Pavasario mugė – atgaiva akims, širdžiai ir skrandžiui

(1)

Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Kretingoje šurmuliavo kasmetinė žiemos pabaigtuvių ir pavasario pradžios mugė, kurioje savo darbo vaisiais gyrėsi amatininkai, tautodailininkai, papuošalų kūrėjai, įvairūs prekeiviai maisto produktais, žaislais ir sveikatai stiprinti skirtomis priemonėmis.

Turi savo klientus

„Visada tokią mugę rengdavome vasario viduryje arba kovo pradžioje, atsižvelgdami į datą. Tai būdavo arba Užgavėnių, arba Kaziuko mugė. Kadangi šiemet tos datos nesutapo, tai tiesiog šią mugę pavadinome pavasario. 

Jei kalbėtume apie prekybą – tai jau pasirodė ir medeliai, sodinukai. Taip pat yra gerų amatininkų, keramikų, taudodailininkų darbų, medaus, maisto, kulinarinių produktų, desertų. 

Dauguma mugės dalyvių, teikusių paraiškas, gavo vietas, bet nemažai jų neatvyko, nes susirgo“, – linkėdamas produktyvios prekybos prekybininkams, o mugės lankytojams gražaus oro ir smagių emocijų sakė Kretingos turgaus vadybininkas Nerijus Tertelis.

Per 12 metų įvairiausius prieskonius fasuojanti ir jais prekiaujanti Kretingos rajono Tolių kaimo gyventoja Jūratė Pučkorževičienė pasidalino savo patirtimi.

„Žmonėms patinka natūralūs prieskoniai, be cheminių priemaišų. Populiariausi mišiniai „Trijulė“, „Sviestelis“. Moterys noriai perka paprastesnius, priimtinesnius mūsų skrandžiui: juodieji pipirai, česnakas, svogūnai. 

Jei perka vyrai, kurie patys gamina, tai jie nori įmantresnių, aštresnio skonio. Per tiek metų turiu savo klientų ratą, atvyksta iš Vilniaus, iš Kauno. Didesnes siuntas esu siuntusi ir į užsienį“, – pasakojo J. Pučkorževičienė, savo fasuotais prieskoniais šiuo metu prekiaujanti ne tik Kretingos mugėse, bet ir miesto turgavietėje.

Bene vienas linksmiausių kalbintų pašnekovų ūkininkas, tautodailininkas ir bitininkas, Sauserių kaime bitininkaujantis Antanas Lubys savo nuoširdumu traukė ne vieną užsukusį pasižvalgyti.

„Bitininkyste susidomėjau nuo vaikystės, vis tekdavo tėvui padėti, o paskui jau ir pats, nuo 1991-ųjų. Iš karto neturėjau daug šeimų, augau su jomis po truputį. Šiuo metu turiu per 70 bičių šeimynų“, – atviravo medumi, bičių duonele, žiedadulkėmis, pikiu ir natūralaus vaško žvakėmis prekiaujantis kūlupėniškis A. Lubys.

Pavasario pradžia – gamtos mylėtojams

Kretingos rajone sodininkyste užsiimančios Onutės Petravičienės žentas Mindaugas Šerpytis pasakojo šįsyk mugėje atstovavęs uošvės ir žmonos šeimos ūkiui. „Žmonės klausinėjo apie kaulavaisius, tad teko nemažai pasakoti apie vyšnias, obelis, slyvas. 

Mūsų asortimente galima aptikti ne tik medžių, bet ir krūmų, turime serbentų, agrastų, sausmedžių, gervuogių, šilauogių, svarainių, aktinidijų, medlievų, aronijų – kalbėjo net tik apie naujas rūšis pasakojantis šiuo metu Kluonaliuose gyvenantis M. Šerpytis, bet ir patariantis, kaip sodinti, prižiūrėti, genėti įsigytus medelius ir krūmynus.

Albertas Kumpis, mugėje prekiavęs savo rankų darbo inkilais ir vėjo suktukais, džiaugėsi kiekvienu pirkėju, kuris įsigijo namelį grįžtantiems paukščiams. „Viską pats dirbu – perku medieną, pjaustau, obliuoju, sutvirtinu, viską nuo pradžių iki pabaigos pats padarau“, – nuoširdžiai atviravo guvus senjoras A. Kumpis.

Auga susidomėjimas natūraliais produktais

Kretingoje apsistoję iš Plungės kilęs Edmundas Paulauskas ir skuodiškė jo žmona Rūta čia ne tik augina vaikus, bet ir įsuko vytintos mėsos verslą. „Po truputį įsibėgėjome ir, augindami savo vardą, imame rodytis mugėse. 

Mūsų produkcija žmonės domisi, jiems svarbu, kad tai – sveiki, be konservantų produktai. Tai yra puiki alternatyva bulvių traškučiams, kuriuos dauguma mėgsta krimsti prieš TV ekranus. 

Pirkėjams galime pasiūlyti įvairių skonių vytintos mėsos traškučių, populiariausis šiuo metu čili ir laimo skonio, o jaunimas ypač pamėgęs vytintą jautieną“, – pasakojo Edmundas, o jam antrino žmona Rūta, akcentavusi baltymų gausą ir produktų natūralumą.

Biologiškai aktyvių gerųjų lakto ir bifido bakterijų koncentratu prekiaujantys palangiškis Audrius Šakėnas ir kretingiškė Vida Savickienė pasakojo šioje srityje dirbantys aštuonerius metus. 

„Esame bene vieninteliai Lietuvoje, gaminantys daugiapakopės koncentracijos metodu, kuris fermentuojant leidžia išgauti iš ingrediento apie 80 proc. veikliųjų medžiagų. 

Tai yra prebiotikai, probiotikai ir sporebiotikai“, – savo gaminamą produkciją pristatęs kalbėjo A. Šakėnas, pastebėjęs, kad susidomėjimas šiuo natūraliu produktu intensyviai auga.

Su meile gaminti šakočiai

Dupulčiuose gyvenantis Gediminas Stonys mugėje prekiavo šakočiais ir žmonos keptais kepiniais. „Mūsų visa produkcija pagaminta su meile, nes kitaip neįmanoma. 

Aš esu atsakingas už šakočius, o visus sausainius kepė mano žmona Irena Stonienė. 1979-aisiais metais pirmą sykį per mūsų vestuves pagal šį receptą paragavau šakočio. 

Tai buvo prieš 46-erius metus. Nežinau, ar tas diedukas, pasidalinęs šiuo receptu tebėra gyvas, bet jau aštuoneri metai, kaip, naudodamasis šia receptūra, aš pats kepu tokius pat šakočius, kuriuos esu pavadinęs „Senelio šakočiais“. 

Nors šiuo metu irgi jau esu senelis“, – šypsodamasis pasakojo G. Stonys, pasigyręs kovo pradžioje Airijoje su savos gamybos šakočiais turėjęs milžinišką pasisekimą.

Į mugę užsukusi Deimantės ir Andriaus Tirevičių šeima džiaugėsi geru oru ir pirkiniais. „Per tiek metų eidami į mugę su vaikais atradome savų transporto priemonių ir judėjimo būdų, kaip nepavargti patiems ir suteikti džiaugsmo vaikams. 

Gyvename netoliese, tad, kai vyksta mugės, užsukame net po kelis sykius.

 Visuomet perkame prieskonių, mėsos, būtinai aplankome Dvaro saldaininę, nudžiuginame vaikus žaislais“, – kartu vienas kitą papildydami kalbėjo Deimantė ir Andrius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.