Po šių patarimų sukčiai jūsų tikrai neapgaus – psichologas apie gudrybes

O įdomiausia tai, kad apgautą žmogų lengviau apgauti dar kartą, nei pasakyti tiesą.

Ar galima išmokti nebūti patikliu ir ar yra elgesio taisyklės, kurios gali apsaugoti nuo sukčių gudrybių?

Žmogus pripranta prie aukos būsenos. Iš pradžių patikimumas ir atvirumas yra teigiamos žmonių charakterio savybės, nes ant jų ir yra grindžiama komunikacija.

Be pasitikėjimo neįmanoma užmegzti draugiškų santykių, gauti ar pasiūlyti pagalbą, sukurti verslą.

„Kai mums 20 metų, mes galime pasitikėti be ribų. Klysdami, susiduriame su išdavyste, patiriame nesėkmių. Dėl to įgyjame patirties, net jei ne kartą pakliūname į tą pačią duobę. Galiausiai jos turi mus ko nors išmokyti", – įsitikinęs psichologas. Jo nuomone, bet kuris protingas žmogus anksčiau ar vėliau pradeda mąstyti kritiškai. Ir gerai, jei jau trisdešimties metų amžiaus žmogus pradeda vadovautis principu „pasitikėk, bet tikrink“.

Tačiau yra žmonių, kurie yra naivūs ir 40, ir 50, ir 60 metų amžiaus. Ir, specialisto nuomone, tai nėra tokia didelė psichologinė problema, nes ji būdinga žmonėms, gyvenantiems aukos pozicijoje.

„Jie įprato gailėtis savęs ir to paties tikisi iš kitų, kai vėl pasitiki, o juos apgauna. Jei jaunystėje tai galima pateisinti patirties stoka, tai brandžiame amžiuje tokie žmonės aplinkiniams atrodo keisti“, – vertina situaciją psichologas.

Tai priežastis susimąstyti ir pasikeisti. Nors, kaip rodo praktika, tokie žmonės nepastebi (arba apsimeta, kad nepastebi), kiek jie sutinka būti apgaudinėjami.

Kaip išlikti budriems

Dažnai sukčiai pasiekia savo tikslą, pasinaudodami potencialios aukos nuovargiu. Ir būdas išvengti problemų yra akivaizdus.

„Jei pastebite, kad esate pernelyg atviras, ignoruokite tuos, kurie gatvėje jus stabdo su nesuprantamais klausimais. Iš karto atmeskite skambučius iš nepažįstamų žmonių“, – pataria specialistas.

Juk geriau būti nežinomu, nei būti apgautu. Beje, daugelis yra įsitikinę, kad sukčiai kreipiasi ir skambina tik jiems. Tai apgavikams naudingas mitas. Iš tiesų sukčiai bando apgauti visus. Ir anksčiau ar vėliau randa tuos, kurie nesugeba išlaikyti šaltakraujiškumo.

„Reikia įjungti kritinį mąstymą, nesutikti su viskuo iš karto, patikrinti informaciją. Būkite suaugę žmonės, prisiimkite atsakomybę už sprendimų priėmimą“, – primygtinai rekomenduoja psichologas.

Gyvenime visko pasitaiko. Ir niekas nėra apsaugotas nuo koncentracijos praradimo. Bet net jei žmogus padarė klaidingą veiksmą, svarbu susiimti ir nešvaistyti laiko: užblokuoti kortelę, eiti į banką, pakeisti slaptažodžius. Reikia veikti, o ne sėdėti ir raudoti „Ką aš padariau“.

Nelaukite stebuklų

Kartais pinigų praradimą sukelia pernelyg stiprus noras kažką parduoti arba amžinas stebuklo laukimas: „Pagaliau man pasisekė, aš laimėjau“.

Psichologo nuomone, tai dar viena aukos būsenos pasekmė, kai žmogus nemoka kontroliuoti savo emocijų. Pasirodo, žmonės nuolat tikisi kažkieno kito pagalbos ir netiki savimi bei savo galimybėmis.

Teoriškai visada galima laimėti kokį nors prizą. Bet praktiškai niekas netrukdo tai patikrinti. Ir, žinoma, negalima tikėti vien žodžiu, ypač jei tai atėjo elektroniniu paštu arba buvo pasakyta „nematomu“ telefonu.

 Tai dar vienas infantilumo, kuris yra būdingas mažiems vaikams, pasireiškimas. Suaugusieji, kad ir kaip kategoriškai tai skambėtų, negali sau leisti tokios prabangos.

Nepasiduokite aplinkinių spaudimui

Draugų rate nepasitikėjimas provokuoja atvirumą ir konfliktus, o tai mažai kam patinka. Bijodami likti vieni, žmonės sutinka pasitikėti.

Psichologas pastebi, kad konfliktai yra augimo taškas ieškant kompromiso. Be šios žmogiškųjų santykių dalies nebūtų jokio vystymosi. Klausimas tik tas, ką žmonės išmoko iš tokių situacijų.

Jei intuicija nepadeda, galite pasakyti apie savo nepasitikėjimą. Juk svarbu apsaugoti asmeninės erdvės ribas ir leisti suprasti, kad viską matote. Jei tai sveika komunikacija, pašnekovas tai priims ramiai. Priešingu atveju kyla abejonių dėl tikrųjų draugystės tikslų.

„Jei paaiškės, kad klydome nepasitikėdami, visada galima atsiprašyti. Adekvatus dialogas – tai taip pat sveikos komunikacijos veiksnys. Kantrybė negali būti amžina, o neišsakyti dalykai ilgainiui virs dar rimtesniu konfliktu“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Kalbėkite su artimaisiais

Kai kurie žmonės ne kartą patenka į įvairių sukčių pinkles. Tai reiškia, kad gyvenimas nieko nemoko. Ir jei yra žmonių, kuriuos galima apgauti, visada atsiras tie, kurie norės tuo pasinaudoti.

Dažnai įkalbinėjimams pasiduoda vyresnio amžiaus žmonės, galbūt dėl to, kad gyvena vieni ir mažai bendrauja su kitais. Jie neturi galimybės patikrinti realybės, todėl yra pasirengę besąlygiškai pasitikėti nepažįstamais žmonėmis.

Pischologas primina, kaip svarbu kalbėtis su tėvais, seneliais. Reikia paaiškinti, kad apgaulės schemos nuolat tobulinamos. Ir jei jie susiduria su nesuprantama situacija, visada gali paskambinti giminaičiams.

Išmokite sakyti „ne“ ir nebijokite užduoti klausimų

Pagrindinis patarimas: reikia išmokti sakyti „ne“. Žmonės gali mąstyti racionaliai, bet būti tokie geranoriški, kad negali niekam atsisakyti.

Tokie žmonės dažnai prašomi pagalbos bet kokiu pretekstu. Ir tai yra tikras lobis sukčiams. Vėliau tie, kurie nemoka atsisakyti, linkę save keikti, bet, kaip jie mano, negali pasikeisti.

Galbūt tokioje situacijoje reikia kreiptis į specialistą, kuris padės sustiprinti vidinį ryžtą, kad nebūtų gėda pasakyti „ne“.

Kalba ne apie tai, kad reikia visada ir visiems atsakyti. Svarbu rasti vidinę pusiausvyrą, tada pavyks ją rasti ir bendraujant su žmonėmis. Lengva atpažinti, kada kitam tikrai reikia pagalbos, o kada kas nors sėkmingai naudojasi pasitikėjimu.

Be to, tik patys žmonės yra atsakingi už savo aplinką. Tai absoliutus realybės atspindys.

Jei šalia mūsų yra tas, kuriam visi nuolat skolingi, galbūt reikia peržiūrėti savo požiūrį į gyvenimą ir pakeisti aplinką, nebijant kurį laiką likti vienam.

„Žmogui iš principo baisu priimti sprendimus, nes suklydus jis patirs neigiamas emocijas. Bet ar verta bijoti, kad liksi naivus ir kada nors būsi apgautas?“ – teigia psichologas.

Geriau kažkuo suabejoti ir įsitikinti, kad yra priešingai, nei bijoti atrodyti kvailu ir likti pralaimėtoju. Psichologas rekomenduoja užduoti daug klausimų, jei kažkas neaišku, nereaguoti į kitų reakcijas ir nepasitikėti kieno nors nuomone, jei ji nėra pagrįsta faktais.