
Pus­me­tis jau su pliu­su
 
S.De­vei­kis ne­su­tin­ka su VLK diag­ra­mo­mis ir tei­gia, kad me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos sta­cio­na­ri­nių (pri­ori­te­ti­nių ir ne­pri­ori­te­ti­nių) pa­slau­gų už šių me­tų pir­mą ket­vir­tį su­tar­ti­nės su­mos vyk­dy­mas bu­vo 71,8 proc., o ne 48 proc.
 
„Be to, už pir­mus pen­kis mė­ne­sius vyk­dy­mas bu­vo jau 98,4 pro­cen­to, o už pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį su­tar­ti­nės su­mos vyk­dy­mas vir­ši­ja pla­ną ir yra be­veik 118 pro­cen­tai“, – re­zul­ta­tais džiau­gė­si S.De­vei­kis.
 
Jis pri­du­ria, kad SAM bei VLK pui­kiai ži­no sa­na­to­ri­jų se­zo­niš­ku­mo ypa­tu­mus, to­dėl klau­si­mų dėl su­tar­čių vyk­dy­mo daž­niau­siai ne­ke­lia, nes iš skai­čių ma­to, jog šil­tuo­ju me­tu re­zul­ta­tas iš­si­ly­gi­na.
 
At­si­grie­bia su kau­pu
 
„Mes – ne sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas, kur žie­mą di­de­lės apy­var­tos. Šal­tuo­ju se­zo­nu iš­gy­ve­na­me šti­lių, ta­čiau at­si­grie­bia­me vė­liau, – kon­sta­ta­vo va­do­vas. – Pri­si­min­ki­me dar vi­sai ne­se­niai pra­ėju­sią pan­de­mi­ją, kuo­met pir­mą pus­me­tį tu­rė­jo­me net apie 700 tūks­tan­čių eu­rų sie­kian­tį mi­nu­są. Ta­čiau grei­tai at­si­tie­sė­me.“
 
S.De­vei­kį džiu­gi­na fak­tas, jog pas­ta­rai­siais me­tais se­zo­niš­ku­mo pro­ble­ma sa­na­to­ri­jo­je tam­pa ma­žiau ak­tu­a­li: „Mo­der­ni­za­vus ir įdie­gus nau­jas me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gas, ge­rė­jant sa­na­to­ri­nės mo­kyk­los pa­cien­tų ug­dy­mo pro­ce­sui bei pra­dė­jus tai­ky­ti tiks­li­nę rin­ko­da­rą, kad šal­tuo­ju me­tų lai­ku bū­tų pri­trauk­ta dau­giau pa­cien­tų iš vi­sos ša­lies, klien­tų dau­gė­ja.“
 
Va­sa­rą trūks­ta net re­gist­ra­to­rių
 
Kal­bė­da­mas apie sa­na­to­ri­jos re­a­li­jas S.De­vei­kis pa­sa­ko­ja, kad kaip ir dau­gu­ma ko­le­gų su­si­du­ria su spe­cia­lis­tų trū­ku­mu. Tie­sa, čia jų po­rei­kis ne­vie­no­das. Kaip jau mi­nė­ta, di­džiau­sias jis – šil­tuo­ju me­tų lai­ku.
 
„Yra po­sa­kis: „ro­ges ruošk va­sa­rą“. Mū­sų at­ve­ju pa­na­šiai, tik dar­buo­to­jų pra­de­da­me ieš­ko­ti žie­mą, – šyp­te­lė­jo di­rek­to­rius. – Va­sa­ra mums – pats dar­by­me­tis, pa­ja­mos au­ga, pa­slau­gų kie­kis žen­kliai di­dė­ja, dėl to bū­ti­na at­sa­kin­gai tam pa­si­reng­ti. Iš anks­to pla­nuo­ja­me, kaip or­ga­ni­zuo­si­me dar­bą, ko­kių pa­jė­gu­mų rei­kės ir ima­me ieš­ko­ti trūks­ta­mų žmo­nių. Ne­sa­kau, kad ra­do­me auk­si­nį re­cep­tą, bet tai, kad at­lie­ka­me šiuos na­mų dar­bus – pa­de­da. Jei bir­že­lį ar lie­pą pra­dė­tu­me dai­ry­tis ki­ne­zi­ter­peu­to, er­go­te­ra­peu­to, ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jų, tik­rai bū­tų vė­lu.“ Pa­šne­ko­vas pa­mi­ni, kad va­sa­rai rei­kia ir re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jų, vai­kų lais­va­lai­kio už­im­tu­mo spe­cia­lis­tų, vi­rė­jų, pa­da­vė­jų ir kt.
 
Įdar­bi­na ter­mi­nuo­tai
 
Da­lis spe­cia­lis­tų „Pa­lan­gos gin­ta­re“ ir yra įdar­bi­na­mi ter­mi­nuo­tai, bū­tent va­sa­ros se­zo­no me­tu. „Me­tų pra­džio­je pa­skam­bi­na­me, pa­si­tiks­li­na­me, ar pla­nai ne­pa­si­kei­tė, ar at­vyks, ir lau­kia­me. Žmo­nėms šis mo­de­lis pa­trauk­lus – mes sten­gia­mės su­teik­ti ge­ras są­ly­gas, ko­lek­ty­vas – tik­rai drau­giš­kas, be to, vi­lio­ja ir ga­li­my­bė lais­vus va­ka­rus leis­ti prie jū­ros“, – kal­bė­jo S.De­vei­kis.
 
Jis ne­sle­pia, kad dar­bo už­mo­kes­čio są­nau­dos di­džiu­lės – dau­giau nei 80 proc., ta­čiau su šia re­a­ly­be su­si­tai­kė, nes ki­taip bū­tų sun­ku pri­si­vi­lio­ti me­di­kus. Juo­lab kad Pa­lan­go­je būs­to kai­nos tik­rai nė­ra ma­žos.
„Pa­lan­gos gin­ta­rą“ gelbs­ti ir at­lie­kan­tys prak­ti­ką stu­den­tai, ku­rių da­lis kar­tais lie­ka ir nuo­la­ti­niam dar­bui. Di­rek­to­rius tei­gia, kad dirb­ti su vai­kais ga­li ne kiek­vie­nas, to­dėl čia pri­gy­ja tie, ku­rie ge­ba ras­ti ben­drą kal­bą su ma­ža­isiais.
 
Kai ku­rių spe­cia­lis­tų ieš­ko su ži­bu­riu
 
Ta­čiau įstai­gai vie­nas rū­pes­tis ras­ti per­so­na­lą se­zo­nui, ki­tas – nuo­la­ti­nius dar­buo­to­jus ir čia ryš­kė­ja tam tik­ros ten­den­ci­jos. Di­džiau­sias po­rei­kis ir rū­pes­tis yra fi­zi­nės me­di­ci­nos re­a­bi­li­ta­ci­jos gy­dy­to­jai. „Dau­gu­ma sa­na­to­ri­jų iš­gy­ve­na jų trū­ku­mą, čia tik­rai yra sty­gius. Do­mi­nuo­ja pen­si­nio am­žiaus me­di­kai, o pa­keis­ti jų nė­ra kam“, – ap­gai­les­ta­vo S.De­vei­kis.
 
Ki­ti sa­na­to­ri­jo­je bū­ti­ni spe­cia­lis­tai – me­di­ci­nos psi­cho­lo­gai. Di­rek­to­rius tei­gia, kad pri­si­vi­lio­ti juos taip pat iš­šū­kis. „Taip pat tik­rai stip­riai au­ga kli­ni­ki­nių lo­go­pe­dų po­rei­kis. Pa­ra­dok­sas, bet nuo­la­ti­nio slau­gy­to­jų sty­giaus kaip ir ne­jau­čia­me, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jų taip pat, – kal­bė­jo S.De­vei­kis. – Agi­tuo­ju va­do­vus ieš­ko­ti nau­jų žmo­nių, jei ma­to, kad ko­lek­ty­vas ant ri­bos. Kur per­so­na­las vy­res­nio am­žiaus, ga­li daž­niau sirg­ti, rei­kia pa­si­rū­pin­ti pa­mai­na. Ge­riau tu­rė­ti pa­pil­do­mą žmo­gų, nes ta­da ir esa­miems dar­buo­to­jams ra­miau dirb­ti, krū­vis ne toks di­de­lis, o jei kas iš­kren­ta – yra kam pa­keis­ti.“