Pranas Mažeika: „Inžinieriais yra gimstama“

Šių metų rudenį kasmetinėse tarptautinėse pneumobilių varžybose, tradiciškai vykstančiose Vengrijoje, dalyvavusi Klaipėdos universiteto komanda ir jų sukonstruotas lenktyninis bolidas net trijose kategorijose pelnė prizines vietas: 50 m „Drag“ rungtyje užimta 2-oji vieta, „Arcade & Efficiency“ kategorijoje - 3-ioji, taip pat 3-ioji vieta pelnyta Technikos kategorijoje.

Apie įvertinimą „Metų klaipėdiečio“ rinkimuose, pneumobilių konstravimą bei inžineriją - pokalbis su komandos vadovu dr. P. Mažeika.

Kaip jaučiatės sulaukę tokio palaikymo?

Tai iš tikrųjų man yra didžiulis siurprizas, net neįsivaizdavau, kad galėtų kas nors iškelti mano ir studentų nominaciją. Tai yra mūsų visų laimėjimas, nes be studentų nieko nebūtų. Labai džiaugiuosi palaikymu, jis įkvepia eiti tolyn

. Iš tiesų tai yra didžiulis džiaugsmas mano studentams, nes jie labai norėjo laimėti, tad dalinuosi šią nominaciją su visais studentais, kurie nuo 2015 metų prisidėjo prie šios veiklos.

Iš tiesų šiuose rinkimuose nugalėjo tie, už kuriuos daugiau balsavo, bet Klaipėdos turtas yra visi žmonės, kurie buvo nominuoti - jie visi yra laimėtojai, nes į jų darbus atkreiptas dėmesys.

Kada pradėjote dirbti universitete ir kaip kilo mintis konstruoti pneumobilius?

Universitete dėstau nuo 2003 metų. Pneumobilių idėja iš tiesų yra ne mano - ji atėjo iš įmonės „Techvitas“, kuri yra šio projekto „krikštamotė“ ir rėmėja.

Įmonės atstovai nuvažiavo į Vengriją verslo reikalais ir sugrįžęs vienas iš jų pradėjo pasakoti, kad ten pataikė aplankyti pneumobilių varžybas, kuriose dalyvauja Europos universitetų ir kolegijų komandos.

Pasiūlė pabandyti ir mums. Užsikabinome, traukinys pajudėjo ir kol kas važiuoja nesustodamas.

Nežinantiems - kas yra pneumobiliai ir kodėl tai įdomu?

Tai nėra verslas ar kokia nors ateities technologija. Tai studijų projektas, kuriame dalyvaudami studentai įgytas teorines žinias gali pritaikyti praktikoje prieš išeidami dirbti į įvairias įmones. Tai labai geras būdas pažinti mechaniką, inžineriją praktikoje.

Pneumobilis, suspaustu oru varoma transporto priemonė, yra toks žaisliukas, kuriuo sudominame studentus užsiimti papildoma veikla, skatiname įgyti daugiau žinių ir gebėjimų.

Kas šiuo metu sudaro jūsų komandą?

Komandą sudaro keturi studentai. Komandos kapitonas Evgenij Iamshchikov, kuris yra užsienietis, bet, ko gero, liks gyventi Lietuvoje, nes jam čia patinka. Jis jau studijuoja doktorantūroje.

Taip pat komandoje yra Ignas Arnašius, Tomas Sukauskas, Artur Koltunov, kurie kitais metais baigs bakalauro studijas.

 Jei jie stos į magistro studijas, galėsime dar dvejus metus dirbti kartu. Bet ši komanda nebūtų pasiekusi tokių rezultatų, jei nebūtų ankstesnių studentų padėto pagrindo, įdirbio. Tai tęstinis darbas.

Iš dabartinės komandos tris studentus pasiėmiau dar „žalius“ antrakursius, jie dar specialybinių dalykų nebuvo palietę.

Norėjau juos išsivežti į Vengriją, į varžybas, kuo anksčiau užkabinti, kad jiems patiktų tai, ko jie mokosi. Bet lyg tyčia dvejus metus varžybos gyvai nevyko. Galbūt kitais metais pavyks nusivežti kaip fanus.

Ar nebuvo minčių imtis dar kokio nors inžinerinio projekto, kuriuo bandytumėte sudominti studentus?

Minčių ir idėjų yra, studentų taip pat yra - vieni išeina, kiti ateina. Matysime, kaip seksis. Pagrindinė kliūtis visiems projektams yra pandemija, karantinai ir apribojimai. Pavyzdžiui, paskutinės varžybos vyko nuotoliniu būdu. Tai viską apsunkina.

Kaip vyksta pneumobilių varžybos nuotoliniu būdu?

Yra tam tikros taisyklės, kaip viskas turi vykti. Nuotoliniu būdu varžybos vyko pirmą kartą. Buvo reikalavimai, kaip reikia nufilmuoti ir nusiųsti medžiagą ir pagal ją buvo vertinama. Šiemet varžybose dalyvavo daugiau nei 40 komandų. Žinoma, tai nėra tas pats, kas vykti į Vengriją ir ten dalyvauti „gyvai“.

Kuo išskirtinė Vengrija, kad pneumobilių varžybos vyksta būtent joje?

