Prasideda protestai: akademikai reikalauja didinti algas trečdaliu

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) vakar prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengė protesto akciją ir iškėlė reikalavimą, kad LR Vyriausybė akademiniams ir neakademiniams darbuotojams nedelsiant keltų darbo užmokestį ne mažiau kaip 30 proc., o ne 10 proc., kaip siūlo ministerijos atstovai. Akciją remia ir Klaipėdos universiteto darbuotojų profesinė sąjunga ir Klaipėdos universiteto darbo taryba.

Pasak Klaipėdos universiteto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės doc. dr. Astos Balčiūnienės, klaipėdiečiai nevažiavo į piketą sostinėje, nes jame galėjo dalyvauti tik 12 žmonių, tačiau raštu išreiškė savo pritarimą Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo reikalavimams.

„Suvokiame karo Ukrainoje globalias pasekmes ir iššūkius Lietuvos saugumui ir suprantame valstybės įsipareigojimus visoms socialinėms grupėms, tačiau aukštojo mokslo sektorius jau neturi galimybių “veržtis diržus".

Klaipėdos universitete docentas uždirba vidutiniškai apie 850-900 Eur į rankas. Ar tai adekvatus atlyginimas moksliniam darbuotojui?

Mokytojai bendrojo lavinimo mokyklose uždirba daugiau. Mokslo finansavimas Lietuvoje likutinis, neegzistuoja aukštojo mokslo ir studijų finansavimo indeksavimo sistema bei ilgalaikė strategija. Nesprendžiant šių problemų, Lietuvos švietimo ir mokslo atsilikimas Europoje dar labiau didės", - kalbėjo A. Balčiūnienė.

LAMPSS atkreipia dėmesį, kad akademinei bendruomenei nuo 2017 metų buvo žadamas atlyginimų padidėjimas.

Realus, faktinis atlyginimų padidėjimas sudaro mažiau nei pusę to, kas buvo valstybės vardu žadėta. Vis dar nesilaikoma įsipareigojimų, dėl kurių su valdančiaisiais buvo susitarta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

Kaip ir bendrojo ugdymo sektoriuje, nemažai aukštųjų mokyklų darbuotojų universitetuose ir kolegijose dirba tik 0,2-0,4 etato, nors iš jų reikalaujama mokslinės produkcijos ir kitų rodiklių tiek pat, kiek iš dirbančių visu etatu ar net 1,5 etato darbuotojų.

Šiandien profesoriaus atlyginimas už etatą „į rankas“ (neto) yra 1 200 Eur, docento - 960 Eur.

Darbuotojų, neturinčių mokslo laipsnio ar pedagoginio vardo, atlyginimai dar gerokai žemesni.

Palyginti - LR Seimo nario (be stažo) atlyginimas „į rankas“ yra apie 2 200 eurų, ir valdančiųjų atstovai šiandien ragina tą atlyginimą dvigubinti.

Profesoriaus atlyginimas Vokietijoje siekia nuo 5 343 iki 7 578 Eur/mėn., o docento - nuo 5 365 iki 6 676 Eur/mėn., Jungtinėje Karalystėje profesorius vidutiniškai uždirba 7 657 svar./mėn., o docentas - 5 363 svar./mėn.

Suomijoje profesorius uždirba nuo 5 170 iki 9 326 Eur/mėn., o docentas - nuo 3 709 iki 6 051 Eur/mėn. Šiose šalyse asistentai uždirba 3 396 Eur/mėn., o tai yra žemiausia pedagoginė pareigybė, kuri Lietuvoje įkainota 627 Eur/mėn. „į rankas“ už visą etatą. Tiek pat aukštojoje mokykloje uždirba ir administratorės, dirbdamos visu etatu", - rašoma LAMPSS išplatintame pareiškime.

Anot aukštojo mokslo atstovų, net ir 30 proc. padidinti atlyginimai toli gražu neprilygs darbo užmokesčiui, kokį gauna jų kolegos kitose Europos šalyse, tačiau leistų bent šiek tiek minimizuoti brangstančios ekonomikos daromą žalą aukštojo mokslo darbuotojų pragyvenimui.

PROTESTAS. Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai vakar savo lūkesčius išreiškė protestu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.

Spręs vėliau

"Visi profesinės sąjungos pateikti reikalavimai, kiekvienas iš jų atskirai, yra svarstomi. Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija.

Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau.

Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų - ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos", - vakar sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Anot ministerijos, valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. iki 351,9 mln. eurų.

"Statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai nuosekliai didėja. 2021 m. II ketv. vidutinis dėstytojo atlyginimas buvo 2 067 eurų. 2022 m. II ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas jau siekė 2 273 eurų iki mokesčių, tai sudaro 127,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Valstybės lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2022 m. sausio 1 d. augo 12,5 proc. Tam valstybės biudžete buvo papildomai skirta 28,8 mln. Eur", - dėstoma ministerijos pranešime.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder