Nors kiekvieno iš mūsų vertinimas gali būti subjektyvus, tačiau tikslinga apžvelgti Valstybės duomenų agentūros duomenis, kurie padės objektyviau įvertinti šiandieninio pasaulio vaizdą.
Prekybos įmonių vadovų apklausos rezultatai suteikia optimizmo
Šių metų sausio mėnesį prekybos įmonių verslo padėtis dažniausiai buvo įvertinta gerai (50 proc.), kai 2022 m. gruodžio mėn. ši situacija dažniausiai buvo įvertinama patenkinamai (52 proc.).
Vadinasi, nors ir nežymiai, tačiau galime įžvelgti gerėjančius pokyčius verslo aplinkoje. Prekybos pasitikėjimo rodiklis (verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo balansų aritmetinis vidurkis) žemiausias per 2022 metų laikotarpį buvo užfiksuotas kovo mėn. (-9,6 proc.), tačiau pradėjo didėti nuo gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. tapo lygus -1,1 proc.
Šie nors ir nežymus pokyčiai prekybos įmonių verslo rinkoje rodo, kad situacija gerėja. Tikėtina, kad teigiamiems pokyčiams įtakos turėjo pagerėjusi prekybos įmonių verslo padėtis.
Prekybos kainų prognozė artimiausiems 3 mėn. taip pat suteikia optimizmo arba bent jau sudaro sąlygas formuotis stabilumo pagrindui: dažniausiai yra tikimasi, kad prekių kainos nesikeis.
Namų ūkių finansinė padėtis ir perspektyvos
Vertinant 2023 m. sausio mėn. esamą namų ūkių finansinę padėtį, matoma, kad didžioji dalis, t. y. 49 proc. truputį sutaupo, bet kita sąlyginai didelė namų ūkių dalis išleidžia viską, ką gauna (37 proc.).
Visgi verta išskirti 2022 m. liepos mėn., kai truputį sutaupančiųjų dalis buvo lygi 46 proc., o išleidžiančių viską ką gauna – 42 proc. Taigi vertinant bendrai sausio mėn. matome, kad namų ūkių finansinė padėtis yra ties balanso riba arba šiek tiek geresnė, kai sugebama atsidėti pinigų taupymui. Dažnai yra rekomenduojama laikytis vadinamosios 50-30-20 taisyklės.
Būtinosioms išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, paskolos, maistas ir pan.) skirti 50 proc. gaunamų mėnesio pajamų, kintančioms išlaidoms (pramogos, rūbai ir pan.) – 30 proc. gaunamų mėnesio pajamų, o 20 proc. – taupymui arba investavimui.
Pavyzdžiui, išankstiniais duomenimis, 2022 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 1119 eurų. Šiuo atveju 559,5 eurus reikėtų skirti būtinosioms išlaidoms, 335,7 eurus – kintamosioms išlaidoms ir 223,8 eurus – taupymui. Žinoma, šiandieninių realijų kontekste (šildymo kainos, augančios būsto paskolų palūkanos ir kita) tokios taisyklės gali būti sudėtinga laikytis.
Dabartiniai finansiniai sunkumai atsispindi gyventojų prognozėse: 2023 m. sausio mėn. duomenimis, dažniausiai tikimasi, kad per artimiausius 12 mėn. kainos augs lėčiau (40 proc.) arba kainų augimas išliks toks pat (26 proc.). Vis dėlto, tikimasi, kad kainos išaugs 21,5 proc. Vadinasi, gyventojų nuotaikos kainų augimo kontekste vis dar yra negatyvios.
Pirkimo bumas ir kiti infliacijos ypatumai
Nepaisant namų ūkių finansinės padėties, maisto, gėrimų ir tabako prekyba gana reikšmingai išaugo net 22 proc. 2022 m. gruodžio mėn., lyginant su lapkričio mėn.
Žinoma, tam įtakos turėjo gruodžio mėn. šventinis periodas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Tačiau per 2022 metus maitinimo ir gėrimo teikimo įmonių apyvarta padidėjo net 39,6 proc.
Žinoma, šiame kontekste svarbu paminėti ir tą faktą, kad 2022 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2022 m. gruodį, lyginant su 2021 m. gruodžiu) 21,7 proc. infliacija. Bendrą metinį kainų pokytį daugiausiai lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro – 48,3 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 34,7 proc. bei viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 20,2 proc. kainų padidėjimas.
Lietuvos banko analizė rodo, kad energijos kainų pokyčiai buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys iki 2022 m. rugsėjo mėn., o dabartiniame etape maisto kainų pokyčiai tapo pagrindiniu veiksniu.
Bendrai vertinant ekonominę sveikatą (BVP, infliaciją ir nedarbo lygį) 2022 m. III ketvirtį Lietuva patenka į septynetuką (Graikija, Latvija, Estija, Vengrija, Ispanija, Nyderlandai) ES 27 šalių kontekste, kurios patiria didžiausią ekonominį skurdą. Visa tai apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Ir šioje situacijoje matyti, kad Lietuvos Achilo kulnas vis dar išlieka infliacija.
Rytojus bus šviesesnis
Nepaisant to, kad 2022 m. pasiekėme infliacijos aukštumas ir susidūrėme su gana aukštu neapibrėžtumo lygiu bei neigiamomis nuotaikomis, tačiau šiais metais tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija nebeturėtų pasiekti dviženklio skaičiaus ir turėtų sudaryti apie 9,4–9,5 proc. Europos Komisija tikisi dar mažesnės infliacijos 2023 m. Lietuvoje – 8,7 proc.
Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą