Po Melno taikos Klaipėda lietuviška netapo

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad Melno taika - sutartis, sudaryta 1422 metų rugsėjo 27 dieną lietuvių ir lenkų kariuomenės stovykloje prie Melno ežero (Vyslos dešiniajame krante prie Osos upės) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos su Vokiečių (Kryžiuočių) ordinu.

Melno taikos dokumente pirmą kartą gana aiškiai nustatytos sienos tarp LDK ir Ordino valdų Žemaitijoje bei Sūduvoje.

Nemunas, Rusnė ir Klaipėda 3 mylių atstumu nuo Nemuno ir Kuršių marių liko Ordinui. Melno taika kryžiuočiams užleista Nemuno žiotys ir patogus priėjimas prie jūros. LDK atiteko pajūris nuo Palangos iki Šventosios.

Melno taika istorikų pagrįstai vadinama abipusiu kompromisu ir per laiką gavusi „Amžinosios taikos“ vardą.

Pasak istoriko prof. dr. Vyganto Vareikio, šia sutartimi riba tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino, Prūsijos, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos nustatyta beveik 500 metų.

Ši valstybinė siena egzistavo iki Versalio sutarties, pasirašytos 1919 metų birželio 28 d.

"Ką Melno taikos sutartis reiškia Klaipėdai? Kai buvo nustatyta siena, Klaipėda atsidūrė Vokiečių ordino pusėje.

Lietuva liko be jūrų uosto. Bet Vytautui Didžiajam tai nerūpėjo.

Vėliau jis kaltintas, kad reikėjo eiti ne į rytus, o traukti į Baltijos pajūrį", - teigė V. Vareikis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Melno taikos sutartimi nustatyta siena buvo viena ilgiausiai egzistavusių valstybinių sienų visoje Europoje.

"Melno taikos sutartis svarbi buvo ne tik dėl ilgaamžės ir stabilios sienos, atskyrusios Prūsijos užimtą teritoriją nuo LDK, tai yra Lietuvos.

Prie šios sienos susiformavo tam tikros paribio kultūros. Tad ji turėjo labai didelę reikšmę politiniam ir socialiniam-kultūriniam žmonių gyvenimui, kuris buvo labai įdomus", - sakė J. Genys.

Muziejaus vadovo teigimu, Melno taika ne tik apibrėžė valstybinę sieną, bet ir yra labai įdomi dėl Klaipėdos vardo paaiškinimo.

„Sutartyje rašoma, jog siena eina link jūros ir Memelio, kurį žemaičiai vadina Klaipėda“, - patikino J. Genys.

Melno taikos nustatytos sienos demarkacija pradėta 1423-iųjų gruodžio mėnesį. Klaipėdos apylinkėse šis darbas prasidėjo 1425 metų rugpjūtį.

Šimtmečius egzistavusios sienos dalis, kuri paženklinta miško masyvuose, išliko ir šalia Palangos.

Pro kurortą ėjusi Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa įrašyta į Kultūros vertybių registrą.