Karybos ekspertai: Pasaulio galingųjų pasistumdymai – kurioje pusėje Lietuva?

Geopolitiniai postūmiai

Šią savaitę nestigo įvykių, susijusių su pasaulio galingųjų pasistumdymais ir užribio žaidėjų, tokių, kaip Rusija, desperacija. Persigandęs po ATACMS raketų smūgio į Rusijos teritorijos gilumą, Putinas dingo iš viešojo matymo lauko ir atsirado po rusiškos, tariamai naujos, supergalingos, viršgarsinės raketos smūgio į Dnipro miestą. 

Nesiimsime analizuoti, kokio modernumo tai raketa, nes Kremliaus Buratinui išsprūdo, kad vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“ dar tik bus gaminama. Šis Maskvos pamosikavimas Europai tiesiogiai galinčia grasinti ginkluote, neišgąsdino nei Berlyno, nei Briuselio, nei Paryžiaus. Tai džiugina.

Maloniai nuteikia ir Putino bailumas, kuris grasindamas mistine balistine raketa, mėgina demonstruoti subliuškusius raumenis. Akivaizdu, kad Rusija išsisėmusi karine – technologine prasme, ir be Šiaurės Korėjos mėsos, artilerijos paleidimo sistemų, Kinijos dronų, vakarietiškų komponentų bei Irano raketų, fronto linijoje atrodytų beviltiškai. 

Regis, dabar būtų pats metas, Maskvą prispausti ir sutriuškinti. 

Tačiau bėda ta, jog Vakarai nenori ir nesiekia triuškinti Rusijos. Pasak Kyjivo, Ukraina iš Vokietijos iki šiol gavo tik 6 % šarvuotų transporterių iš žadėtojo skaičiaus. Precizinio tikslumo ATACMS kiekis – taip pat ribotas, leidžiant smūgiuoti į ribotą Rusijos teritorijos sritį. Tai, be abejo, yra tam tikras raudonųjų linijų perstumdymas, tačiau jis anaiptol nesusijęs su tariamu JAV prezidento Baideno „nukvakimu“ ir/ar mėginimu sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.

Leidimas smūgiuoti ATACMS raketomis į Rusijos teritoriją – tai simbolinis JAV atsakas į tiesioginius Šiaurės Korėjos grasinimus Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms – Japonijai bei Pietų Korėjai.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas įsakė atlikti balistinės raketos paleidimą, pavadindamas provokaciją „tinkamu kariniu veiksmu“, kad parodytų Šiaurės Korėjos pasiryžimą reaguoti į „priešų“ veiksmus. 

Raketos paleidimas įvyko Vašingtonui perspėjus, kad Rusijos uniformomis vilkintys Šiaurės Korėjos kariai, įsijungdami į karą, kelią grėsmę ne tik Ukrainai. Tai ne juokais įsiutino Vašingtoną, matant, kaip teroristinė Šiaurės Korėja destabilizuoja padėtį ne tik Azijoje, bet ir Europoje, o Kinija į tai žiūri pro pirštus.

Koordinuoti blogio ašies šalių veiksmai paskatino JAV ir sąjungininkus griebtis branduolinės atgrasymo retorikos. Jungtinės Valstijos paskelbė, jog laikysis „išplėstinės atgrasymo“ politikos, kuria siekiama neleisti priešininkams pulti sąjungininkų, tai yra Pietų Korėjos ir Japonijos, patvirtinant, jog Vašingtonas jiems padės, įskaitant Amerikos branduolinių pajėgumų panaudojimą. 

Pietų Korėja tuojau pat pareiškė, jog turėtų plėtoti savo branduolinį atgrasymą. Valdančiosios Tautos jėgos partijos pirmininkas Han Dong-hoonas pareiškė, kad keičiantis pasaulio dinamikai, branduoliniai ginklai „gali būti vienintelis kelias“, skirtas priešų atgrasymui. 

Deja, žodžiai blogio ašies šalių neatgraso. Kinija, Rusijos ir Šiaurės Korėjos balistinių smūgių ir bandymų fone, surengė didžiausią savo istorijoje aviacijos parodą ir pademonstravo sparčiai tobulėjančias karines technologijas. Karinio spaudimo fone Pekinas pareiškė, jog pasirengęs ekonominiam karui su JAV. 

Nepaisant to, jog Peru vykusio JAV prezidento Džo Baideno ir Kinijos vadovo Si Dzingpingo susitikimo metu tvyrojo netikrumas dėl ateities, vyrai sutarė, jog Vašingtono ir Pekino santykiai – svarbiausi pasaulyje, ir jie gali sukelti pasaulinį konfliktą, jei nebus kruopščiai valdomi. „Padarykite išmintingą pasirinkimą“, – grėsmingai pareiškė Si „ir toliau ieškokite tinkamo kelio, kad dvi didžiosios šalys gerai sugyventų viena su kita“. 

Šantažas, klasta, karai, teroro išpuoliai, diversijos – visa tai sudėtinė, sinchronizuota Pekino, Maskvos, Teherano ir Pchenjano politika, kuriai iš tolo, bet jau akivaizdžiai matomai diriguoja Kinija. „Įsileiskite giliau į savo rinkas, leiskite laisvai prekiauti, pelnytis ir mes neliesime strategiškai ir gyvybiškai svarbių Vakarų raudonųjų linijų – ekonominio ir politinio saugumo“, – kinų drakonas dėsto Vakarams savo „naujosios tvarkos“ formulę.  

Pastarųjų mėnesių Pekino mėginimas gerinti santykius su pagrindiniais Amerikos sąjungininkais ir partneriais, leidžiant kai kurių Europos šalių piliečiams įvažiuoti į Kiniją be vizų bei trišalio viršūnių susitikimo atnaujinimas su Japonija ir Pietų Korėja galėtų atrodyti kaip deeskalacija. Maža to, Si susitiko su Indijos lyderiu Modi ir sutarė dėl karinių pajėgų pasitraukimo palei ginčijamą valstybių sienos liniją. 

Taip, tai atrodo, kaip įtampos pasaulyje mažinimas. Tačiau Pekinas apsimeta nematąs, jog JAV ir Europai pagrindinis galvos skausmas – Pekino remiama Rusija, kuri destabilizuoja padėtį jau ne tik Ukrainoje ir Europoje, bet ir visame pasaulyje. 

Karo eskalavimas vyksta būtent dėl to, kad Kremliaus barbarų ordas palaiko Pekinas. Remiamas Kinijos, Rusijos užsienio teroro ministras S. Lavrovas gali sau viešai leisti vograuti, jog po derybų, Ukrainai paliks „kokią tai dalį“. 

Tuo tarpu žiniasklaida volioja ir kitą tariamą Kremliaus scenarijų, pagal kurį Ukraina esą bus likviduojama, Rusijai atiteks didžioji šalies dalis, įskaitant Kyjivą, o su Rumunija ir Lenkija bus tariamasi dėl Vakarų Ukrainos ateities. Vos ne kaip ATR padalijimų atveju. Kremliaus „opričnina“ nesugalvoja nieko nauja.  

Net neabejojame, jog tai – dalis bauginimui skirtos informacinės – psichologinės operacijos, kuria Maskva dar labiau spaudžia į kampą Kyjivą ir sąjungininkus. Labai tikėtina, jog derybos prasidės, ir jau kitais metais. Deja, Vakarai, net ir aukodami dalį Ukrainos, stabilizacijos pasaulyje ir fronto linijoje nepasieks. 

Matydami intensyvų Rusijos ruošimąsi tęsti ir plėsti karines operacijas, mes prognozuojame: Rusija, net ir prasidėjusių derybų fone nesustabdys hibridinių, diversinių veiksmų, o Vakarų sustojimą remti Ukrainą išnaudos karinio potencialo vystymo ir naujų teritorijų užgrobimo tikslams įgyvendinti. Kremlius nežada ir neplanuoja sustoti jokiomis aplinkybėmis; bus toliau meluojama, kaltinami Vakarai, baltosios pėdkelnės, mirtina tryda apkrėstos antys – kas tik nori, kad pateisintų tolesnę karinę eskalaciją. 

Tam, kad apskaičiuotume tolesnius Rusijos veiksmus, nereikia būti burtininku, pakanka būti matematiku. Tik kvailys gali apsimesti, kad nesupranta, kokiu tikslu Rusija savo jėgos ir saugumo, įskaitant žvalgybą ir įtakos agentus, struktūrų skaitlingumą padidino iki 6 – 7 milijonų (dvigubai daugiau nei sovietų sąjungos metais), pagamina / atnaujina / suremontuoja kartu sudėjus iki 100 tankų per mėnesį, nuolat atnaujina artilerijos atsargas ir ruošiasi priimti 100 000 šalies-kalėjimo kareivių. Rusiją gali sustabdyti tik reali, galinga, o ne simbolinė Ukrainos karinė parama, Vakarų šalių tiesioginis dalyvavimas, stabdant barbarų agresiją.

Šios įžvalgos nėra skirtos politikų ar mūsų skaitytojų gąsdinimui, tai yra skaičiai, realybė, kuri matoma plika akimi. Klausimas, kodėl mūsų šalies politikai ir vadovai to nemato – taip pat nepaprastai įdomus. Galimas daiktas, jog kai kurių politikierių smegenys vis dar padžiautos ant rinkiminio kaimo tvoros, o pritarėjų pasaulio matymo kampas neneša toliau soctinklo apsižodžiavimų. 

Ką reiškia politruko lygio pareiškimai apie Lietuvos ir Kinijos santykių atkūrimą? Neapgalvotas spjūvis sąjungininkams į veidą, ar sąmoningas signalas „draugams“ rytuose? Ar gali sveikos nuovokos politikas kalbėti apie santykius su Kinija, kuomet NATO ją atvirai įvardija savo priešininke? 

Kuo kvepia naujosios Seimo kairiosios daugumos atstovo nuogąstavimai dėl savigynai skirtų bei Šaulių sąjungos narių turimų ginklų kontrolės, paimant juos saugojimui, kad nekeltų pavojaus visuomenei? Ką reiškia teiginiai, jog karui bus galima ramiai pasiruošti (nusiskusti, išsikvėpinti), pasiimti ginklus iš saugyklų?

Ar tai ne sąmoningai vykdoma antivalstybinė Rusijos spec. tarnybų inspiruota psichologinė operacija, siekiant nuginkluoti dalį patriotiškiausių ir pasirengusių ginklu ginti šalį Lietuvos piliečių?

Puikiai pamenate, kaip užpuolus Ukrainą, laiku kariuomenei į pagalbą atėjo būtent savanorių gynėjų būriai ir sunaikino ištisas priešo kolonas Kijevo priemiesčiuose. Pasimokyti buvo galima ir iš netikėto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, kai per kelias valandas buvo išžudyta 1200 beginklių žmonių. 

Turint omeny, jog Rusija nesiruošia pilno masto karui su NATO, o galimoms riboto masto diversijoms, trukdymas sukarintoms struktūroms veikti, jų narių nuginklavimas šiame fone skaldo ne tik Seimą, kariuomenę ir visuomenę, bet kelia tiesioginę grėsmę valstybės saugumui.

Lūžio taškai

JAV prezidento Džo Baideno administracija buvo panaikinusi de facto draudimą amerikiečių kariniams rangovams dislokuoti atstovus Ukrainoje, kad pastarieji padėtų prižiūrėti ir remontuoti JAV tiekiamas ginklų sistemas: naikintuvus F16 bei oro gynybos sistemas „Patriot“. Tai, mūsų galva, buvo dar viena Vašingtono susierzinimo priežastis po masinės rusų raketų atakos į įvairius Ukrainos objektus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trampu Floridoje. Trampas pareiškė, jog tikisi, kad jo antrosios kadencijos metu, NATO narės ims mokėti daugiau gynybai skirtų mokesčių, reikalaudamas, kad sąjungininkės gynybai skirtų 3 proc. nuo BVP.

Pranešama, jog NATO rytinio flango narės nervingai stebi Rusijos veiksmus ne tik Ukrainoje, bet ir dėl tęsiamų sabotažo veiksmų Aljanso pasienyje bei Baltijos jūroje; Suomija perspėja dėl galimų sabotažo veiksmų kritinėse infrastruktūrose.

Donaldas Trumpas planuoja paskirti specialųjį pasiuntinį Rusijos karo Ukrainoje klausimu. Į šias pareigas ketinama deleguoti buvusį žvalgybos vadovą Ričardą Grenelą. Grenelas 2017-2021 m. metu ėjo nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas.

Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Robas Magowanas pareiškė, jog jei Rusiją šią naktį įsiveržtų į Rytų Europą, britų kariai nedelsdami susigrumtų su rusais šioje kovoje.

„Reuters“ teigimu, Rusijos ekonomikos augimas viršijo lūkesčius; palyginti su siaubingomis prognozėmis, po 2022 m. vasario mėn. kritimo 1,2 %, 2023 m. , Rusijos ekonomikos BVP vėl pakilo iki 3,6 %. 

Pasak Tarptautinės energetikos agentūros, 2025 m. naftos rinka gali susidurti su dideliu pasiūlos pertekliumi dėl augančios gavybos iš OPEC nepriklausančių valstybių, tokių kaip JAV, ir sumažėjusios paklausos Kinijoje.

Tai nepaprastai džiugina, nes OPEC+Rusija sąlyginai iškrito iš žaidimo ir mažai įtakoja pasaulines naftos kainas, kurios gali dar labiau smukti dėl planuojamo kitų metų vieno milijono barelių per dieną pertekliaus. Pasak JAV Energetikos departamento administracijos, JAV tapo didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, per pastaruosius šešerius metus iš eilės išpumpavusia daugiau žalios naftos nei bet kuri kita šalis istorijoje.

Prieš tris savaites JAV patvirtino 2 milijardų dolerių vertės ginklų pardavimą Taivanui, įskaitant pirmą kartą pažangių raketų „žemė-oras“ tiekimą šiai salai. Kinija po tokio Vašingtono ėjimo įsiuto ir atmetė planuotą susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi Loidu Ostinu Pietryčių Azijos konferencijoje.

Mūšio linija

Ukraina sėkmingai atakavo Rusijos karinius aerodromus bei objektus Briansko, Krasnodaro kraštuose. ATACMS raketos smogė į galimą rusų ir korėjiečių vadavietę Briansko srityje. Maskva suskubo ištrimituoti, jog numušė penkias iš šešių raketų. 

Gerai, kad ne devynias iš septynių. 

Pirmą kartą Rusijos teritorijoje smogta ir britų – prancūzų gamybos raketomis „Storm Shadow“.
Vladimiras Putinas patvirtino Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, nustatydamas naujas sąlygas, kurioms esant, nebranduolinės valstybės ataka, jei ją parems branduolinė valstybė, bus traktuojama kaip bendras Rusijos puolimas.

Ukraina, nebranduolinė valstybė, atakavo Rusiją ir jokia branduolinė doktrina nesuveikė. Ir nesuveiks. Ji skirta tik silpnųjų gąsdinimui ir mordoro bobučių paplotukams.

Danija perduos Ukrainai dar dvi F-16 naikintuvų partijas, pranešė šalies premjerė M. Frederiksen. Ukraina iš Danijos jau gavo šešis naikintuvus F-16. Iš viso Kijevas turėtų gauti 19 danų lėktuvų. Primename, kad Ukrainai šiame karo etape reikia mažiausiai 270 tokio tipo karo lėktuvų.

Pranešama, kad esą Ukraina jau prarado pusę užimtos Kursko teritorijos. Putinas savo generolams neva iškėlė uždavinį, atkovoti visą Kursko srities teritoriją iki sausio 20-osios, Trampo inauguracijos dienos. 

CNN skelbia, jog masinės Ukrainos atakos raketomis metu, trečią jų dalį sudarė Šiaurės Korėjos raketos, kuriose veikė vakarietiškos sistemos. Rusija šiemet į Ukrainą paleido apie 60 Šiaurės Korėjos raketų KN-23.

Išvada paprasta: kol Vakarai prekiaus bent su viena iš blogio ašies šalių, tol rems ir teroristų valdomas valstybes. Tai tiesioginiai šūviai sau į kojas.