Praėjusią savaitę asteroidas vos nekliudė Žemės – ir niekas nežinojo, kad jis artėja

Spalio 24 d. kosminės uolienos trajektorija nusidriekė 3 000 km virš Antarktidos – t.y. arčiau, nei skraido kai kurie dirbtiniai palydovai – ir tapo trečiu pagal artumą asteroidu, priartėjusiu prie planetos, bet į ją neatsitrenkusiu, pranešė CNET.

Mokslininkai nieko nežinojo apie objektą, pavadintą asteroidu 2021 UA1 – nes šis priartėjo prie Žemės „dieninėje pusėje“ – t. y. iš Saulės pusės – todėl palyginus neryškus ir nedidelis kosminis svečias išliko nepastebėtas maždaug dar 4 valandas po to, kai jis praskriejo pro mūsų planetą artimiausiame trajektorijos taške.

Tačiau laimei, UA1, kurio skersmuo siekė vos 2 metrus, buvo per mažas, kad keltų grėsmę. Net jei jis būtų pataikęs į Žemę, didžioji jo uolinio kūno dalis būtų sudegusi atmosferoje, dar nespėjusi nukristi į žemę.

Kometos ir asteroidai, skriejantys mūsų kosminėje kaimynystėje ir priartėjantys prie Žemės per 1,3 astronominio vieneto (194,5 mln. kilometrų), vadinami arti Žemės esančiais objektais (angl. near-Earth Object, NEO), teigia NASA Artimųjų Žemės objektų tyrimų centras.

NASA naudoja antžeminius ir kosminius teleskopus, kad surastų ir stebėtų NEO, sektų jų orbitas, nustatytų jų dydį, formą ir sudėtį, taip pat nustatytų potencialiai pavojingus objektus – tuo užsiima Planetinės gynybos koordinavimo biuras (angl. Planetary Defense Coordination Office).

Kad objektas būtų laikomas pavojingu, jo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 140 m, teigia NASA. UA1 gal ir nebuvo pakankamai didelis, kad sukeltų grėsmę mūsų planetai, bet kaip yra su didesniais asteroidais, kurie gali pasitaikyti mūsų kelyje?

NASA taip pat tiria gynybines technologijas, skirtas apsaugoti Žemę nuo galimų susidūrimų su didesnėmis kosminėmis uolomis, jas nukreipiant nuo pirminės trajektorijos.

Lapkričio 24 d. planuojama pradėti Dvigubo asteroido nukreipimo bandymą (angl. Double Asteroid Redirection Test, DART), kurio metu bus išbandytas asteroidų nukreipimo metodas, kai į juos trenkiasi dideliu greičiu nuotoliniu būdu valdomas kosminis laivas, sakoma NASA pranešime.

Mokslininkai siųs DART erdvėlaivį į netoli Žemės esantį dvinarį asteroidą Didymosą: didesniojo jo nario skersmuo yra apie 780 m, o mažesniojo – apie 160 m.

Didymosas arčiausiai Žemės praskriejo 2003 m., ir tąkart atstumas iki mūsų planetos buvo maždaug 7,18 mln. km – tačiau pasak NASA, paprastai jis skrieja aplink Saulę visai šalia Žemės orbitos.

Nors Didymosas nekelia grėsmės Žemei, jis yra tinkamo dydžio, kad būtų galima patikrinti, ar susidūrimas gali pakankamai stumtelėti pavojingą NEO ir nukreipti jį nuo susidūrimo su Žeme kurso.

Vis dėlto, norėdama nukreipti asteroidą, NASA turėtų jį pirmiausia aptikti.

Pasak Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos, bendradarbiaujančios su NASA, kuri vykdo šį projektą, tam yra skirta kita misija – „NEO Surveyor“, kuriai dabar kaip tik kuriamas infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas, galintis padidinti tikimybę užfiksuoti tokius klastingus asteroidus kaip UA1, kurie atskrieja iš Saulės pusės.

Iki šiol NASA nustatė apie 27 000 NEO objektų, iš kurių apie 9 800 yra ne mažesnio kaip 140 m skersmens, o 890 – kilometro skersmens.

Nors UA1 buvo palyginus nedidelis asteroidas, kiti lapkričio 2 d. pro Žemę praskrieję asteroidai buvo gerokai didesni, rodo NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos „Asteroid Watch“ duomenys. Penkių kosminių uolienų skersmuo svyravo nuo 17 m – arba maždaug namo dydžio – iki lėktuvo dydžio (52 m).

Laimei, nė vienas iš šių kosminių akmenų nepriartės prie Žemės arčiau nei 829 000 km atstumu.

Parengta pagal „Live Science“.

 

Sidebar placeholder