Priklausomybė nuo telefonų ir socialinių tinklų: vietoje sprendimų - tik rekomendacijos

Su paaugliais dirbantys psichologai ir įvairių institucijų atstovai mano, kad neįmanoma suvaldyti šios jaunimo priklausomybės perkeliant visą atsakomybę tik ant tėvų pečių. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl besaikio sėdėjimo prie telefono vaiką pas specialistą atvedę tėvai už durų laukia konsultacijos patys tam vaikui įdavę telefoną į rankas, kad šis ramiai sėdėtų.

Lietuvos skaitmeninės etikos centras, jau kurį laiką atakuojantis politikus dėl nevaldomos paauglių priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų, Australijos sprendimą vertina palankiai. Šio centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė sako, kad Australijos pavyzdys gali reikšti esminio pokyčio pradžią kalbant apie atsakomybę skaitmeniniame pasaulyje. 

Tačiau Lietuva, vis dar trypčiojanti dėl griežtos pozicijos mobiliųjų telefonų mokyklose naudojimo, vargu ar imsis spręsti šią problemą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsiriboja tik rekomendacijomis šalies mokykloms.

© Lietuvoje pastebimai išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 klasių paauglių. Kitų šalių kontekste Lietuva pagal šios problemos mastą atsiduria pirmame trečdalyje (11-15 iš 39-ių šalių). VE.LT nuotr.

Tyrimų rezultatai šokiruoja

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pernai atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. 

Lyginant su ankstesniais metais pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 klasių paauglių. Kitų šalių kontekste Lietuva pagal šios problemos mastą atsiduria pirmame trečdalyje (11-15 iš 39-ių šalių).

Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų. Itin ryškiai socialinių tinklų priklausomybė ir probleminis jų naudojimas pasireiškė tarp septintos klasės mergaičių - daugiau nei pusė (52 proc.) septintoje klasėje besimokančių mergaičių pasižymėjo probleminiu socialinių tinklų naudojimu, o dar beveik penktadalis (19 proc.) - aukšta priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika.

„Socialinių tinklų naudojimas ir galima priklausomybė nuo jų tarp Lietuvos moksleivių - sparčiai auganti problema. Tokia situacija apsunkina sveiką jaunuolių augimą, ypač turint omenyje tai, kad socialinių tinklų platformos faktiškai neprisiima jokios atsakomybės už galimas pasekmes“, - akcentavo tyrimą pristatęs LSMU prof. Kastytis Šmigelskas.

Pritartų Australijos modeliui

Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja R. Gaudinskaitė Australijos sprendimą uždrausti paaugliams iki tam tikro amžiaus naudotis socialiniais tinklais vertina teigiamai, nes Australija milijoninėmis baudomis planuoja bausti pačius socialinius tinklus, kurie nepašalins jaunesnių nei 16 metų vartotojų paskyrų.

„Bene dvidešimt metų mes gyvename su nuostata, kad tėvai turi „kovoti“ - stebėti, riboti, kontroliuoti, ką prisijungę internete veikia vaikai, net terminas “tėvų kontrolė„ tai atskleidžia. Dabar Australija pasakė aiškiai: technologijų kompanijos - kontroliuokite savo produktus“, - pastebi Skaitmeninio etikos centro bendraįkūrėja.

Ji sako, kad galingiausios technologijų įmonės formavo ištisos kartos įpročius, dėmesį, elgseną, o mes tai leidome - buvome apžavėti naujovių ir technologijų pažado, kad viską padarys greičiau, patogiau, efektyviau.

„Vis žiūrėjome į tai, ką technologijos mums duoda - greitį, patogumą, ryšį, nekreipdami dėmesio į rizikas, kurių dalis visuomenės nemato net dabar, kai pasekmės jau milžiniškos: nerimo sutrikimai, miego problemos, depresija ir kiti sunkumai, kuriuos patiria net vaikai“, - sako R. Gaudinskaitė.

Pasigenda konkretumo

Moters teigimu, problema nėra laikas, praleistas prie ekranų. Tikroji rizika slypi socialinių tinklų ir platformų dizaino mechanizmuose, kurie skatina priklausomybę: nuolatiniai pranešimai ir kintama atlygio sistema veikia panašiai kaip lošimų automatai. Netikėti pranešimai ir patiktukai nuolat skatina tikrinti, laukti, kas bus toliau. Ir visa tai mes leidžiame vaikams, kurių smegenys dar tik vystosi ir mokosi formuoti dėmesį, emocijas, įpročius.

„Patirtis rodo, kad jauni žmonės prie pokyčio prisitaiko greičiau, nei dažnai mes tikimės. Svarbu pasiūlyti prasmingas alternatyvas, gyvą ryšį, iššūkį, tikslą ir edukuoti, kam ir kodėl tai reikalinga. 

