Paukščiai mus džiugins, jei padėsime jiems išgyventi

Tai suprasdami daugelis žmonių prie namų, soduose, parkuose kabina lesyklėles ir maitina paukštelius. Kuo ir kaip juos lesinti, kad padėtume išgyventi sunkiausią metą, pataria ornitologai.

Lesinti atsakingai

Nors žmonėms patariama kuo mažiau kištis į gamtą ir joje vykstančius procesus, Lietuvos ornitologai sutaria, kad žiemą, kai žemė užklota storais sniego patalais, lesindami paukščius jiems padėsime išgyventi. 

„Nusprendus lesinti, tai daryti teks tol, kol sparnuočiai vėl galės gamtoje patys susirasti maisto“, – perspėja Ventės rago stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas.

Jei abejojate, jog užteks laiko ir noro kasdien pasirūpinti, kad lesyklėlėje būtų paukšteliams lesalo, ją išvalyti, nepradėkite lesinti visai.

Paukščiai įpranta atskristi į tas pačias vietas maitintis tuo pačiu metu vos ne valandos tikslumu, o neradę lesalo kitos lesyklos galbūt ieškos ilgai, nusilps ir neišgyvens, – vienu balsu tvirtina ornitologai.

Tačiau kas apsisprendė padėti sparnuočiams, tai gali pradėti lesinti ir dabar, nes antrojoje žiemos pusėje, kai natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, paukščiams ypač sunku prasimaitinti.

Šiuo metu soduose jau nulesti po rudens užsilikę obuoliai, šermukšnių, gudobelių, putinų uogos, kuriomis paukščiai mėgavosi rudenį.

Kur ne kur dar likę oranžinių šaltalankių uogų. Teko matyti, kaip netoli Gargždų karjerų jos pritraukė būrį sniegenų.

Tačiau paukščiams, kaip ir žmonėms, reikia įvairaus maisto, kuris suteiktų energijos.

Pasak ornitologų, sparnuočius ypač pradžiugins ir pasotins saulėgrąžos, kurias išsilukštens patys, tik jos turi būti nekepintos ir nesūdytos.

Vabzdžialesiams paukščiams – zylėms, bukučiams, geniams, lipučiams, dažniausiems lesyklų lankytojams, – be saulėgrąžų, labai patinka linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, nesūdytos žalios mėsos smulkiai supjaustytos atliekos, kruopos, obuoliai, avižiniai dribsniai, avižos, aguonos, soros, pelai.

Paukščiai vaišinsis ir riebalų turtingais gliaudytais žemės riešutais, tik jie irgi turi būti nesūdyti ir nekepinti.

Kai kurie sparnuočiai, pasak ornitologų, lesa ir kukurūzus, ir net arbūzų, melionų ar moliūgų sėklas, kurių atsargų patys galime prisirinkti. Vis dėlto jų neverta pilti per didžiuosius šalčius, nes įšalusių nesugebės išaižyti.

O kuo jokiu būdu nemaitinti paukščių? Negalima paukščių lesinti sūdytu, supelijusiu, supuvusiu ar surūgusiu, pažeistu parazitų maistu, vilioti citrusiniais vaisiais, bananų žievėmis, rugine duona ar rugių grūdais – tai paukščius susargdins.

Ornitologai primena, jog lesyklėlę reikėtų ne tik nuolat papildyti paukščiams tinkamu maistu, bet ir išvalyti, kad neįsiveistų pelėsis ir sumažėtų paukščių užkrečiamųjų ligų plitimo rizika.

Nuomonės išsiskiria

Lietuvoje nemažai lieka žiemoti gulbių, ir dažnai teigiama, jog dėl to, kad žmonės jas maitina tada, kai paukščiai patys gali susirasti maisto.

„Vieni ornitologai siūlo visai nemaitinti vandens paukščių, kadangi dalis jų pripranta prie gaunamo lesalo ir jo laukia toje vietoje, net ledu užsitraukus vandens telkiniui.

Negavę pakankamai maisto tokie paukščiai nusilpsta, tupi ant ledo, kur nebėra atviro vandens, ir gali prišalti ar būti sugauti plėšrūnų“, – pakomentavo Ventės rago stoties vyriausiasis ornitologas V. Eigirdas. 

Kita dalis ornitologų ragina maitinti vandens paukščius visą šaltąjį metą, nes jiems trūksta maisto, o ypač šią žiemą: „Atėjo tas laikas, kai paukščiams patiems išgyventi tampa beveik neįmanoma.

Atsižvelgdama į šią ekstremalią situaciją, Lietuvos ornitologų draugija kreipiasi į visuomenę ir prašo nelikti abejingus – padėkime žiemojantiems vandens paukščiams.

Prašome verslus, ūkininkus prisidėti prie pagalbos žiemojantiems paukščiams skiriant paramą grūdais ar kombinuotaisiais pašarais, skirtais paukščiams lesinti.

Dėl pagalbos paukščiams kreipkitės el. paštu [email protected].“ Beje, viena gulbė per dieną sulesa apie 800–1 000 gramų grūdų, noriai lesa tarkuotas bulves, runkelius, burokėlius, morkas, obuolius, įvairias kruopas. 

„Manau, nieko blogo, jeigu papildomai bus pamaitinami likę vandens paukščiai, bet toks maitinimas turėtų būti tik vietose, kur visą žiemą vanduo neužšąla net spaudžiant didžiausiems šalčiams“, – sakė ornitologas V. Eigirdas.

Nepamirškime, kad laukinių paukščių negalima lesinti vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį, nes tada paukščiai patys gali susirasti maisto.

-

Lietuvoje aptinkama maždaug 390 paukščių rūšių. Vieni minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimis ar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. 

Pasaulyje aptikta daugiau nei 10 500 paukščių rūšių. Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija.