Problemos mastas viršijo lūkesčius
Ši iniciatyva žymi ilgalaikio ir sisteminio sprendimo pradžią sprendžiant opią visos šalies problemą: kur tinkamai utilizuoti didelių matmenų traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos padangas. Iki šiol būtent šios atliekos dažnai atsidurdavo miškuose, vandens telkiniuose ar pakelėse.
Akcijos organizatoriai, organizacijos PATS LT ir Žmogiškųjų išteklių centras, teigia, kad specializuotos priėmimo vietos poreikis buvo akivaizdus po pirmosios akcijos Kaune, kur buvo surinkta net 30 tonų padangų atliekų. Toks mastas patvirtino ne tik gyventojų sąmoningumo poreikį, bet ir sisteminių trūkumų egzistavimą.
„Nebenaudojamų žemės ūkio technikos padangų surinkimo aikštelė Gargžduose yra pirmoji Lietuvoje.
Ateityje tokios aikštelės bus atidarytos ir kitur, taip sprendžiant būtent traktorių ir kitos technikos padangų likvidavimo problemą. Tvarkysime tokias atliekas, kokias išleidžiame į rinką.
Žinoma, turime išgryninti ir lengvųjų automobilių padangų problemą“, – akcijos Gargžduose metu kalbėjo PATS LT vadovė Danguolė Butkienė ir pažymėjo, jog padangų problemos mastas išties yra labai didelis.
Tai atskleidė pirmoji akcija, rengta Kaune. „Daugybė žmonių norėjo atvežti traktorių ar kitos technikos senas padangas, tačiau tuo metu to padaryti negalėjo.
Matydami poreikį, reagavome – ir džiaugiamės šiandien atidarę vienintelę tokią aikštelę Lietuvoje, kur šias padangas priimsime teisėtai ir saugiai“, – teigė pašnekovė, anot kurios, iki šiol traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos padangų nepriimdavo niekas.
„Kaupia tiesiog ūkininkai, nes tvarkytojai atvažiuoja, prašo didelių pinigų, jos tiesiog nerenkamos, o nerenkamos ir dėl to, kad jeigu mes turim prievolę tvarkyti ne tas padangas, kurias mes išleidžiame į rinką, tai va ir pasidaro didžiulė problema, kad jos yra kaupiamos ir netvarkomos“, – komentavo direktorė.
Žinoma, opi išlieka ir lengvųjų automobilių padangų atliekų tvarkymo problema. Tačiau, kaip patikino D. Butkienė, šias padangas privalo priimti jas keičiantys autoservisai arba jas galima nuvežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, už atlygį atiduoti tvarkytojams.
Siekia pakeisti visuomenės požiūrį
Nuo šiol Gargždų aikštelėje padangos priimamos iš ūkio subjektų, taip užtikrinant, kad didelių gabaritų atliekos bus tvarkomos atsakingai.
„Ši aikštelė – didžiulis pliusas visam Klaipėdos regionui, nes būtent čia bus priimamos tos problematiškiausiai saugomos padangos.
Kodėl apskritai inicijuotas šitas dalykas? Tikslas – ne tik visuomenės požiūrį pakeisti, bet ir įstatyminę bazę, kad ji būtų peržiūrėta.
Nes jei viskas būtų gerai, mes tokių kiekių, kokius dabar matote, neturėtume“, – apie padangų tvarkymo problemą kalbėjo viena iš akcijos organizatorių Žmogiškųjų išteklių centro vadovė Roberta Ažukaitė.
Anot jos, pirmąją akcijos dieną žmonės iš seniūnijų, sužinoję apie galimybę atsikratyti padangomis, nelaukė pavasario ir ėmė jas vežti. „Vienu kartu kokias 6 tonas atvežė“, – kad gyventojai pagaliau susitvarkys, pasidžiaugė pašnekovė.
Tokiu gyventojų aktyvumu, atskleidusiu padangų tvarkymo problemos mastą, patenkintas ir VšĮ „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus. „Mes seniai keliame šią problemą.
