Pirmųjų metų pakilimai ir klaidos: politinėje erdvėje bręsta didžiausia ateinančių metų intriga

Laisvės partijos reitingas, pasak sociologo, nuolat mažėja. Per rinkimus ji, visiems netikėtai, gavo 9,11 proc. balsų. Dar šių metų balandį „Vilmorus“ fiksavo jos 6,9 proc. reitingą. O paskui jis vis mažėjo – gegužę jau buvo 5,8 proc., 5 proc. – birželį, 4,5 proc. – rugpjūtį, 3 proc. – rugsėjį.

„Yra toks nuoseklus mažėjimas. Matyt, tas pikas buvo metų pradžioje. Tik tiek, kad, aš sakyčiau, – kas jau kas, bet jie tai savo programą realizavo, iškėlė klausimus. Jie ir jų problemos buvo dėmesio centre metus laiko, nežiūrint daugybės kitų problemų“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas pastebėjo, kad apskritai yra tam tikras ratas liberaliai mastančių žmonių Lietuvoje.

„Laisvės partija dalį prarado, o Liberalų sąjūdis kaip tik truputį paaugo po rinkimų. Šitie liberalai turi partijos vadovę gana populiarią. Tokių politikų su pliuso ženklu (vertinamų labiau teigiamai nei neigiamai) yra ne tiek daug, viena jų yra V. Čmilytė-Nielsen“, – sakė V. Gaidys.

Migrantų krizė numušė Šimonytės populiarumą

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas per tuos metus keitėsi. Sociologas atkreipė dėmesį, kad ji buvo viena populiariausių politikių, net laimėjo prezidento rinkimų pirmąjį turą.

„Bet šiais metais, nuo birželio, ji jau turi daugiau neigiamų nei teigiamų vertinimų. Ir šiuo metu jos vertinimas yra su neigiamu ženklu: neigiamų – 46,9 proc., teigiamų – 33,1 procento. Kritimas įvyko liepos mėnesio pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.

Tuo metu tai buvo akivaizdžiai susiję su nelegalia imigracija: kiekvieną dieną šimtai žmonių praeidavo per sieną. Pasirodė, kad siena neaišku, kaip saugoma. Dabar siena jau saugoma, viskas tvarkoje, bet tai buvo „trigeris“, kuris davė minusą, ir dabar jai sunku išeiti.

Nors vertinimas dabar pagerėjo, palyginti su tuo, kuris buvo krizės piko metu“, – teigė V. Gaidys.

Galime prisiminti, kad rugsėjo buvo pradžioje kaip tik buvo iškilusi ir viena iš įtampų, kai Prezidentūra ir valdantieji susiginčijo, kieno dėka buvo suvaldyta migrantų krizė.

Aštrias konservatorių reakcijas tuomet išprovokavo prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimas, kuriuo ji išskyrė valstybės vadovo indėlį.

Sociologas atkreipė dėmesį, kad pati migrantų krizė bent jau I. Šimonytės reitingams nebuvo į naudą.

„Nors kažkam gal tai išėjo ir į pliusą. Matyti, kad Laurynas Kasčiūnas visai neblogai tuose vandenyse jaučiasi, atsako į klausimus, važiuoja visur, ir iš mažai žinomo jis tapo visai atpažįstamas“, – sakė V. Gaidys.

Pandemija nusibodo, ir visi, kas su ja susiję

Dar viena krizė – pandemija atsispindi sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reitinguose.

„A. Dulkys buvo pasitiktas su teigiamu vertinimu, – inteligentiškas, taktiškas, išsilavinęs, žinantis, bet pastaruoju metu jau tikrai nėra to pliuso. Yra minusas. Visame pasaulyje, tiesą sakant, žmonės nepatenkinti, kartais net sunku pasakyti kodėl“, – sakė V. Gaidys.

Apskritai sociologas pastebėjo, kad atmosfera šalyje pasikeitė, lyginant su tuo, kaip buvo pradžioje, praeitų metų kovą-balandį, kai rodydavo dainuojančius balkonuose, sveikinančius gydytojus.

„O dabar atrodo lyg viskas yra be pabaigos, nebėra pakylėjimo. (…) Pandemija nusibodo, ir visi – kas su ja susiję“, – sakė V. Gaidys.

Populiariausi ir nepopuliariausi ministrai

Populiariausių ministrų viršūnėje, pagal „Vilmorus“ rugsėjo mėnesio duomenis, yra krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„M. Navickienės balansas yra geras, ne taip daug žmonių dabar turi teigiamą balansą. A. Anušauskas – aukštesnis pagal absoliutų teigiamų vertinimų dydį, bet jis turi daugiau neigiamų“, – sakė V. Gaidys.

Tarp nepopuliariausių ministrų, pasak sociologo, pirmoje vietoje yra ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, paskui Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Didžiausia intriga – Skvernelio partija

Opozicijoje ryškiausias yra socialdemokratų augimas, tačiau sociologas gūžčioja pečiais, bandydamas paaiškinti, iš ko jis susideda.

„V. Blinkevičiūtė turbūt prisidėjo, taip pat tai, kad turi poziciją dėl problemų su migrantais, homoseksualiais asmenimis. Bet man liežuvis neapsiverčia pasakyti, kad „nuoseklaus stipraus darbo dėka socialdemokratai viršija tris kartus savo reitingus“.

Jie iškilo dėl kažkokių psichologinių, jeigu ne tuščių aplinkybių“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas pastebėjo, kad „valstiečiai“ susiskaldė, ir nieko iš to jiems gero, dalis įdomesnių žmonių iš jų išėjo.

Apskritai sociologui įdomiausia ateinantį laikotarpį bus stebėti, kaip seksis S. Skvernelio politinei jėgai.

„Yra toks įspūdis, kad gali pasikeisti politinis peizažas“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas mano, kad ši politinė jėga „apvalgys“ socialdemokratų, „valstiečių“, galbūt Darbo partijos reitingus.

„Jie turi, ką „valgyti“. Ekonomikoje jie – kairieji, vertybėse – dešinieji. Viską, kas gero, jis ir paima. S. Skvenelis yra kitų metų analizės fokuse“, – teigė V. Gaidys.

Dumbliauskas: daug lemia objektyvus kontekstas

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad Seimo darbo prasme metai nebuvo išskirtiniai.

„Vis dėlto jie išskirtiniai tuo, kad Seimas pirmą kartą buvo karantine, dirbo nuotoliniu būdu, sunkiai sekėsi, nes tai buvo nauja, netikėta. Jie galėjo įsivaizduoti, kaip mokytojams sekasi dirbti nuotoliniu būdu. Seimas labai tam priešinosi“, – „Delfi“ sakė politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Seime vyrauja minimali dauguma – ją sudaro 73 parlamentarai, tačiau tai, pasak V. Dumbliausko, nėra išskirtinė situacija.

„Pati situacija, pandemija, jos valdymas irgi paveikė Seimą – jis turėjo tvirtinti daugelį Vyriausybės siūlomų naujų dalykų. Antra problema – Lukašenkos paskelbtas migrantų karas. Tie du dalykai yra objektyvūs, nuo mūsų nepriklausantys“, – kontekstą komentavo MRU dėstytojas.

Opozicija – itin nevieninga

Nepaisant to, jo nuomone, Seimas funkcionuoja normaliai. Visgi, kaip pastebėjo V. Dumbliauskas, opozicija šioje kadencijoje – itin nevieninga.

„Opozicija yra nevieninga ir nevieninga dėl objektyvių priežasčių. Politinės kovos logika liepia socialdemokratams nesidėti su „valstiečiais“, nes jie 2016 metais atėmė balsus. Opozicinės frakcijos, kurios galėtų būti kartu, negali draugauti, nes jų rinkėjai tie patys – jie turi konkuruoti dėl rinkėjų“, – paaiškino politologas.

V. Dumbliausko teigimu, tokia situacija pasitarnauja valdantiesiems.

„Tai savotiškai tai minimaliai daugumai palengvina gyvenimą“, – sakė jis.

Taip pat politologas teigė nematantis didelių rietenų, o kai kurios valdančiosios daugumos idėjos – pavyzdžiui, kurias bando įgyvendinti Laisvės partija, kol kas nepasiekia tikslo.

„Valstiečiai, Širinskienė aktyvi kritikuotoja, bet iki rietenų, man atrodo, toli“, – svarstė MRU dėstytojas.

Seimas, jo nuomone, kartais bando parodyti, jog dirba vieningai, tačiau toks dalykas kaip nacionaliniai susitarimai, pasak V. Dumbliausko, galiausiai lieka šnipštu.

„Pasirašė kažkokį švietimo susitarimą, bet tokie dalykai... Galiu priminti, 2003 ar 2002 metais, kai Paulauskas buvo Seimo pirmininkas, irgi pasirašė visos partijos nacionalinė susitarimą dėl švietimo. Šnipštas gavosi. Aš į tokius susitarimus žiūriu labai skeptiškai, čia yra tiesiog viešosios nuomonės nuraminimui – „mes susitarėme, mes labai faini, dirbame kartu“. Tačiau šnipštas“, – komentavo politologas.

Riaušės nenustebino

Išskirtiniu įvykiu V. Dumbliauskas neįvardijo ir rugpjūčio 10 d. prie Seimo kilusių riaušių.

„Nepamirškime, kad antivakserių judėjimas yra visame pasaulyje ir pakankamai stiprus. Man atrodo, kad Prancūzijoje dar žiauriau tie antivakseriai elgiasi“, – pastebėjo pašnekovas.

V. Dumbliausko nuomone, valdančiųjų santykis su prezidentu Gitanu Nausėda taip pat yra nulemtas politinių priežasčių bei ambicijų.

„Nematau kažko nepaprasto. Nausėda ne šios daugumos žmogus – viskas. Prancūzijoje yra prirašyti straipsniai, ne ten irgi prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose, būna atvejai, kai prezidentas būna vienos partijos, o parlamente daugumą turi kita partija. Atsirado sugyventinio režimas ir taip toliau“, – dėstė politologas.

Tokiais atvejais, kaip paaiškino jis, šalies vadovas ir valdantieji laiko vieni kitus konkurentais.

„Atrodytų, kad jis politiškai nepartinis, bet jį rinko rinkėjai, kurie nebalsavo už Tėvynės sąjungą, kurie nebalsavo už Šimonytę.

Čia visiškai normali politinė kova, niekuo čia nesistebiu. Nausėda turi kritikuoti šią Vyriausybę, šią valdančiąją daugumą, kadangi jo rinkėjams patinka ta kritika. Jo rinkai yra kairysis elektoratas, kurio dalis nemėgsta Tėvynės sąjungos“, – sakė V. Dumbliauskas.

Nausėda taip pat, kaip tęsė jis, galvoja ir apie antrą kadenciją.

„Savo ruožtu valdančioji koalicija irgi žiūri kaip į konkurentą. Viskas. Čia normalus procesas, ką prancūzai aprašę politikos mokslų vadovėliuose“, – pridūrė V. Dumbliauskas.

Išskyrė vieną ryškesnį posūkį: matomos radikalesnės pozicijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat teigė, kad sunku pasakyti, ar galime atrasti ryškius šią daugumą žyminčius bruožus.

„Akivaizdu, kad naujai atėjusieji ir daugumos atstovai pabandė kritiškai pažvelgti į praeitą valdžią ir bent jau žodiškai sukritikuoti bei paneigti tai, ką darė prieš tai buvusieji, bet visumoje mes matome tam tikrų tendencijų tęsinį, nes valstybės mašina negali daryti staigių posūkių ir tą visi puikiausiai supranta – tiek kairieji, tiek dešinieji“, – „Delfi“ sakė L. Bielinis.

