Tiesa, pats išradimo autorius Viktoras Jokubaitis negali atsakyti, koks tiksliai tai galėtų būti sprendimas. Kaip vieną iš pavyzdžių inžinierius nurodo specialios konstrukcijos estakadą, skirtą pėsčiųjų, dviratininkų ir lengvų elektrinių transporto priemonių perkėlimui iš Klaipėdos į neriją.
Išradėjo nuomone, dabar tam naudojami keltai yra atgyvena, o jo siūlomas būdas neprasilenktų su ekologijos reikalavimais, be to, naujovė į Klaipėdą pritrauktų daug turistų.
Tačiau pats mokslininkas supranta, kad idėja gali ir likti tik idėja.
„Nors pamaniau - reikėtų ją priminti“, - teigė su „Vakarų ekspresu“ susisiekęs V. Jokubaitis.
PRANAŠUMAI. Viktoras Jokubaitis sako, kad jo išradimas pagerintų susisiekimą su Neringa, būtų efektyvus energetiniu požiūriu, pritrauktų turistų.
Estakada, judantys šaligatviai?
Lietuvos mokslininkų sąjunga skelbia, kad patentuotas V. Jokubaičio išradimas „Hibridinis saulės, vėjo ir vandens energetinis segmentas“ gali būti pritaikytas specialios konstrukcijos energetiniame įrenginyje, kuris būtų naudojamas itin saugiam žmonių pervežimui, medžiagų ir prekių transportavimui.
Išradimas 2016 metų balandį taip pat įregistruotas Europos patentų biure.
V. Jokubaitis sako, kad šį išradimą būtų galima pritaikyti naujos kartos keleivių perkėlimui iš Klaipėdos į Kuršių neriją.
"Žinau apie tilto ir tunelio idėjas. Mano siūlomas principas yra visai kitas - tai perkėla, skirta pėstiesiems, dviratininkams ir elektriniams motociklams.
Naujovė ta, kad tokia perkėla būtų aprūpinta energija, gaminama iš saulės, vėjo ir vandens. Energija praktiškai nekainuotų. Tai patentuota idėja, paskelbta Europos Sąjungoje, iš viso bene 38 valstybėse", - sakė V. Jokubaitis.
Jis sako, kad gavus pritarimą tokiai idėjai būtų galima aiškintis, kokia tiksliai konstrukcija būtų. Šiuo metu aišku tik tai, kad ji turėtų būti tam tikrame aukštyje, kad netrukdytų Klaipėdos uostą lankantiems laivams.
"Tai turėtų būti palengvinto tipo estakada, aukštis toks, kad pakraščiuose po ja galėtų praplaukti burlaiviai, o ties farvateriu ji galėtų būti specialiais eskalatoriais paaukštinta, kad po ja galėtų praplaukti didieji laivai.
Čia jau inžineriniai sprendimai. Nežinau, kaip tai atrodytų - eskalatoriai, judantys šaligatviai, ar juostos judančios", - kalbėjo išradėjas.
Pasak jo, speciali studija atsakytų ir į klausimą, kurioje Klaipėdos vietoje tokia perkėla galėtų atsirasti.
„Viskam yra nuoseklumas. Į tokius klausimus atsakytų galimybių studija, tai būtų užduotis mokslininkams ir kitų sričių specialistams. Čia reikėtų suburti komandą, aš galėčiau būti vienas iš jos dalyvių, kaip idėjos autorius, dirbu šioje srityje gal dvidešimt metų“, - „Vakarų ekspresui“ teigė V. Jokubaitis.
Klaipėdoje jau kalbėta
Mokslininkas sako, jog saulės, vėjo ir vandens energiją akumuliuojančio išradimo pritaikymą Klaipėdai jis jau buvo pristatęs uostamiestyje netrukus po jo patentavimo.
"Norėjome tą išradimą pritaikyti būtent Klaipėdai, klaipėdiečiams ji taip pat rodyta. Buvome teikę pasiūlymus Uosto direkcijai, rodžiau savivaldybės atstovams, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Nebuvo rimto susidomėjimo. Jeigu būtų politinis pritarimas, susidomėjimas, būtų galima siūlyti technologinę, darbinę idėją net ir verslui", - pasakojo V. Jokubaitis.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, apskritai reikia naujo persikėlimo būdo iš Klaipėdos į Kuršių neriją, jis atsakė, jog dabartinės perkėlos per marias yra atgyvena, be to, naujovė taupytų pinigus ir pritrauktų žmonių.
"Tokios perkėlos yra atgyvenęs reikalas, nors jas būtų galima palikti kaip atrakciją ar atsarginį variantą specialiųjų tarnybų transportui perkelti.
O mes siūlome naujovę, kuri galėtų generuoti milijardines lėšas. Į Klaipėdą atvažiuotų tiek turistų, kad neturėtumėte kur jų dėti. Naujovės visada traukia žmones.
Jeigu tai būtų įgyvendinta, tai būtų vizitinė kortelė ne tik Baltijos valstybėse", - kalbėjo mokslininkas.
V. Jokubaitis taip pat teigia, kad tokia perkėla neprasilenktų su griežtais aplinkosaugos reikalavimais, taikomais Kuršių nerijai. Jo išradimo pagrindu vystomą tyrimą Lietuvos mokslininkų sąjunga anksčiau teikė prezidento Valdo Adamkaus premijai aplinkosaugos srityje gauti.
Kaip atrodytų lietuvio išradimo pagrindu įrengta perkėla tarp Klaipėdos ir Neringos, nežino net pats mokslininkas. Anot jo, į šį klausimą būtų atsakyta tyrimo metu.
Tiki, bet nesitiki
V. Jokubaitis dievagojosi, jog jo idėja nėra utopija, jis „Vakarų ekspresui“ sakė esantis tikras, jog išradimas gali būti plačiai pritaikomas.
"Na kaip nebūsi tikras savo kūdikiu? Bet žinau, kad prasimušti tikrai labai sunku. Bet priminti būtų gerai - gal kas susidomės.
Man, kaip inžinieriui, tai atrodo elementarus dalykas - reikia panaudoti saulę, vėją, vandenį. Bet kol pasaulis neateis į protą, sunku tikėtis", - sakė išradėjas.
Pasak mokslininko, pritaikyti išradimą gali būti sunku ir dėl konkurencijos akademiniame pasaulyje.
"Aš ją pristačiau Lietuvos universitetuose, kitur, visur girdėjau atsiliepimus, kad tai puikus išradimas, bet viskas tuo ir pasibaigdavo. Aš suprantu, kad kiekviena mokslo institucija turi savo planus, kovoja už finansavimą ir nėra noro kažką iš pašalės priimti.
O plačiau idėja paskleista tik mano moksliniuose straipsniuose.
Geriausiu atveju bus plagiatas, tai aš jau esu patyręs, nudegęs - viena politinė partija pasinaudojo mano supaprastintos pastatų renovacijos pasiūlymu, o kai paklausiau, kodėl autorius nepaminėtas, tai tik numykė", - pasakojo V. Jokubaitis.
Tiltas, tunelis
Svarstant susisiekimo su Neringa galimybių gerinimą anksčiau jau diskutuota apie tilto per marias statybas arba krantus sujungti tuneliu.
Tilto idėja gvildenama jau ilgiau nei 60 metų. Jos šalininkai teigia, kad tiltas, palyginti su keltais, yra patogesnis, laiką taupantis ir ekologiškesnis sprendimas.
Neringos meras Darius Jasaitis prieš mėnesį žiniasklaidai teigė, kad už tilto naudojimą reikėtų mokėti, toks statinys atsipirktų per 10-12 metų, o vėliau generuotų didžiules pajamas, kurias valstybė galėtų naudoti kelių priežiūrai.
Tačiau Aplinkos ministerija šių metų pradžioje patvirtino, kad toks sumanymas sugriautų Kuršių nerijos vertę - išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys 2000 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.
"Idėjos statyti tiltą į Kuršių neriją buvo atsisakyta 2015 m. Toks sprendimas priimtas po UNESCO Atsakomosios stebėsenos misijos Kuršių nerijoje 2015 m. sausį, kurioje dalyvavo tarptautinis ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos) ekspertas.
Misijos metu buvo konstatuota, kad bet kokio tilto per Kuršių marias statyba turėtų rimtų padarinių, kurie nepataisomai sugadintų UNESCO statusą turinčios vietovės vientisumą tiek vizualiai, tiek fiziškai, ir pažeistų vietovės išskirtinę visuotinę vertę", - šiemet vasarį nurodė Aplinkos ministerija.
1971 metais viešai nuskambėjo ir tunelio po Kuršių marių dugnu idėja, apie ją diskutuota ir prieš gerą dešimtmetį.
Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus 2014-ųjų vasarą teigė, kad tunelis po vandeniu galėtų būti geresnis sprendimas nei tiltas.
„Tiltas tikrai nebūtų geriausias sprendimas. Viena vertus, pasaulyje daug kur tiesiami požeminiai tuneliai, kurių funkcionalumas - daug geresnis nei tiltų. Kita vertus, tunelio statybos irgi kur kas pigesnės ir paprastesnės nei tilto“, - tuomet jis sakė žurnalui „Statyba ir architektūra“.
J. Zykus su specialistų komanda tais metais analizavo, kurioje vietoje po Kuršių mariomis tunelis galėtų būti kasamas, tuomet manyta, jog vienas įvažiavimas į jį galėtų būti iš Kairių gatvės uostamiestyje, o kitas - ties Alksnynės kontrolės postu Neringoje.
Svarstyta, kad tunelis būtų pigesnis nei tiltas, be to, jo statyba užtruktų kur kas trumpiau nei tilto.
Alternatyvaus susisiekimo su Kuršių nerija būtinybės idėjai tuomet pritarusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija laikėsi nuomonės, jog tiltas ar tunelis nepadarytų žalos pusiasaliui, o žmonės tokiu atveju galėtų keliauti ekologišku visuomeniniu transportu taip išsprendžiant transporto keliamos taršos problemą.
NUOMONĖ. Naują idėją siūlantis mokslininkas mano, kad keltai per marias yra atgyvena, kurią būtų galima palikti tik pramogai ar išimtiniam transporto perkėlimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą