Psichologas apie tėvų ir vaikų santykius: šeima turi palaikyti ir priimti vaiko „amerikietiškus kalnelius“

Pasak SOS vaikų kaimai Lietuva vaikų ir paauglių psichologo Ryčio Jankausko,  tėvų ir vaikų nesusikalbėjimas yra dažna problema, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių. 

Viena iš priežasčių gali būti skirtingi komunikacijos būdai, kuomet tėvai pasirenka griežtą požiūrį, o vaikai siekia daugiau laisvės ir nepriklausomybės. 

„Vaikas tapęs paaugliu po truputį pradeda kvestionuoti ir kelti įvairius klausimus, kuo aš noriu būti? Ar gyvenimas, kurį gyvenu yra tinkamas man?

Šeimos santykyje atsiranda skirtumas, nes tėvai aiškiai pasako, kad nori gero vaiko, o taip labai greit susikonstruoja tarsi konfliktas, nes vaikas nežino ką reiškia būti geru vaiku.

Gali atsirasti skirtumas, kaip paauglys suvokia, kas yra gera/negera, kaip jis suvokia tą lūkestį ir kaip jį suvokia jo tėvai“, – laidoje kalbėjo vaikų ir paauglių psichologas R. Jankauskas. 

Paauglio dilemos: komunikacijos barjeras ir per dideli lūkesčiai iš aplinkinių

Anot psichologo R. Jankausko, komunikacija tai procesas, kuomet mes užkoduotą informaciją perduodame kitam ir tikimės būti suprasti. 

Sveikas bendravimas yra abipusis procesas, tačiau tėvų ir vaikų santykiuose dažnai kyla sunkumų, mat tėvai ne visada aiškiai išreiškia savo lūkesčius, o paaugliai, be tėvų, susiduria su daugybe kitų įtakų – draugų, mokytojų ir artimųjų lūkesčiais. Dėl to atsiranda papildoma įtampa ir komunikacijos barjerai.

„Kalbėjimas yra dalis ką aš noriu išsakyti. Tą atsakymą aš užkoduoju žodžiuose ir tada siunčiu kitam. Žmogus pasiima tą informaciją, ją perkoduoja į savo kalbą. 

Mes tam tikru būdu koduojame savo kalbą ir tikimės būti suprasti, tačiau kartais taip neišeina. Man atrodo, kad tėvai dažnai neturi konkrečių lūkesčių, kuriuos nori išsakyti. 

Tačiau reikia pabrėžti, kad paauglių gyvenime yra ne tik tėvų lūkesčiai, bet ir draugų, mokytojų, artimųjų. Tai yra didelis krūvis“,– pasakojo R. Jankauskas. 

Psichologas: „Paaugliai sako, kad jie nori dėmesio ir meilės“

Paaugliai dažniausiai trokšta laisvės – galimybės pasirinkti, eiti savo keliu, kad tėvai pasitikėtų jų sprendimais, sako SOS vaikų kaimai Lietuva vaikų ir paauglių psichologas. Neretai paaugliai mokyklos nelankymu ar žymiai pasikeitusiu elgesiu, išreiškia meilės ir dėmesio stoką. 

„Nėra vieno žmogaus, kuriam kyla iššūkis. Iššūkis kyla visai šeimai. (...) Paaugliai dažniausiai tikisi laisvės pasirinkti ir pasitikėjimo, kad tėvai pasitikėtų ir leistų jam pačiam nuspręsti. Tiek tėvai, tiek vaikai – nori meilės ir dėmesio. 

Turėjau ne vieną patirtį, kuomet susitinkame pirmą kartą su šeima, kur paauglys nelanko mokyklos, vartoja narkotikus, negrįžta namo, nesilaiko susitarimų. Aš paklausiu, o ko tu norėtum? Paaugliai sako, kad jie nori dėmesio ir meilės.

Dažnais atvejais netinkamas paauglių elgesys tai tik skausmo išraiška, į kurią labai svarbu jautriai sureaguoti, o ne pulti bausti paviršutiniško elgesio“,– atviravo psichologas R. Jankauskas.    

Tėvai turi priimti paauglio „amerikietiškus kalnelius“

Psichologas pabrėžia, kad tėvams suprasti paauglius kartais būna sudėtinga, nes šiame raidos etape jie susiduria su įvairiais iššūkiais. Svarbiausia, kad tėvai palaikytų ir priimtų paauglio elgesį, suteikdami jam laisvę klysti ir rinktis. 

Geras ryšys su tėvais pagrįstas pasitikėjimu, kuris leidžia paaugliui jaustis saugiai ir augti, o galimybė klysti ir pasitaisyti yra esminė sveiko santykio dalis.

„Tėvams suprasti paauglį kartais yra didžiulis iššūkis. Paauglys savo raidos etape praeina pro labai daug įvairių iššūkių: emocijos, draugai, savo identiteto paieškos. Visame šitame ryšyje svarbiausia, jog tėvai palaikytų ir priimtų tuos „amerikietiškus kalnelius“.

Svarbu pabrėžti kokią teisingą aplinką tėvai gali sukurti paaugliui, kas tas ryšys būtų sveikas. Jaunuoliui reikia duoti įvairiais galimybes: lankyti įvairius būrelius, o svarbiausia laisvę klysti ir pasirinkti. 

Tyrimai rodo, kad žmonės geriausiai jaučiasi, tuomet kai yra geras ryšys su tėvais. Tai reiškia, kad santykis yra grindžiamas pasitikėjimu, jog yra galimybė suklysti ir pasitaisyti“,– teigė vaikų ir paauglių psichologas R. Jankauskas.