Pasakysiu drąsiai ir tiesiai – padangų sutvarkymo politikos Lietuvoje nėra. Seniai barškiname į Aplinkos apsaugos ministerijos duris – tarsi sukruta, bet vėl nieko. Suprask – spręskite, kaip norite.
O patys matote, kokie kiekiai padangų keliauja. Apsivalysime stipriai“, – pamažu pralaužiamais ledais aplinkos tvarkymo sistemoje pasidžiaugė direktorius, kuriam sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų varstytos įvairių institucijų durys, kiek raštų prirašyta dėl šios visos Lietuvos mastu didelės problemos.
Klaipėdos rajone veikia keturios atliekų surinkimo aikštelės, bet visų gyventojų sukauptų padangų paimti negali. Anot R. Martinkaus, jų priimamų padangų kiekis yra ribotas. „Nekilnojamojo turto objektui priklauso 5 padangos, ar tai garažas, ar tai sodas, ar tai gyvenamasis namas, butas, visi turi teisę atvežti 5 padangas“, – aiškino jis.
Teisės aktuose yra spragų
Apie įstatyminę bazę, apie kurią užsiminė R. Ažukaitė, „Bangai“ kalbėjo ir praėjusią savaitę į Gargždus atkeliavusios akcijos globėjas Seimo ir Aplinkos komiteto narys Audrius Radvilavičius.
„Šia akcija norime atkreipti dėmesį į Atliekų tvarkymo įstatymo netobulumus ir į padangų atliekų tvarkymo problemą, kuri tikrai ilgą laiką buvo nesprendžiama. Aplinkos apsaugos komitete pavasario sesijoje turėjome du klausimus – būtent apie padangų tvarkymą ir kaip tai tiksliai turėtų būti reglamentuota. Turime identifikavę kelias spragas. Kaip jos atsiranda?
Padangų pardavėjai prisiima visą atsakomybę, kiek jie padangų pristato į Lietuvos rinką, tiek jų ir sutvarkyti, bet mes dar turime prekybą internetu, atvažiuojančių transporto priemonių pirmai registracijai Lietuvoje, kurios kartu su savimi atsiveža mažiausiai 4–5 padangas. Dar viena problema – Vokietija, kur padangų sunaudojimo limitas yra 4,5 milimetro, kai pas mus – 3.
Tai yra gudrių įmonių, kurios tas padangas, kurios turėtų būti utilizuotos Vokietijoje, parsigabena į Lietuvą ir labai sėkminga parduoti antriniam naudojimui. Tai trys pagrindinės sisteminės spragos, kurių sprendimu teks užsiimti.“, – aiškino A. Radvilavičius, pasak kurio, vienas iš galimų sprendimo būdų – vadinamoji depozito sistema.
Kiekis toks, kurio neįsivaizduota
Be surinkimo, akcijos metu didelis dėmesys buvo skirtas švietimui. Vyko konsultacijos ir edukacijos, kuriose buvo kalbama apie tinkamą atliekų rūšiavimą. Į renginį atvykę vaikai dalyvavo edukacinėse veiklose, skatinančiose atsakingą elgesį su atliekomis, ir gavo mažų dovanėlių.
Per dvi dienas trukusią socialinę akciją Statybininkų g. 9 aikštelėje iš gyventojų buvo priimamos visų rūšių nenaudojamos lengvojo ir mototransporto padangos.
Kad bus pasiektas atvežtų atliekų rekordas, buvo galima nuspėti iš į aikštelę plūdusių žmonių, norinčių prisidėti prie taršos mažinimo, atsikratant nebenaudojamomis padangomis, tačiau kad bus atvežtas toks kiekis padangų, mažai kas galėjo įsivaizduoti. Per dvi dienas žmonės suvežė net 130 tonų padangų.
Visos surinktos padangos bus perduotos didžiausiam Lietuvoje padangų atliekų perdirbėjui. Iš jų bus gaminama danga žaidimų aikštelėms, o bendruomenės galės teikti paraiškas dėl šios dangos įrengimo savo teritorijoje. Taip užtikrinama, kad atliekos virsta vertingu ištekliumi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą