Prekybininkų teigimu, maisto produktai pinga, bet ne visi klaipėdiečiai tai pastebi
(18)Esu gana patogi pirkėja - dažniausiai žiūriu ne į kainas, o į produkto kokybę. Žinau savo mėgstamus produktus, jų sudėtį, tad laiko skaitydama etiketes negaištu - dedu į pirkinių krepšelį nežiūrėdama į kainą.
Tiesa, atkreipiu dėmesį į akcijas - jei mano mėgstamas ir ilgai negendantis produktas parduodamas pigiau, vietoje vieno nusipirksiu 5-6 vienetus ir pasidėsiu į negendančių produktų sandėliuką.
Daug keliauju, tad dažnai palyginu ir maisto produktų kainas. Lietuvos jau seniai negalima priskirti prie „pigių“ valstybių. Pavyzdžiui, Ispanijoje prekybos centruose maisto produktų kainos tikrai maloniai stebina - jūrų gėrybių, vaisių, vynų kainos turbūt dvigubai mažesnės nei pas mus. Italijoje gali mėgautis ne tik pigesniais maisto produktais parduotuvėse, bet ir mažesnėmis ar labai artimomis patiekalų kainomis šeimos restoranėliuose. Žinoma, tokiose šalyse kaip Norvegija, Šveicarija, Monakas maisto kainos išlieka aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau ten ir pragyvenimo lygis ne tapatus.
Esu pastebėjęs, kad kai kurių produktų kainos bent jau nekyla, o pieno produktų net šiek tiek mažėja, tiesa, tokių reikia paieškoti. Duonos, kurią nuolat perku, kaina stabili. Kitoms prekėms daromos momentinės akcijos, tada jos kainuoja mažiau.
Teko poilsiauti Lenkijoje, ten maisto prekės pigesnės nei pas mus. Žmonės kalba, kad Lietuvoje maisto produktų kainos gana aukštos. Buvo ir taip, kad anksčiau pirkdavome prekę, bet paskui pamatę kitą kainą pasakėme: „Na, jau ne, tiek tai jau nemokėsime.“ Ir ėjome paieškoti, ar negausime pigiau.
Lietuva nedidelė, rinka sudėtinga. Kitos šalys, esančios šalia, pvz., Lenkija, - didelė, ten ir pirkimas yra didesnis. Vis dėlto norėtųsi didesnio mūsų verslininkų socialinio atsakingumo.
Mes šeimoje pinigų maistui stipriai neribojame, bet esame nusistatę tam tikras sumas, kurias bandome dėlioti į krepšelius ir reguliuoti. Baigiantis mėnesiui matai, kad jau artėji prie tų sumų, tenka susiimti. Šioje srityje žmonos indėlis didesnis nei mano.
Nepastebėjau, ar tos kainos mažėja, ar ne, nepajutau skirtumo. Galbūt todėl, kad renkuosi produktą, o ne kainą. Be to, nedažnai apsiperku. Esu mėgėja nuvažiuoti, įsigyti produktų tam tikram laikotarpiui. Gal tai junta žmonės, kurie kasdien perka maistą ir labai skaičiuoja biudžetą, didelių šeimų atstovai.
Mes su dukra šiuo metu esame tik dviese, o ji dar vegetarė, tai maisto produktų daug nesuvartojame. Tėvukas medžiotojas, turime žvėrienos, draugai priveža daržovių, todėl į kainas ir nežiūriu.
Gaminu kasdien, bet mes labiau „daržovinės“ ir kruopas valgome. Mano vaikas sako, kad pas mane kopūstą gali gauti visokių formų - tai blyneliai, tai sriuba ir t. t. Mes kopūstų valgome daug. Jie tikrai nėra brangūs. Dviem žmonėms ir jo galvos ne vienam kartui užtenka.
Mes turime autizmo kavinukę „Sundaycoffee“. Savaitgalį jai perku produktus, jų reikia kur kas daugiau nei šeimai. Bet irgi nepasakyčiau, kad kas būtų ženkliai atpigę.
Kiek pasikalbu su draugais, kurie išvažiavę į užsienį, jie sako, kad mes Lietuvoje prabangiai gyvenam žiūrint į produktus. Manau, tas santykis tarp žmogaus uždarbio ir produkto nėra pas mus pats geriausias. Dukra, gyvenanti Londone, pasakojo, kad ten kai kurių maisto produktų galima pigiau įsigyti nei pas mus.
Kai produktas pabrangsta, man jis nustoja buvęs kasdienis. Tada jį perku tik retkarčiais, jis tampa delikatesu.
Labai mėgstu varškę, o ji brangi. 500 g jos kainuoja apie 4 eurus. Tikrai nepastebėjau, kad kas nors būtų atpigę. Dabar, kai nueini į parduotuvę ir perki minimaliai, 30 eurų vis tiek palieki, o kartais ir 50 eurų.
Prekybininkai kartais ir gudrauja, jie gali kainą užsikelti, o paskui nuleidžia ir esą daro nuolaidą. Prekė atpinga neretai tik tada, kai ji po kokios paros nebetiks vartoti. Mažesnės kainos būna nuo 20 val. Mes tai turime savo prekybos centrą, į kurį nuolatos važiuojame, ten apsiperkame pigiau.
O šeštadieniais dažniausiai vykstame į turgų. Ten ir kokybė geresnė, ir mėsa skanesnė. Jeigu reikia vištos šlaunelių ar krūtinėlių, ten geriausia pirkti. Ir kaimiškų kiaušinių ten pasiimi, jie kainuoja 2,5-3 eurus.
Mano sūnus 11 metų gyveno Danijoje. Maisto produktų kainos pas mus ir ten jau susilyginę. Lietuvoje labai aukštos daržovių ir vaisių kainos. Čia jau perlenkta lazda. Tokių didelių kainų nepastebėsi, pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje. Be to, pas mus vaisių kokybė būna prasta - gauni „mirusį“ produktą, neturintį nei kvapo, nei skonio.
Būna arbūzas ar bananas gražus pažiūrėti, įspūdingas, kaina kandžiojasi, o pradedi valgyti - neturi jokio skonio, nesupranti, ką suvalgei, jau nekalbant apie obuolius.
Jeigu obuolys mūsiškis, tai ir skanus, ir gali pastovėti, o užsienietišką valgydamas jauti, kad kažkokių chemikalų dėta.
Nematau, kad kas nors mažiau kainuotų. Gal atpigina 10-15 centų, tai ir nepastebi. Jeigu koks produktas kainuotų 5 eurus, o paskui - 3, pastebėtume.
Pastaruoju metu aš nieko neperku be akcijų. Ir ne todėl, kad netelpu į savo biudžetą, bet nematau prasmės išlaidauti be reikalo. Praktiškai kiekvieną savaitę kam nors būna nuolaidos. Pas mus dabar ant kiekvieno kampo yra koks nors prekybos tinkas, kuras tiek nekainuoja, jeigu važiuoji pirktis į tą parduotuvę, kurioje yra nuolaidos.
Geresnės krabų lazdelės gerokai pabrangusios, pakuotė kainuoja beveik 4 eurus. Bet aš daug kur jas naudoju ir, kai per akciją atpigina 30-40 proc., pasiimu 5 pakuotes - man jų užtenka iki kitos akcijos.
Aš viską darau planuotai. Pagal horoskopą esu mergelė, tai turiu žinoti kelis žingsnius į priekį. Man reikia saugumo, stabilumo, konkretumo. Namuose gaminu kiekvieną dieną, nes vyras grįžta pietauti, turiu studentą sūnų sportininką, kuris valgo daug ir sveikai. Mūsų pajamos vidutinės. Pačių pigiausių nesveikų produktų neperku, bet mes nevalgome kavinėse, labai retai einame į restoraną, ten tai kosminės kainos.
Dirbu paslaugų sferoje, pas mane atvažiuoja labai daug klientų lietuvių, gyvenančių užsienyje: ir Anglijoje, ir Airijoje, ir Vokietijoje, brolis Norvegijoje gyvena. Jis stebisi, kaip mes išgyvename, nes maisto produktų kainos ir ten tokios kaip Lietuvoje, bet norvegai gauna dvigubai daugiau algos. Palyginti tuos pačius to paties prekybos tinklo produktus pas mus parduotuvėje ir Vokietijoje, ten jie, sako, yra ir geresnės kokybės, ir pigesni. Mes esame nuskriausti, nes pas mus maisto kainos yra labai didelės, o atlyginimai ne. Paradoksas, lietuviškos prekės pas mus brangesnės nei tos pačios lietuviškos prekės Anglijoje parduotuvėse.
Rašyti komentarą