Paveldui tvarkyti skirs daugiau pinigų

Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė, kad Savivaldybės specialistai, reaguodami į paraiškų teikėjų pastabas, nusprendė keisti galiojančią darbų finansavimo tvarką, kad būtų patogiau teikti paraiškas internetu, o objektams tvarkyti numatoma skirti didesnę sumą.

Taip pat, užbaigus tvarkybos darbus, iš valdytojo nebereikalaujama pateikti Kultūros paveldo departamento išduotą tvarkybos darbų priėmimo aktą. Pakoregavus tvarką, visos paraiškų vertinimo ir tvarkymo procedūros galėtų sutrumpėti net iki dviejų mėnesių.

Be to, atsižvelgiant į brangstančius paveldo tvarkybos bei statybos darbus ir medžiagas, siūloma padidinti finansuotinų darbų ribą nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. eurų, o tyrimų, pvz., archeologinių, - nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

Papildomai numatoma galimybė finansuoti dvarų paveldo tvarkybos darbus.

„Siūlome išplėsti ir papildomą balą skirti paveldo tvarkybai, jei ji vykdoma dvarų teritorijoje. Klaipėdos miesto teritorijoje esančių dvarų kompleksuose yra apie 30 pastatų“, - sakė V. Juška.

Minėti 30 pastatų yra Mažojo Tauralaukio, Joniškės, Bachmano, Sendvario, Rumpiškės, Gedminų dvarų teritorijose.

V. Juška minėjo, kad prieš keletą metų buvo sulaukta paraiškos dėl Mažojo Tauralaukio dvaro tvarkymo, bet paraiška neatitiko reikalavimų. Šiemet galimybe gauti finansavimą aktyviai domisi Bachmano dvaro savininkai - norima tvarkyti pastatą, kuriame rugsėjo pabaigoje įvyko sprogimas.

Tvarkytinų pastatų - kone 300

"Klaipėdos mieste yra daugiau kaip 430 paveldo objektų. Tai gana nemažas skaičius. Ši dalinio finansavimo programa apima apie 270 objektų. Be abejo, skaičius didelis, bet ši programa yra mūsų galimybė prisidėti.

Tempai nėra greiti, bet ne kiekvienas paveldo objektas reikalauja finansinių investicijų iš Savivaldybės. Dalį objektų tvarko patys valdytojai, nesikreipdami paramos, dalies objektų būklė yra nebloga.

Tai papildomas paskatinimas valdytojams tvarkytis ir gauti tam tikrą paramą, kadangi paprastai paveldo tvarkybos darbai yra gana brangūs. Finansuojame iš dalies, 50 procentų yra maksimali riba", - teigė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Šiais metais Klaipėdos savivaldybė prisideda prie 6 objektų tvarkymo, bus panaudota 300 tūkst. eurų.

Pavyzdžiui, Žvejų g. 18 pastato tvarkybai Savivaldybė skyrė 70 tūkst. eurų, Pylimo g. 2 - 28 tūkst. Eur, pastato Tiltų g. 1 stogo remontui - 60 tūkst. Eur.

Bendra paraiškų suma 2021 metams siekė 522 tūkst. eurų. 

V. Juškos teigimu, vykdoma paveldo stebėsena ir objektų būklė žinoma. Tačiau kartais, pasak specialisto, būklė bado akis, bet pastatas nėra kultūros vertybė ir miestas prie tvarkymo prisidėti negali. Pavyzdžiu V. Juška pateikė sudegusį kino teatro „Baltija“ pastatą - jis nėra vertybė ir Savivaldybė negali finansuoti jo tvarkymo.

„Problema yra ta, kad gana sunkiai sekasi bendrauti su daugiabučių pastatų savininkais, nes jiems atstovauja administratorius, o jis ne visada suinteresuotas vykdyti sudėtingas paveldo tvarkymo procedūras. Jei valdo vienas asmuo ar valdytojas iniciatyvus, procesas lengvesnis.

Svarbiausias vaidmuo tenka gyventojams, kurie turi išreikšti norą tvarkyti pastatą, o mes padėtume sumažinti finansinę naštą“, - apie paveldosauginių daugiabučių tvarkymą kalbėjo V. Juška.