Policininkų darbas neliko neįvertintas

Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje įvykdyti 4 236 nusikaltimai. Tai 352 nusikalstamomis veikomis mažiau nei 2020-aisiais.

Nusikaltimų pajūryje nuosekliai mažėja nuo 2017 metų, kai jų užregistruoti net 6 664.

Darbas duoda vaisių

Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojo Raimondo Vaitkevičiaus teigimu, ypač pernai mažėjo vagysčių.

Pastarųjų skaičius nuo 2017 metų sumažėjo net 1 354 - iki 834.

Mažiau padaroma ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, mažėja neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei plėšimo atvejų.

Pareigūnų teigimu, pasiteisino, kad didžiausias dėmesys per praėjusius metus koncentruotas užtikrinant operatyvų ir kokybišką reagavimą į įvykius, aktyvią veiklą išsiaiškinant teisės pažeidimus ir nusikaltimus, į seniūnijas orientuotą prevencinę policijos veiklą, sunkių ir itin sunkių nusikaltimų užkardymą bei ištyrimą, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų bendravimo ir bendradarbiavimo gerinimą.

Daugiausiai smurtaujama uostamiestyje

Nepaisant visų pastangų, itin opi problema vis dar išlieka smurtas artimoje aplinkoje. Tai kone dažniausiai pajūryje daromi nusikaltimai.

Tačiau teisėsaugininkų vykdomos tikslinės prevencinės priemonės darosi vis efektyvesnės.

Pernai dėl tokių nusikaltimų pradėti 626 ikiteisminiai tyrimai, 40 mažiau nei užpernai.

Dažniausiai smurtaujama daugiausiai gyventojų turinčioje Klaipėdoje. Per metus joje padaryta didžioji dalis šių nusikaltimų (276).

Klaipėdos rajone pernai pradėti 77 tokie ikiteisminiai tyrimai.

Agresijos tarp artimųjų pernai mažėjo beveik visoje apskrityje.

Nežymus tokių nusikalstamų veikų padidėjimas pernai registruotas tik Plungės rajone, Rietavo savivaldybėje ir Neringoje.

Baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, ištyrimas pajūryje yra labai aukštas. Atskleidžiama net 90 procentų nusikaltimų.

Sukčiai ginklų nesudeda

Kriminogeninę pajūrio statistiką gadina tik išaugęs sukčiavimų skaičius - nuo 181 užregistruoto užpernai iki 237, registruotų pernai.

„Vis daugiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų persikelia į elektroninę erdvę. Tačiau jas tiriančių pareigūnų profesionalumo dėka daug jų ir atskleidžiama - elektroninėje erdvėje įvykdomų nusikaltimų ištyrimas siekia 79 procentus“, - pažymėjo R. Vaitkevičius.

Verti Š. Holmso pypkės

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės, 2021 metais ištirtų nusikaltimų procentas išlieka stabiliai aukštas - siekia beveik 69 proc.

Toks jis laikosi dvejus metus iš eilės ir yra geriausias per pastaruosius penkerius metus.

Klaipėdos apskrities pareigūnų profesionalumą pripažįsta ir kolegos iš visos Lietuvos. Trečius metus iš eilės jie triumfavo konkurse „Metų seklys“.

Už pernai nuveiktus darbus šis titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko su ekonominiais nusikaltimais kovojantiems Klaipėdos apskrities VPK kriminalistams.

Kartu su kolegomis iš Klaipėdos apygardos prokuratūros jie demaskavo vieną didžiausių nevaisingumo problemas sprendžiančių gydymo įstaigų.

Klinika galimai neįtraukdavo visų įvykusių ūkinių operacijų į įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms teikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą.

Per vieną dieną, dalyvaujant 95 įvairių institucijų pareigūnams, atliktos 24 kratos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Jų metu paimta apie pusę milijono eurų grynųjų pinigų ir sulaikyta 13 asmenų. Areštuotas įtariamųjų turtas, kurio vertė siekia daugiau nei milijoną eurų.

Keliuose mažėja mirčių

Pernai apskrities keliuose įvykusiose avarijose žuvo 15 žmonių, aštuoniais mažiau nei užpernai.

Iš viso užregistruoti 362 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonės. Tai 21 mažiau nei 2020 metais.

Statistika rodo, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių kilo eismo įvykiai, yra saugaus greičio ir atstumo nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią sankryžose ir pareigų pėstiesiems nevykdymas.

Per praėjusius metus įvykusiose 66 avarijose nukentėjo 68 pėstieji.

„Vakarų ekspresas“ jau ne kartą rašė, kad pėsčiųjų nepraleidimas per pėsčiųjų perėją uostamiestyje tampa vis didesne problema.

Pastaruoju metu jose įvyko ne vienas eismo įvykis, kuriame nukentėjo saugiai per gatvę pereiti tikėjęsis pėsčiasis.

Pernai perėjose iš viso partrenkti 28 pėstieji, vienas iš jų žuvo.

Už eismo saugumą keliuose atsakingi pajūrio policininkai per 2021-uosius surengė 138 policines priemones. Patikrintos 30 452 transporto priemonės, nustatyti 1 928 įvairūs Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.

Avaringiausios apskrityje yra Klaipėdos miesto gatvės ir Klaipėdos rajono savivaldybės keliai.

Žmonės policija pasitiki

Klaipėdos apskrities VPK viršininko Alfonso Motuzo teigimu, ne ką mažiau nei geri darbo rezultatai džiugina nuolat augantis visuomenės pasitikėjimas policija.

Remiantis apklausų duomenimis, pareigūnais šalyje pasitiki 80 procentų gyventojų.

"Pandemijos akivaizdoje, kylant įvairių socialinių įtampų, pasitikėjimas apribojimų laikymosi kontrolę vykdžiusia policija ne tik kad nesumažėjo, bet yra kaip niekada aukštas.

Tai rodo pareigūnų profesionalumą, nuoširdumą, gebėjimą reaguoti supratingai ir jautriai.

Bendravimo ir bendradarbiavimo su žmonėmis tobulinimas ir toliau liks vienas svarbiausių mūsų prioritetų", - patikino A. Motuzas.

Gerą pajūrio policininkų darbą įvertino ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

"Bendravimas ir glaudus bendradarbiavimas su savivaldybių, seniūnijų, teisėsaugos institucijų, kitų socialinių partnerių atstovais įgalina efektyviau spręsti iškylančias problemas.
 

Bus siekiama plėsti išmaniųjų technologijų naudojimą, pareigūnams leisiančių greičiau ir efektyviau atlikti savo funkcijas.

Tačiau atjauta aukai, nukentėjusiam asmeniui, supratimas, išklausymas visada turi būti svarbiausi aspektai pareigūnų veikloje", - sakė generalinis komisaras R. Požėla.

Sulaukia pagalbos

Pernai Klaipėdos apskrityje įsteigtos kelios naujos saugios kaimynystės grupės. Šiuo metu jų veikia net 257.

Klaipėdos Paupių bendruomenė 2021 metais tapo respublikinio konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ nugalėtoja.

Policininkų teigimu, nors saugios kaimynystės idėja yra paprasta, tačiau ir labai efektyvi.

Daugiabutyje ar greta stovinčiuose namuose gyvenantys rūpestingi žmonės saugo ne tik savo, bet ir kaimynų ar bendrą turtą.

Statistika rodo, kad saugios kaimynystės programa padeda sumažinti ne tik vagysčių ar įsilaužimų, bet ir vandalizmo bei sukčiavimo atvejų, taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių.

Užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą, padėti spręsti gyventojams iškylančias problemas, pernai aktyviai pajūrio pareigūnams talkino ir 69 policijos rėmėjai bei 16 jaunųjų policijos rėmėjų.