Prancūziška sėkmės istorija Klaipėdoje

Vokiečiai, švedai, škotai, prancūzai, žydai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai... Įvairiomis istorinėmis epochomis Klaipėdoje pynėsi skirtingų tautų atstovų likimai.

Miesto atvirumą nulėmė ir uostas, laivai iš viso pasaulio lankė ir lanko mus. Net gūdžiais sovietiniais laikais tik Klaipėdoje galėjai sutikti „kitokį - užsienietį jūreivį“, bent trumpam aplankiusį mūsų uostą.

Pastaruoju metu imigracijos tema visame pasaulyje vėl tapo karšta. Apie ją daug diskutuoja Amerikos, Europos politinis elitas. 

Deja, dažnu atveju šiuolaikinė pasaulio imigracija yra nulemta geopolitinių konfliktų bei labai skirtingo pasaulio regionų išsivystymo lygio. 

Žmonės priversti palikti savo namus, bėgdami nuo karo, persekiojimo, bado ir skurdo. Apmaudu, kad šių dienų naratyve apie imigraciją dominuoja ekonominiai pabėgėliai. Imigracija jau net pasitelkiama kaip hibridinio karo instrumentas.

Chaotiška ir nevaldoma nelegali imigracija Europoje vis labiau suvokiama kaip grėsmė Europos tvarkai, pavojus vakarietiškoms vertybėms. 

Imigracijos ribojimo draudimų šalininkai renkasi politinius taškus, įgauna vis didesni visuomenės palaikymą. Tokiame kontekste imigracijos procesas dažniausiai yra vertinami išskirtinai negatyviai, formuojamas stereotipinis išankstinis požiūris į imigrantus. 

Tai pavojinga tendencija, kuri veda į politinius kraštutinumus ir kaitina emocijas. Objektyvumo dėlei reikėtų vardinti ir imigracijos privalumus, imigracija tam tikra prasme yra būdas žmonijai tolygiau pasiskirstyti pagal esamus resursus. 

Imigracija atlieka ir „nuelektrinimo“ vaidmenį, leisdama sušvelninti susikaupusias religines, tautines, sociokultūrines įtampas ir padėdama išvengti kruvinų konfliktų bei karų. Imigracija padeda apginti žmogaus prigimtines teises bei laisves.

Norint laužyti besiformuojančius stereotipus apie imigrantus, labai svarbu dalintis jų sėkmės istorijomis. 

Reikia suvokti, kad imigrantai praturtina homogeniškas visuomenes, atneša savo indėlį į jau veikiančias bendruomenes. 

Nemaža dalis Lietuvos žmonių taip pat ragavo ar ragauja imigrantų duonos išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Kai kurie jau visapusiškai integravosi į ten esančias bendruomenes ir savo tolesnio gyvenimo su Lietuva nebesieja. 

Ta sukaupta, mūsų tautos imigranto patirtis turi padėti geriau suprasti, kaip jaučiasi imigrantai pas mus atvykę iš svečių šalių. 

Dar daugiau, miestas kuriame klesti sveika atmosfera, kuris yra atviras pasauliui, kuris eksperimentuoja ir niekada nesustoja, turėtų džiaugtis čia gyventi atvykstančiais kitataučiais. 

Jie atveža naujas idėjas, naują patirtį, savitą kultūrą ir papročius. Dalindamasi visa miesto bendruomene tampa įvairesnė ir turtingesnė bei stipresnė. Už kiekvieno imigracijos atvejo slypi unikali konkretaus žmogaus patirtis, jo likimas ir gyvenimas.

Kaip jaučiasi ir gyvena Klaipėdoje žmonės, atvykę iš kitur, kokie rūpesčiai juos slegia ar kokie džiaugsmingi atradimai juos ištiko? Kaip jie integravosi į Klaipėdą, kaip miestas juos priėmė? Pagaliau kaip jiems sekasi kurti savo sėkmės istoriją? 

Apie tai kalbame su prancūzu, jau ne vienerius metus savo gyvenimą susiejusį su Klaipėda, Prancūzijos maisto ir vyno neoficialiu ambasadoriumi Klaipėdoje, „Miam Miam“ parduotuvės įkūrėju Olivier Criou.

Kas paskatino atvykti į Klaipėdą (Lietuvą)?

Aš visada buvau susijęs su jūrų pasauliu - dirbau su laivų įranga ir esu buriuotojas. Darau reportažus apie buriavimą. 

Klaipėda - uostamiestis, man atrodė kaip puiki vieta pradėti savo naują gyvenimo etapą, kur realizuoju savo profesinius tikslus.

Su kokiomis problemomis susidūrėte kurdamas savo verslą Lietuvoje?

Pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūriau, buvo lietuvių kalba. Supratau, kad norint sėkmingai veikti ir bendrauti su vietos klientais bei partneriais reikia ne tik kalbėti lietuviškai, bet ir gerai suprasti šalies kultūrą bei verslo etiką. Tai buvo svarbus iššūkis, kurį teko įveikti.

Prie ko priprasti / prisiderinti Lietuvoje buvo sunkiausia (jeigu buvo), ko nėra Prancūzijoje (verslo kūrimo ir plėtros kontekste)?

Vienas iš pagrindinių dalykų, prie kurio reikėjo priprasti, buvo maisto kultūra. Tačiau šis skirtumas privertė mane dar labiau vertinti vietinę kultūrą ir pritaikyti savo pasiūlą taip, kad ji atitiktų tiek vietinių, tiek užsienio pirkėjų poreikius.

Kas labiausiai patinka, žavi Klaipėdoje? Kas nepatinka?

Klaipėda mane žavi savo unikaliu santykiu su gamta ir jūra. Tai miestas, kuriame jūra ir uostas gyvena miesto ritmu - tai įkvepia ir suteikia ramybės. Klaipėdoje pasigedau efektyvaus ir patogaus traukinių tinklo.

Kaip manote, kokia yra jūsų verslo sėkmės paslaptis?

Mano verslo sėkmės paslaptis - tai mano žmona. Ji man visada buvo didžiausia parama ne tik asmeniniu, bet ir profesiniu aspektu. 

Versle, kaip ir gyvenime, tai komandinio darbo rezultatas, o aš labai džiaugiuosi, kad turime tokią stiprų ir darnų ryšį, kuris leidžia pasiekti tikslų ir įveikti iššūkius kartu.

Kokia prekė jūsų parduotuvėje paklausiausia tarp klaipėdiečių?

Mūsų parduotuvėje populiariausios prekės yra jūros druska, sūriai, natūralūs vynai. Klaipėda turi daug žmonių, kurie vertina sveikus ir natūralius produktus. 

Mūsų parduotuvėje gausu aukštos kokybės, sveikų ir natūralių produktų, kurie atspindi Prancūzijos gurmaniškas tradicijas ir su kuriomis man asmeniškai siejasi daug šiltų prisiminimų.

Gal turite trumpą palinkėjimą klaipėdiečiams?

Palanga susigiminiavo su Prancūzijos Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestu. 

Aš taip pat norėčiau ir linkiu, kad Klaipėda susigiminiuotų su kokiu nors Prancūzijos miestu, nes tai galėtų atverti dar daugiau galimybių tiek kultūrinėje, tiek verslo srityje. 

Tikiu, kad bendradarbiavimas su Prancūzija dar labiau sustiprintų Klaipėdos vietą pasaulio žemėlapyje ir pritrauktų daugiau tiek užsienio, tiek vietinių gyventojų dėmesio.

Dėkojame jums už pokalbį ir linkime sėkmės versle ir asmeniniame gyvenime.