Jau beveik prieš metus pradėjome kalbėti apie telefonų naudojimą mokyklose, apie tai ir vėl kalbėsime Seime, vyks klausymai. Lietuvoje sprendimų priėmėjai siekia apsiriboti rekomendacijomis, kurios skirtingose mokyklose būtų taikomos skirtingai, nes aiškumo, kas rekomenduojama, trūksta. 

Stokojame aiškios politikos, kuri būtų paremta vaiko gerove. Mūsų tikslas - kad technologijos būtų ir kuriamos, ir naudojamos atsakingai, su tikru rūpesčiu vaikų, jaunų žmonių ir visų mūsų gerove“, - nuomone dalijasi R. Gaudinskaitė.

Pradžia - šeimoje

Klaipėdos psichikos sveikatos centre vaikus konsultuojanti psichologė Agnė Aleksiejūnaitė-Puslienė „Vakarų ekspresui“ sakė pastebėjusi, kad į konsultacijas tėvai dažniausiai atveda vaikus, turinčius priklausomybių nuo virtualių žaidimų ir nesustabdomo vadinamųjų reelsų (trumpų vaizdo įrašų) žiūrėjimo.

„Socialiniai tinklai ir jų žvaigždės paaugliams suformuoja iškreiptą realybės jausmą. Kai man rodo, kokiais pavyzdžiais jie susižavėję, matau anaiptol ne sveiką kūną, ne tikrą grožį. Tėvai skundžiasi, kad nepavyksta vaikų kontroliuoti net pradinėse klasėse. Pasitaiko, kad pas mus atvedę jie patys vaikams į rankas duoda telefonus, kad už durų ramiau sėdėtų“, - patirtimi dalijasi vaikų psichologė.

Ji sako, kad psichologai neišspręs priklausomybės nuo ekranų problemos, nes telefonai naudojami namuose, o ne psichologo kėdėje.

„Ateina tėvai ir nori, kad mes padarytume stebuklą be jų pagalbos. Tenka kantriai aiškinti, kad namuose turi būti nubrėžtos ribos, kad vaikams reikia jų dėmesio. Nes juk matome, kad suaugusiems yra patogu taip gyventi - duodi telefoną ir gali daryti ką nori“, - sako A. Aleksiejūnaitė-Puslienė.

Psichologė mano, kad griežtos bausmės už socialinių tinklų naudojimą - ne išeitis, nes apeiti ribojimus galima nesudėtingai, kad ir su VPN (virtualus privatus tinklas) pagalba.

„Stiprinti paauglio sąmoningumą, pasitikėjimą savimi ir savivertę taip, kad jaunas žmogus pats sugebėtų atsirinkti, kiek naudos jam duoda priklausomybė nuo socialinių tinklų, nuo nuolatinio sėdėjimo telefone. Tai gal ir ilgesnis, sunkesnis kelias, bet, manau, efektyvus ir labiau ilgalaikis“, - įžvalgomis dalijasi psichologė.

LSMU atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika.

Apsiriboja rekomendacijomis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nors ne kartą buvo raginta griežtinti paauglių naudojimąsi telefonais mokyklose, laikosi pozicijos, kad kardinalių sprendimų šiai problemai spręsti nereikia.

ŠMSM kartu su Sveikatos ministerija yra parengusi rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo. Atsižvelgdamos į jas ir savo mokyklų tarybų siūlymus, mokyklos iki 2026 metų rugsėjo privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles.

Ministerijos pateiktai tokiai Švietimo įstatymo pataisai jau yra pritarusi Vyriausybė, įstatymo pataisą dar turi priimti Seimas. Ministerijos nuomone, ne visuotinis mobiliųjų telefonų uždraudimas duos geriausių rezultatų, o tarimasis su bendruomene ir tuo pagrindu kiekvienos švietimo įstaigos nusistatytos taisyklės.

Ministerijos žiniomis, tokias taisykles jau yra pasitvirtinusios ir riboja naudojimąsi mobiliaisiais daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų.

Mokyklos, komentuoja ministerija, privalo pasirūpinti turinio filtravimo priemonėmis, kad nepilnamečiams mokyklos tinklo teritorijoje tam tikras turinys nebūtų pasiekiamas. Ryšių reguliavimo tarnyba yra sudariusi aprobuotų filtravimo priemonių sąrašą.

„Atsakomybė už nepilnamečius už mokyklos ribų pirmiausia tenka tėvams. Mobiliuosius įrenginius vaikams perka suaugusieji, tad jie turėtų labai atsakingai prižiūrėti vaikų vartojamą turinį, naudojimąsi socialiniais tinklais, pavyzdžiui, pasitelkiant technologijų siūlomus filtrus ar tėvų kontrolės programėles, kalbėtis apie netinkamą turinį, galimus pavojus, kaip vaikai turėtų elgtis atsidūrę įvairiose situacijose“, - savo poziciją dėsto ŠMSM.