Prieš įkeliant vaiko nuotrauką į „feisbuką“, ragina pagalvoti

Teisinė bazė stipri

Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistės Linos Bruzdeilynienės teigimu, kadangi konferencija buvo transliuojama ir nuotoliniu būdu, ją stebėti pravartu buvo ir visoms Kretingos rajono įstaigoms, kurios dirba su vaikais.

Kaip sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, renginio iniciatyva kilo iš pačios visuomenės – tarnyba sulaukia daug klausimų, žmonės teiraujasi, ar tėvai nepažeidžia vaiko interesų, įkeldami jo nuotraukas į socialinius tinklus. Nuotraukos, įvairiomis progomis sukurti ir paviešinti filmukai sulaukia tūkstančių pasidalijimų, ir nežinia, kur ta informacija nuklysta, į kokias rankas patenka. Kad ši tema – aktuali, patvirtino M. Kukaitis.

Anot jo, teisinis reguliavimas susijęs su teise į atvaizdą – nebūtinai nepilnamečio, o kiekvieno žmogaus – yra reglamentuotas penkiuose šaltiniuose. Lietuvoje teisę į privatų gyvenimą apibrėžia Civilinis Kodeksas, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnis – garbės ir orumo gynimo būdus.

Apie tai kalba ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, išsamiau reglamentuojanti nepilnamečių teises, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Lietuvos advokatūros pirmininko teigimu, teisinė bazė pakankamai stipri.

Nors įstatymų taikymas ir ribotas, tačiau visuomet verta peržiūrėti „plonąją liniją.“ Pranešėjas pateikė Prancūzijos, kuri vaiko teisių apsaugos srityje pažengusi toliausiai, pavyzdį: Nacionalinė asamblėja vienbalsiai priėmė specialųjį teisės aktą, kuris skelbia, kad vaiko, nepaisant jo amžiaus, nuomonė yra svarbiausia, nė vienas iš tėvų neturi absoliučios galios, netgi tas, su kuriuo vaikui nustatyta gyvenamoji vieta. Nė vienas tėvų neturi teisės savintis vaiko atvaizdo ir net pinigų – jeigu jie uždirbami naudojant vaiko atvaizdą, tai ir turi būti panaudoti vaiko poreikiams, gerovei. Tėvai įgyja atsakomybę įrodyti, kaip ir kam tie pinigai buvo panaudoti.

Bet kurio žmogaus, taip pat ir vaiko, sutikimas ar nesutikimas fotografuotis, filmuotis, viešintis yra lemtingas. Nesutikimas ar sutikimas gali būti išreiškiamas įvairiais būdais: raštu, žodžiu.

Pasekmės ateina vėliau

M. Kukaitis akcentavo, kodėl būtina saugoti vaiko atvaizdą. „Duomenų perdavimas iš serverio į serverį, įkėlimas į internetą rodo, kad asmuo, nepaisant jo amžiaus, praranda kontrolę į savo atvaizdą. Antra, realiai padidėja vaiko fizinio pagrobimo rizika, nes tas žmogus, kuris linkęs nusikalsti, susikuria iliuziją, atvaizdas įeina į jo sąmonę ir pasąmonę“, – kalbėjo advokatūros vadovas.

Skaitmeninio atvaizdo pagrobimo rizika išlieka visam laikui, o ateities mes nežinom. Bet kokiu atveju jau dabar yra technologijų, kurios, anot M. Kukaičio, iš keliolikos sekundžių įrašo gali sukurti kitą įrašą ir to paties asmens vardu įgarsinti kitus žodžius. „Manau, ateis diena, kai neturėsim įprastų raktų, duris atsirakinsim garsu, vaizdu ar kitu savo biometriniu duomeniu. Praradus kontrolę, ateityje užkirsim bet kokias galimybes apsaugoti žmogų, kuris net nesupras, kad jo įrašas padarytas vaikystėje“, – sakė advokatūros pirmininkas.

Kūdikiai, maži vaikai negali išreikšti sutikimo fotografuotis ar filmuotis, o tai darantys tėvai gerokai vėliau gali sulaukti ir pasekmių. Italijoje šešiolikmetis, po šeimos skyrybų, siekdamas su tėvu išvykti gyventi į JAV, teisme apkaltino motiną, panaudodamas argumentą, kad į socialinius tinklus ilgą laiką be sūnaus sutikimo ši keldavo jo nuotraukas, iš kurių tyčiojosi draugai – buvo iškelta byla, šešiolikmetis laimėjo. „Tai yra signalas ir kitiems: tėvai turi būti atsakingi, vaikas turi teisę gintis“, – sakė pranešėjas.

Siūlė privačias grupes, ragino influencerius blokuoti

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė pritarė: prieš 7-erius metus Lietuvoje susitarta, kad prieš vaikus nebus smurtaujama, nes yra kitų būdų „nubrėžti“ taisykles. Galima susitarti ir dėl atvaizdų socialiniuose tinkluose.

„Žinoma, būna, kad norisi pasidžiaugti gyvenimo įvykiais, akimirkomis pasidalinti su draugais, kurių nematėme 20 metų. Bet tam galima susikurti privačias grupes, kuriose dalyvautų tik artimi žmonės“, – sakė direktorė. Anot jos, pasitaiko, kai socialiniuose tinkluose šmėžuoja kiemas, pusnuogiai vaikai baseine, ir visiškai negalvojama apie saugumą, kai ant namo sienos aiškiai matosi, ir koks namo numeris.

M. Kukaitis pridūrė, kad, Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenimis, pornografijos puslapiuose apie 50 proc. vaikų nuotraukų kitais tikslais, galbūt siekiant užsidirbti, į viešąją erdvę kažkada įkėlė patys tėvai. Lietuvos generalinis komisaras R. Požėla aukščiausio laipsnio cinizmu pavadino influencerių, kurie, pasinaudodami vaikais, bando pelnyti daugiau sekėjų ir didinti savo pelnus. Advokatūros pirmininkas teigė matantis, anot jo, linksmą išeitį – taikyti akcijų metodą.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje vyksta akcija „Radarom“ ir kitos, o šiuo atveju galėtų būti suorganizuojama akcija „Blokuok“. Jeigu matom, kad, naudodami savo vaikų atvaizdus, influenceriai užsidirba pinigus, – blokuok juos“, – pasiūlė M. Kukaitis.

Visuomenė vienąkart turi išgirsti

Komisaro nuomone, būtinas visuotinis švietimas. Jeigu nuolat į galvą bus kalama, kad, viešinant atvaizdus, vaikai gali tapti pedofilų ar kitų nusikaltėlių taikiniu, gal bent daliai žmonių protas ateisiąs į galvą. Teisenas pagal neteisėtą vaiko atvaizdo rodymą atlieka Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, policija su ja tik pasidalija informacija, duomenis gavusi per virtualųjį patrulį.

Pasak R. Požėlos, yra žinoma, kad konkrečiose mokyklose mokiniai specialiai susikuria grupes patyčioms – minimi vaikų vardai, pavardės, įdedami atvaizdai. Tokiais atvejais policija kreipiasi į mokyklų ir socialinių tinklų administracijas, dėl vaiko teisių pažeidimo atsakingos institucijos surašo po 600–700 protokolų.

Kokia dabar galioja teisinė atsakomybė, jeigu be vaiko ir tėvų sutikimo nuotraukomis dalijamasi viešai? Pasak advokatūros pirmininko, pirmiausia pareikalaujama duomenis panaikinti, vėliau gali būti svarstoma tiek turtinė, tiek neturtinė žala, bet tai jau – teisminis procesas.