Vengrijoje yra pneumobilių šaknys. Yra privati kompanija, kuri organizuoja šias varžybas ir dalyviams nemokamai suteikia daug pneumatikos elementų automobiliui kurti. Tos kompanijos tikslas yra pritraukti kuo daugiau studentų, kurie domėtųsi inžinerija, pneumatika, tobulintų savo įgūdžius ir gilintų žinias.

Mėgstu sakyti, kad jei nori valdyti pasaulį, reikia turėti 100 procentų praktikos.

Šis projektas būtent tai ir suteikia - praktiką.

Ar inžinerijos studijos pastaruoju metu yra populiarios? Ar tai perspektyvi specialybė?

Prieš kurį laiką, gal kokius 10 metų, iš įvairių įmonių sulaukdavau klausimų, gal yra studentų, kurie norėtų atlikti praktiką, padirbėti ir panašiai.

Dabar praktikos vietų yra gerokai daugiau, nei mes turime studentų. Specialybė yra labai populiari ir susirasti darbą baigus inžinerijos studijas nėra problemų. Studentus tiesiog graibsto, šis darbas turi didžiulę perspektyvą.

Deja, studentų mažėja, be to, studijos yra sudėtingos. Galbūt studentus atbaido tai, kad yra sudėtingi studijų dalykai, gal vis dar vyrauja sena nuomonė, kad geriau būti teisininkais, vadybininkais, dirbti kompiuteriu.

Tačiau gyventi iš inžinerinio darbo galima labai gerai. Pažįstu labai daug žmonių, kurie dirba šį darbą, ir visi džiaugiasi tiek darbu, tiek atlyginimu.

Tačiau mokantis tenka nemažai knygų pagraužti, galbūt ne visi nusiteikę tiek mokytis?

To nepakanka. Turi gimti inžinieriumi - turi suprasti inžinerinius dalykus. Yra mechanikos, elektros, chemijos inžinerija ir daug kitokių dalykų.

Galbūt dalis įsivaizduoja, kad inžinieriaus darbas yra nešvarus, sunkus?

Mechanikos inžinerija nėra juodas darbas su visokiais raktais, tepalais ir panašiai. Nors greičiausiai daug kas taip įsivaizduoja, galvoja, kad reikės fiziškai dirbti, vos ne su kastuvu kasti.

Tačiau nieko panašaus. Inžinerija yra aukštesnis lygis, tai nėra paprasta mechanika. Inžinieriai dirba ir projektuotojais, ir vadovais, ir direktoriais. Žinoma, norint tapti direktoriumi, reikia daug nueiti.

Kas jus patį atvedė į inžineriją?

Kaip sakiau, manau, kad inžinieriais yra gimstama, kaip gimstama menininku. Aš nuo pat vaikystės, kai man buvo kokie 4-5 metai, labai mėgau ardyti laikrodžius, radijo aparatus, pasižiūrėti, kas viduje, kokie mechanizmai, krumpliaračiai.

Ardydavot sugedusius ar dar veikiančius?

Visokius (juokiasi). Nuo manęs jau slėpdavo viską, nes man buvo fantastika ką nors išardyti.

O paskui sudėdavot atgal?

Tai vaikystėje nebuvo įdomu, man būdavo svarbu išardyti (šypsosi).

Ar to ardymo įkvėptas ir pasirinkote tokias studijas?

Juokai juokais, bet inžinerija mane „vežė“, pradedant nuo vaikystės. Buvo toks potraukis.

Kokia asmeniškai yra jūsų domėjimosi sritis inžinerijoje? Galbūt turite kokių nors svajonių, ką norėtumėte pats sukurti, sukonstruoti?

Mano sritys yra virpesiai, vibracijos, įrenginių diagnostika. Universitete dėstau tam tikrus dalykus, o už universiteto ribų darau tą patį, tik praktikoje - pagelbėju įmonėms, gamykloms. Panaudoju savo turimas žinias spręsti problemoms, susijusioms su įrenginiais.

Pneumobilių projektas man labai padėjo tobulėti. Turiu įvairių minčių, ką būtų galima kurti, tačiau kol kas pagrindine kliūtimi išlieka pandemija.

Pirmasis pneumobilis Klaipėdos universitete sukurtas 2015 metais. Su šia suspaustu oru varoma transporto priemone KU mokslininkai susirungė tarptautinėse varžybose „International Aventics Pneumobile Competition“.

Varžybose pneumobilio galimybės dažniausiai yra vertinamos trimis aspektais: nuvažiuoto didžiausio atstumo, slalomo ir traukos. Nauja inžinierių komanda 2017 metais sukūrė „American Chopper“ stiliaus pneumobilį.

Vėliau, pasikeitus varžybų taisyklėms, 2018 metais - „Car“ tipo pneumobilį. Šių metų varžyboms buvo parengtas naujo tipo pneumobilis, kurio masė - apie 100 kilogramų.

Laikantis varžybų taisyklių, bandymų metu maksimalus su juo pasiektas greitis buvo 58 km/h, su vienu 10 litrų talpos suspausto oro balionu (200 bar) ilgiausias nuvažiuotas atstumas viršijo 10 kilometrų.