Kita vertus, kaip atkreipė dėmesį politologas, ryškesni pokyčiai matomi užsienio politikoje.

„Mes matome tam tikrus ryžtingus posūkius, kurie demonstruoja kitokį požiūrį į santykius su artimais kaimynais – Baltarusiją, Rusiją, požiūrį į savo poziciją bei aktyvumą ES sistemoje. Čia mes matome suaktyvėjimą ir galbūt šiek tiek radikalesnį pasižiūrėjimą į tuos klausimus“, – komentavo VDU profesorius.

Visgi, pasak L. Bielinio, spręsti, ar tokia ryžtinga užsienio politika toliau tęsis, kol kas dar sudėtinga.

„Viskas priklausys nuo to, kaip tai bus realizuojama ir ar pasiseks valdančiajai daugumai išlikti savo pozicijose ir vykdyti tą politiką. Dabar mes pasaulinėje arenoje esame matomi kaip pakankamai aktyvūs ir netgi užtektinai drąsūs savo pozicijų gynime.

Turiu galvoje Taivanio ir Baltarusijos problematiką. Manyčiau, kad mes iš tikrųjų stebimi su savotišku pritarimu tam, ką darome“, – teigė politologas.

Išskirtinė pozicija dėl prezidento

Kalbėdamas apie valdančiųjų santykį su prezidentu, L. Bielinis teigė, kad ši dauguma išsiskiria savo bandymais ignoruoti šalies vadovo poziciją.

„Tai, ko gero, sietina su priešrinkimine situacija, kuomet G. Nausėda buvo savotiškai išstumtas iš tos erdvės, kur buvo galima kandidatuoti ir tuo pačiu būti paremtam konservatorių. Šiandien valdantieji į prezidentą žiūri atsainiai, bet, jei pažvelgtume toliau, ir buvusioji valdančioji dauguma, kur dominavo „valstiečiai-žalieji“, irgi į prezidentą nežiūrėjo kaip į lygiavertį partnerį.

Jis buvo traktuojamas kaip ta politinė pozicija, su kuria vienaip ar kitaip reikės skaitytis, bet iš esmės jis nebuvo tokiame ryškiame simpatijų lauke kaip gali kalbėti dabartinė opozicija“, – komentavo profesorius.

Kubiliaus ir Karbauskio kalbos – politinė retorika

Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius jau ne kartą yra pareiškęs, kad ši valdžia turi visus šansus valdyti antrąją kadenciją, tačiau opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra teigęs priešingai, – kad žmonės tik ir telaukia valdžios pasikeitimo. L. Bielinio teigimu, tokios pozicijos yra tiesiog politinės retorikos elementai.

„Iš abiejų pusių tai yra politinė retorika, absoliučiai taip. Natūralu, kad atskiri žmonės taip kalba, atskiri sluoksniai, su kuriais bendrauja vieni ir kiti, o jie bendrauja su savo rėmėjais bei palaikytojais, tai natūralu, kad iš jų lūpų galima tą išgirsti.

Visumoje tiek kairė, tiek dešinė bando retorinėmis priemonėmis sumenkinti oponentus ir parodyti savo išskirtinumą“, – sakė L. Bielinis.

Jis pažymėjo kritiškai vertinantis reitingų skaičiavimus, tačiau, pasak pašnekovo, kiekviena valdžia patiria populiarumo nuosmukį. L. Bielinis atkreipė dėmesį ir į sudėtingą – dviejų krizių – kontekstą šiuo metu.

„Tai labai rimtas veiksnys. Pandemijos sukeltą krizę ne taip paprasta suvaldyti, tuo labiau, kad niekas neturi patirties, tad paskaičiuoti yra sudėtinga“, – pridūrė L. Bielinis.

Kiti Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metais.