Priklausomybių paveikslas šiandien: tradiciniai „velniai“ į puotą kviečia naujokus

Kylantys ar jau esami iššūkiai reikalauja ne tik statistikos analizės, bet ir naujo požiūrio į prevenciją, švietimą bei gydymą.

Alkoholio vartojimas

Atlikti įvairūs sociologiniai tyrimai iliustruoja įspūdingą alkoholio suvartojimo mastą mūsų visuomenėje.

Pagal 2021 m. atliktą Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimą, 84,4 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų per paskutinius 12 mėnesių vartojo alkoholinius gėrimus. Per paskutines 30 dienų - 62,8 proc.

Alkoholio vartojimas labiau paplitęs tarp vyrų: per 30 dienų alkoholį vartojo 72,4 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų.

Dažnai - bent kartą per savaitę ar dažniau - alkoholį vartoja apie 23,7 proc. gyventojų. Iš jų 14,6 proc. - bent vieną kartą per savaitę, 7,3 proc. - kelis kartus per savaitę, 1,8 proc. - kasdien arba beveik kasdien. Čia dar reikėtų įvertinti, kad gyventojai atsakinėdami apie savo priklausomybes yra linkę geriau kalbėti apie save, negu yra iš tikrųjų.

Džiuginai tai, kad tuo pačiu metu stebima bendra tendencija: per pastaruosius metus alkoholio suvartojimas mažėjo. Pavyzdžiui, 2023 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko ~11 litrų absoliutaus alkoholio.

Narkotikai

Psichotropinių medžiagų paplitimo kiekiai irgi nenuteikia optimistiškai. 2021 m. tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikų yra vartoję 14,1 proc. 15-64 metų Lietuvos gyventojų.

Per paskutinius 12 mėnesių narkotikų vartojo 4,5 proc., per paskutinį mėnesį - 1,6 proc. gyventojų.

Populiariausias narkotikas - kanapės: 13,7 proc. yra bent kartą gyvenime jų vartoję.

Kitas medžiagas - ekstazį ir kokainą bent kartą gyvenime vartojo po ~1,8 proc., amfetaminus ~1,4 proc., LSD ir haliucinogeninius grybus - ~1 proc. Heroiną nurodė ~0,4 proc. respondentų.

Pastebima ir vartojimo pradžios jauno amžiaus problema. Alkoholis ir tabakas pradedami vartoti labai anksti. Tyrime nurodomas vidutinis alkoholio vartojimo pradžios amžius yra 18 metų, rūkymo - ~17 metų. Tačiau pasitaiko registruotų atvejų, kai tai daro 7-10 metų amžiaus vaikai.

Naujos priklausomybės

Pastaruoju metu šiuolaikinėse visuomenėse, ne išimtis ir Lietuva bei Klaipėda, šalia tradicinių žalingų įpročių bei priklausomybių, atsiranda nauji socialiniai dirgikliai ir išbandymai. Formuojasi naujos priklausomybių rūšys.

Pavyzdžiui, priklausomybė nuo socialinių tinklų ar ekranų.

HBSC tyrimas (2022 m.) rodo, kad beveik pusė Lietuvos moksleivių (ypač septintų klasių mergaičių) turi problemiško socialinių tinklų naudojimo požymių, o ~1 iš 8 turi didelės priklausomybės riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas 2024 m. parodė, kad 11-15 metų paauglių grupėje ~11 proc. yra priskirti prie tų, kuriems socialiniai tinklai kelia priklausomybę, palyginti su ~7 proc. prieš pandemiją.

~29 proc. suaugusiųjų teigia, kad yra priklausomi nuo interneto, 24 proc. - nuo išmaniųjų telefonų.

Tyrime apie socialinių tinklų naudojimo ir bendravimo santykius ~45 proc. 9-11 klasių mokinių pasisako, kad socialiniai tinklai jiems padeda įveikti neigiamas emocijas, o ~32 proc. stengėsi mažinti juose praleidžiamą laiką, bet nesėkmingai.

Priklausomybės nuo azartinių lošimų, loterijų, lažybų, psichotropinių vaistų

Kitas - Vilnius TECH atliktas tyrimas nustatė, kad ~10 proc. Lietuvos gyventojų (ypač jaunų, vyrų dvigubai daugiau nei moterų) turi didžiulę riziką tapti priklausomais nuo lošimų arba loterijų.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad didėja psichotropinių vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimas, ypač tarp jaunuolių. Dažnai tai vyksta dėl psichologinių sunkumų, prieinamumo per pažįstamus, neformalius kanalus.

Visuomenės grupės, kurioms priklausomybės išsivysto labiausiai

Dažniausiai didesnės rizikos amžiaus grupėmis yra įvardijami: jaunimas, paaugliai (11-15 metų), mokyklinio amžiaus vaikai, vėliau 15-25 m., 25-34 m. Tradiciškai alkoholio ir narkotikų vartojimas dažniau pastebimas tarp 25-54 metų amžiaus suaugusiųjų.

Pagal lytį vyrai išskiriami kaip dažniau vartojantys alkoholį ir narkotikus. O moterys dažniau tarp paauglių socialinių tinklų priklausomybės rizikos grupių.

Priklausomybių plitimą tarp moksleivių lemia mokyklos aplinka. Į rizikos zoną patenka aukštesnių klasių mokiniai, kuriems trūksta mokytojų, bendraklasių socialinės paramos.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų ar mobiliųjų įrenginių, kompiuterių vystosi tarp vaikų, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų, socialiniuose tinkluose. Taip pat tiems, kurie turi miego, emocijų reguliavimo sunkumų.

Nulemia ir psichologinės būklės veiksniai: vienišumas, stresas, depresija, mažas emocinis atsparumas. Šios priklausomybės dažnai siejasi su psichikos sveikatos problemomis.

Kokios priežastys lemia priklausomybių plitimą?

Mokslininkai ir priklausomybių ligų ekspertai išskiria apibendrintas priežastis, dėl ko susidaro polinkis į įvairias priklausomybes:

- Psichosocialinės problemos: stresas, vienišumas, emocinės paramos stoka šeimoje ar mokykloje, socialinė atskirtis;

- Lengvas prieinamumas: tiek alkoholio, pusiau legalių ar nelegalių medžiagų, lošimų (internetu, loterijos); taip pat psichotropinių vaistų neteisėtas ar neformalus platinimas;

- Skaitmeninė kultūra: telefonai, socialiniai tinklai, ekranai tapo kasdienybės dalimi, daug laiko praleidžiama internete, mažėja kontrolė, mažiau ribų;

- Reklama ir rinkodara: alkoholio, lošimų reklama, akcijos, skatinančios vartojimą; socialiniai tinklai reklamuoja lošimus, žaidimus, „pokyčius gyvenime“ per „greitą laimėjimą“;

- Pandemija, krizės laikotarpiai. Pandemijos metu padaugėjo streso, izoliacijos, riboto judėjimo, kas galėjo paskatinti priklausomybes nuo ekranų, lošimų, psichotropinių vaistų ar narkotikų;

- Prevencijos, bendruomeninių struktūrų trūkumas: nepakankama švietimo sistema, ribotos paramos paslaugos, stigma, kuri varžo galimybes kreiptis pagalbos.

Visuomenės suvokimas

Dalis gyventojų mato priklausomybes kaip rimtą problemą. Pavyzdžiui, ~54 proc. Lietuvos žmonių teigia, kad jų gyvenamojoje vietovėje narkotikus vartojantys ar pardavinėjantys žmonės yra rimta problema.

Taip pat nemažai gyventojų mano, kad per pastaruosius kelerius metus jų gyvenamoje vietovėje su narkotikais susijusių problemų padaugėjo, nors Lietuvoje šis skaičius (~19 proc.) atrodo mažesnis nei ES vidurkis (~35 proc.).

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų ar interneto yra atsidūrusios visuomenės akiratyje. Ši priklausomybių rūšis dažnai vertinama kaip nauji, ribiniai atvejai. Tai nėra vis dar oficiali liga ar diagnozė, bet matoma elgsena, simptomai.

Tačiau stigma ir baimė pripažinti priklausomybę bei kreiptis pagalbos vis dar išlieka reikšminga kliūtimi. Žmonės dažnai slepia problemas, vengia specialistų, net ir kai mato, kad kontrolė yra prarandama.

Tradicinės priklausomybės nuo alkoholio, tabako, narkotikų tebėra labai paplitusios, nors stebimos ir palankios tendencijos, ypač alkoholio vartojimo mažėjimas per pastaruosius metus.

Naujų priklausomybių formos - priklausomybė nuo socialinių tinklų, interneto, ekranų, lošimų, loterijų, psichotropinių vaistų neteisėto vartojimo - auga arba tampa labiau matomos.