Senosios šeimos tradicijos ir nuostatos palengva nugrimzta į praeitį, o naujų dar nesame susikūrę.
Senesniais laikais, kai tėvai, vaikai ir anūkai laikėsi vieni kitų, mūsų laikų žmonės yra savarankiškesni.
Todėl dabar vyksta kartų susvetimėjimo tendencija.
Mušti ar ne mušti savo vaikus yra retorinis klausimas. Toks baudžiamumas ne turi prasilenkti su tėvų ir vaikų loginių adekvatumu. Beveik prieš penkerius metus Lietuvoje buvo įvykdyta sveikam protui nesuvokiama "buka" vaiko teisių apsaugos sistemos reforma. Toji "Gestapinė" reforma yra paradijuota iš kitų valstybių ir visiškai neatitinkanti mūsų Lietuvos visuomenės aplinkos mentalitetą. Negana to dėl tos „Matuko“ reformos nekaltai nukentėjo nemažai šeimų ir jų vaikai. Nukentėjusių šeimos po šiandien yra morališkai ir psichologiškai sugniuždyti. Na o tos vaikų teisių kontorų darbuotojai net nesiryžtą atsiprašyti. Na o tos įstatymiškai patvirtintos „Vaiko teisės ir pareigos” Lietuvoje ir teoriškai ir praktiškai „neveikia“. Ant popieriaus surašyti punktai toli prasilenkia su mūsų visuomenėje esama padėtimi. Vaikai nežino kas yra pareiga; pareigingumas; atjauta; suaugusiųjų gerbimas ir t.t. . Vaikai (kai kurie) suaugusijį gali pasiūsti į keturias puses, užgauliuoti, ne gerbti, niekinti ir t.t. . Būtent dabar dešimtmečiai ir vyresni vaikai (kai kurie) yra įnykią į visokio rūšių narkotinių medžiagų vartojimą ir kiti žalingi veiksniai.