Psichologė atskleidė tris pagrindines namų įsirengimo taisykles – juose bus mažiau vietos nerimui

 Keli iš pažiūros nereikšmingi pokyčiai namuose gali turėti didelės įtakos mūsų emocinei būsenai. Tuo pačiu psichologai įspėja nepersistengti – per didelė tvarka gali sukelti priešingą poveikį ir tapti papildomu streso šaltiniu.

Tyrimai atskleidžia, kad net 40 proc. žmonių, patiriančių ekologinį nerimą, dėl nesaugios ateities neplanuoja turėti vaikų. Lietuvoje šis nerimas dar nėra toks dažnas reiškinys, tačiau anot ekspertų,  tai tik laiko klausimas.

„Mes, psichologai, dažnai ekologinio nerimo temos net neturime fokuse, todėl kartais sunku  įtarti, kad pagrindinis žmogaus nerimas susijęs būtent su šia tema. Kuo daugiau gilinsimės į tai, tuo greičiau atpažinsime ir rasime būdų, kaip šį nerimą sumažinti. 

O būdų yra pačių įvairiausių – nuo įsitraukimo į aktyvią veiklą iki savo namų erdvės persitvarkymo“,  – sako psichologė psichoterapeutė, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė Irma Skruibienė.

Vadovautis gamtos dėsniais

Įsirengiant ar persitvarkant savo namus, psichologė siūlo prisiminti pagrindinius gamtos dėsnius. Anot jos, saugiai ir jaukiai jaučiamės tose erdvėse, kur galime patirti prieglobstį ir matyti perspektyvą.

Mokslininkai visa tai sieja su mūsų protėvių patirtimi Rytų Afrikos savanose, kur buvo stiprus išlikimo klausimas. Norint pasislėpti nuo pavojaus, reikėjo aukštos žolės ar krūmų, bet tuo pačiu buvo svarbu matyti perspektyvą, kad laiku pastebėtum artėjančias grėsmes.

„Susikurti tokią saugią prieglobsčio erdvę nesunku ir namuose – užtenka sofą ar krėslą pastatyti prie sienos ir užtikrinti, kad kambaryje būtų vietų, kur akys galėtų „keliauti“ į tolį –  žiūrėti pro langą arba į atvirą erdvę kambaryje. Pastebėkite, būtent tokios vietos kavinėse būna užimamos pirmiausia, nes čia žmonės jaučiasi saugiausiai“, – dėmesį atkreipia I. Skruibienė.

Ji taip pat pataria pagalvoti ir apie interjero detales, kurios skleidžia natūralius atspindžius. Tai galėtų būti metalinis šviestuvas, bronzinis paveikslo rėmelis, žalvarinė žvakidė ar pasidabruota vaza.

„Įvairių tyrimų metu buvo nustatyta, kad blizgesys mums asocijuojasi su gyvybe, su saulės atspindžiais gėlame vandenyje. Atrodo maža smulkmena, tačiau daiktai, kurie skleidžia atspindžius, mus veikia teigiamai“, – sako psichologė.

„Tuščias“ interjeras skatina stresą

Tyrimai patvirtina, kad buvimas gamtoje ne tik mažina nerimą, padeda susikaupti, atgauti jėgas, bet ir gerokai sumažina vienišumo jausmą. Įsirengiant apšvietimą, psichologė taip pat siūlo prisiminti dėsnius, galiojančius gamtoje – joje ieškome pavėsio, o akys gaudo saulės ir šešėlio žaismą.

„Ryškus, iš viršaus plieskiantis apšvietimas paprastai sukelia scenos efektą ir tai mus sukausto, mes įsitempiame. Kur kas saugiau ir jaukiau jaučiamės šviesos ir šešėlių žaisme, todėl namuose siūlau pagalvoti apie skirtingus apšvietimo taškus – naudoti toršerus bei išsklaidytą apšvietimą“, – pataria ekspertė.

Ji teigia pastebinti, kad vis dažniau perimame iš Skandinavijos atkeliaujančias madas ir įsirengiant namus nuo vieno kraštutinumo pereiname prie kito. 

Skandinavams yra daug savesni sniegynai, įvairūs balti atspalviai, bet jie nebūtinai savi mums. Pozityvu, jei toks interjeras skatina mažiau vartoti, tačiau praktika rodo, kad sterilus švarumas namuose gali būti palaikomas vadovaujantis greita mada.

„Daugėja „tuščių“ interjerų, kur viskas balta, jokių atvirų lentynų, viskas kruopščiai suslėpta, kad nė dulkelė nesikauptų. Tokiuose namuose, kur nėra gyvybės, nėra detalių, nesukursime saugumo ir jaukumo jausmo. 

Tuščia erdvė kelia nuobodulį, kuris skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir neigiamai veikia mūsų savijautą“, – teigia dėmesį I. Skruibienė.

Tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja atkreipia dėmesį, kad žmonės iš prigimties yra būdingas smalsumas ir atradimo džiaugsmas. Šį jausmą namuose galima sukurti naudojant pertvaras ar didelius augalus, kurie dalinai kažką užstoja. Erdvėje, kuri kelia smalsumą, mes jaučiamės kur kas geriau.

„Interjere rekomenduoju vengti futuristinių formų. Nors jos gali atrodyti įdomios ir kelti smalsumą, tačiau jos mums svetimos ir pasąmonėje gali sukelti nesaugumo ar net pavojaus jausmą. 

Gamtoje vyrauja natūralūs apvalumai ir švelnios lenktos linijos, todėl tokios formos erdvėje kuria harmoniją ir jaukumą“, – pastebi psichoterapeutė.

Nepamiršti ekologiškumo

Gan dažnai psichologai atsakymų siūlo ieškoti vaikystėje. Kalbant apie namus ir jų įsirengimą, I. Skruibienė taip pat siūlo nukeliauti į vaikystės prisiminimus, tyrinėjant, kur ir kada mes jautėmės saugūs ir kaip atrodė ta vieta.

„Tos erdvės, kuriose mes jautėmės saugiai, tarsi „nusispalvina“ emocijomis ir kurdami namus mes dažniausiai tai atkartojame intuityviai. Jei tai neateina intuityviai, tą galima tyrinėti. 

Galbūt tokia vieta buvo namuose, o galbūt žmogus vaikystėje saugiausiai jautėsi savo įsirengtame forte, palėpėje ar balkone. Galima prisiminti, ką ten patirdavome, kaip ta erdvė atrodė ir kai kuriuos iš šių motyvų, spalvų, raštų, formų persikelti į namus“, – sako Irma Skruibienė.

Anot jos, jei namuose nesaugu, vaikai vis tiek geba atrasti tą aplinką, kuri teikia saugumą. Dažnu atveju tai būna saugi vieta gamtoje – pieva prie upelio, po medžiu ar net pačiame medyje.

Psichologės teigimu, reikia nepamiršti ir ekologijos. Interjere vyraujančios natūralios medžiagos ir spalvos, gamtiniai motyvai, augalai skatina ryšį su gamta, atsipalaidavimą. Jos manymu, susitvarkius namų aplinką pagal gamtoje galiojančius dėsnius, nerimui čia liks mažiau vietos. 

Kalbant apie vis dažnėjantį ekologinį nerimą, ekspertai pataria pagalvoti ir apie įsitraukimą į aktyvias veiklas, susijusias su klimato kaitos sprendimais. Suvokimas, kad kažką darau, kad situacija bent šiek tiek pasikeistų, taip pat mažina nerimo jausmą.