Politologė: rusakalbių įtaka rinkimuose pervertinama

Kartu politologė neigia mitą, kad Klaipėdoje būsimuose savivaldos rinkimuose norinti laimėti politinė jėga privalo pritraukti rusakalbių auditoriją.

Kartu pastebima tendencija, kad nemaža dalis rusakalbių apskritai gali tapti abejingi vietos politikai ir būsimuose savivaldos rinkimuose jų prie balsavimo kabinų neišvysime.

Priminsime, kad rusakalbių politinė bendruomenė Klaipėdoje skilo dar prieš 2019 metų savivaldos rinkimus. Tuomet rinkimuose Klaipėdoje dalyvavo net trys skirtingi sąrašai.

Pasekmių ilgai laukti nereikėjo. Akstesnėse kadencijose Klaipėdos miesto taryboje rusakalbiai turėjo 4-6 vietas, o dabartinėje kadencijoje turi tik du atstovus.

Padėtį dar labiau pablogino tai, kad atskiri politikai įsivėlė į skandalus. Viačeslav Titov teismo buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago vardo paniekinimo ir neapykantos kurstymo. Neteko jis ir Klaipėdos tarybos nario mandato. Taip pat ant kelių rusakalbių atstovų buvo mestas ir šnipinėjimo Rusijai šešėlis.

Praktiškai vien Klaipėdoje veikusi politinė partija „Rusų aljansas“ šiemet net du kartus Teisingumo ministerijai nepateikė partijos narių sąrašo. O tai jau suteikia pagrindą partiją likviduoti.

„Rusų aljanso“ pirmininkė Tamara Lochankina „Vakarų ekspresui“ sakė, kad partija jau yra įspėta dėl galimo likvidavimo.

„Mes 20 metų veikėme sudėtingomis sąlygomis, be finansavimo iš valstybės biudžeto, tačiau dabar priėmėme sprendimą nebeteikti narių sąrašo ir tokiu, paprasčiausiu, būdu likviduoti partiją“, - sako T. Lochankina.

Anot jos, praėjusių metų pabaigoje „Rusų aljansas“ vienijo 1 950 narių. Pagal galiojančius teisės aktus minimalus partijos narių skaičius Lietuvoje turi būti 2 000.

T. Lochankina tikina, kad trūkstamų narių būtų nesunku surinki, tačiau buvo priimtas sprendimas partiją likviduoti.

Nesistebi

„Manęs nenustebino, kad nei politinės partijos, nei buvę rusakalbių komitetai nedalyvauja artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Tai prognozavau dar vasarą“, - sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Anot jos, karas Ukrainoje supurtė ir rusakalbių bendruomenę. Klaipėdoje ji nėra vienalytė. Tai ukrainiečiai, baltarusiai, rusai ir kitų tautybių atstovai.

„Išsiskyrė jų požiūris į karą. Dėl karo fono tautinių bendrijų interesų pagrindu vienijanti idėja jau nebetinka. Akivaizdu, kad nei “Rusakalbė Klaipėda„, nei “Rusų aljansas„ neturėjo ką pasiūlyti, kad sudomintų visus Klaipėdos gyventojus“, - sako politologė.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili akcentuoja, kad rusakalbių bendruomenė kaip tautinių bendruomenių atstovai dalyvauja kitų partijų sąrašuose. Dalis jų prie kitų politinių jėgų prisijungė dar iki įvykių Ukrainoje.

Tačiau politologę nustebino „Rusakalbės Klaipėdos“ oficialiai deklaruota parama Remigijaus Žemaitaičio partijai „Laisvė ir teisingumas“.

„Stebina toks “Rusakalbės Klaipėdos„ pasirinkimas. Gal buvo galima rinktis ir kitą politinę jėgą“, - svarsto G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji mano, kad įvairių derybų, tikėtina, buvo ir daugiau, tačiau, matyt, nepavyko susitarti.

T. Lochankina sako, kad oficialios paramos būsimuose savivaldos rinkimuose neplanuoja pareikšti nė vienai partijai ar komitetui.

„Priėmus sprendimą likviduoti partiją, reikšti politinį palaikymą būtų nekorektiška“, - sako T. Lochankina.

Anot jos, likvidacijos keliu pasukusios partijos „Rusų aljansas“ nariai individualiai sprendžia, ar tęsti politinę veiklą, taip pat ar kam nors išreikšti paramą būsimuose savivaldos rinkimuose.

Ieško paramos

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažįsta, kad rusakalbių bendruomenės, kuri artėjančiuose savivaldos rinkimuose nebus tiesiogiai atstovaujama, balsas uostamiestyje yra labai svarbus.

„Rinkimai parodys. Rusakalbių bendruomenėje yra puikių žmonių, kurie turi savo nuomonę ir jiems nereikia spaudimo ar specialiai įsiteikinėti“, - V. Grubliauskas mano, kad jo ilgametį darbą mero poste tinkamai įvertins ir tautinių bendrijų atstovai.

Tuo tarpu Klaipėdos mero posto sieksianti Ligita Girskienė sako, kad jai ne kartą teko bendrauti ir susitikti su rusakalbių bendruomenės nariais.

„Tiesioginės paramos oficialiai man nepareiškė. Tačiau susidariau nuomonę, kad žmonės yra pasimetę ir nemažai rusakalbių planuoja visai neiti balsuoti rinkimuose“, - sako L. Girskienė.

Kandidatas į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus sako, kad rusakalbių bendruomenės parama yra svarbi visiems kandidatams.

„Pokalbių vyksta įvairių, net tenka girdėti, kad ir dešiniųjų pažiūrų politikai ieško rusakalbių paramos“, - teigia A. Vaitkus.

Jis akcentuoja, kad jokių oficialių susitarimų dėl paramos rinkimuose su rusakalbių atstovais nėra.

Audrius Petrošius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jokių specialių žingsnių ar veiksmų rusakalbiams rinkėjams pritraukti konservatoriai ir jis pats kaip kandidatas į miesto vadovus nedarė.

„To nedarėme ir anksčiau, todėl nenorime būti apkaltinti nenuoširdumu. Neskirstome žmonių nei pagal tautybę, nei pagal rasę ar kitus kriterijus“, - sako A. Petrošius.

Neigia mitą

G. Burbulytė-Tsiskarishvili nesutinka su nuomone, kad politinė jėga, kuri negeba Klaipėdoje pritraukti rusakalbių, negebės laimėti rinkimų.

„Truputėlį perdėtas matymas. Realiai Klaipėdoje rusakalbių yra mažiau nei 20 procentų. Bendruomenė nėra vienalytė“, - nemano, kad rusakalbiai turės lemiamos įtakos rinkimuose Klaipėdoje G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Anot jos, neturėtų reikšmingai rinkimams uostamiestyje įtaką daryti ir ukrainiečių tautybės rinkėjai, kurių bendruomenę uostamiestyje gausiai papildė karo pabėgėliai.

„Balsuoti rinkimuose gali asmenys, turintys pilietybę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Mano žiniomis, dauguma Ukrainos karo pabėgėlių tokio leidimo neturi“, - pastebi Klaipėdos universiteto politologė.

Gali sugrįžti

G. Burbulytė-Tsiskarishvili mano, kad tautinių bendrijų atstovus vienijančios politinės jėgos dar gali persiorientuoti, ateityje sugrįžti ir dalyvauti politiniame Klaipėdos gyvenime.

Tačiau, anot politologės, tam gali prireikti net dviejų miesto Tarybos kadencijų - 8 metų. Be to, svarbi sąlyga, kad, be tautinių bendrijų interesų, jų programose atsirastų idėjų miestui.

T. Lochankina tikina, kad likvidavus „Rusų aljansą“ ji neturi planų kurti naujo visuomeninio judėjimo ar asociacijos.

Taip pat ji skeptiškai vertina galimybę ateityje Lietuvoje kam nors kurti naują partiją tautiniu pagrindu.

„Anksčiau mes turėjome palaikymą, mum nereikėjo leisti pinigų partijos reklamai. Dėl to galėjome veikti“, - pasikeitusias nuotaikas visuomenėje atskleidžia T. Lochankina.