Pirmasis „pavojaus signalas“ iš Žemės nuskambėjo prieš 130 metų: mokslininkai nesugebėjo jo iššifruoti

Pirmasis Žemės „pavojaus signalas“

Neseniai atliktame mintiniame eksperimente Žemę ir atmosferą tyrinėjanti komanda nustatė, kad turėdami tinkamą įrangą, žmonės hipotetiškai galėjo pastebėti pirmuosius klimato pokyčių etapus maždaug 1885 m. – kaip tik prieš išradus automobilius, varomus iškastiniu kuru.

Naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad pastebimas žmogaus poveikis Žemės atmosferai, tikėtina, egzistavo jau daugiau nei prieš 130 metų.

Tiesą sakant, anglies dioksido šilumą sulaikančios savybės buvo atrastos tik XIX a. viduryje. Šio dujų išmetimas augo dėl pramonės revoliucijos Europoje, ir tik XX a. septintajame dešimtmetyje sistemingi moksliniai tyrimai iš tiesų pradėjo atskleisti jo vaidmenį šiuolaikiniame klimato kintamume.

Klimato krizės pradžios atradimas

Hipotetiniame scenarijuje mokslininkai priėjo prie išvados, kad tyrėjai galėjo atlikti tikslius pasaulinių atmosferos pokyčių matavimus iki 1860 m., naudodami prietaisus, kurie buvo tokie pat patikimi kaip šiuolaikiniai palydoviniai mikrobangų radiometrai ir šiuolaikiniai anglies dioksido pokyčių įvertinimai pagal ledo gręžinius ir stratosferos burbulus.

Tada autoriai pritaikė šablonais pagrįstą „pirštų atspaudų“ metodą, kad atskirtų antropogeninį ir gamtinį poveikį klimatui. Nepaisant bendro šiltėjimo, kurį sukelia šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ankstyvas klimato kaitos įspėjimas iš tikrųjų būtų pasireiškęs stratosferos atšalimu. Tai tiesioginis radiacinis atsakas į žmogaus išmetamą anglies dioksidą ir kitus šiltnamio efektą sukeliančius dujas, taip pat į žmogaus sukeltą ozono sluoksnio nykimą.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis Žemėje

Žinoma, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko spinduliavimą iš planetos paviršiaus apatiniame atmosferos sluoksnyje – troposferoje. Jie taip pat padidina atspindžio gebą kito sluoksnio – stratosferos – priverčiant šilumą atspindėti nuo jos ir grįžti į Žemę.

Tuo pačiu metu ozono sluoksnio išeikvojimas sumažina stratosferos gebėjimą sugerti spinduliuojamą šilumą. Dėl to susidaro stratosferos atšaldymo efektas, o žemiau esanti troposfera pradeda kaisti. Stratosfera taip pat yra mažiau jautri oro sąlygų svyravimams, vykstantiems žemiau esančioje troposferoje, todėl sunku nustatyti ilgalaikius klimato modelius remiantis antžeminiais matavimais.

Todėl tyrimo autoriai teigia, kad net jei 1860 m. mūsų stebėjimo galimybės nebūtų buvusios globalios, o aukštos kokybės stratosferos temperatūros matavimai būtų buvę atliekami tik vidutinėse Šiaurės pusrutulio platumose, vis tiek būtų buvę galima nustatyti žmogaus sukeltą stratosferos atšalimą iki 1894 m. Palyginimui, tai yra 34 metai po numanomo Žemės klimato stebėjimo pradžios.

Tačiau mes niekada nesužinosime, ar šios žinios galėjo užkirsti kelią klimato krizės, su kuria jau susidūrė planeta, pasekmėms.