Pusšimtis metų užkulisiuose su žvaigždėmis: nuo Antano Šabaniausko iki Alos Pugačiovos

(3)

Neseniai kūrybinės veiklos 50-metį paminėjęs žinomas renginių režisierius Algirdas Guzauskas gali papasakoti apie bendrą kūrybą su Lietuvos legendomis Antanu Šabaniausku, Stasiu Povilaičiu, Vytautu Kernagiu, Virgilijumi Noreika ir daugeliu kitų garsių ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio atlikėjų, pavyzdžiui, Raimundu Paulu ir Laima Vaikule. Režisierius skaičiuoja, kad jau yra surengęs kone 5 tūkst. įvairiausių renginių ir koncertų. Ir tai, pasak jo, dar ne riba. Neseniai 75-erių sulaukęs vyras sustoti nežada.

Per daugybę kūrybos metų A. Guzausko surengti renginiai Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose pritraukdavo tūkstantines minias. Režisierius atviras - streso šioje veikloje būta daug. Be to, nuolatos reikėdavo prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų. „Mano veikloje svarbūs buvo trys dalykai: komanda, kompetencija ir komunikacija“, - atvirauja A. Guzauskas ir sykiu priduria, kad renginių režisieriai, be kita ko, turi būti puikūs psichologai.

Tie klaipėdiečiai, kurie dar pamena garsiąsias „stroikės“ diskotekas, įspūdingus galiūnų konkursus, gražuolių rinkimus, pirmąsias Joninių šventes, unikalius tikro klasikinio baleto spektaklius Žvejų rūmuose ar sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ pasirodymus, gal ir ne visada žino, kad daugelio šių reginių režisierius bei organizatorius buvo A. Guzauskas. „Tokia ta režisieriaus duona - nepastebima. Juk visi mato tik tuos, kurie scenoje“, - pripažįsta ir pats režisierius.

Per pusšimtį veiklos metų jis spėjo vadovauti ne vienai kultūros įstaigai, taip pat mokyti ir jaunąją klaipėdiečių kartą. Režisierius sako niekada nesigailėjęs, kad jaunystėje pasirinko būtent šį kelią.

Algirdas Guzauskas (stovi antras iš dešinės) su Lietuvos estrados žvaigždėmis.

Algirdas Guzauskas (stovi antras iš dešinės) su Lietuvos estrados žvaigždėmis.

Galėjo būti ir elektriku

A. Guzauskas svarsto, kad meilę muzikai vaikystėje jam įskiepijo mamos brolis. Jis buvo baigęs Kauno konservatoriją, dirbo muzikos pedagogu, jo žmona buvo pianistė. Tad ir Algirdas anksti susižavėjo muzika. Grojo kontrabosu ir pučiamaisiais instrumentais.

„Vienu metu mokiausi ir Klaipėdos aukštesniojoje muzikos mokykloje, ir Klaipėdos politechnikume, kur įgijau elektriko specialybę. Bet kad taip nutiktų, per vienerius metus teko pabaigti devintą, dešimtą ir vienuoliktą klases. Tad per vienerius metu teko išlaikyti 28 egzaminus... Taip ir atsirado pirmi žili plaukai“, - prisimena A. Guzauskas, tačiau dėl tokio savo užsispyrimo labai džiaugiasi, mat elektriko amatas renginių sferoje gelbėjo ne kartą.

Pabuvęs viename festivalyje Leningrade, A. Guzauskas sugalvojo ten studijuoti filosofiją ir estetiką, tačiau buvo paakintas pasirinkti režisūros studijas. Taip likimas jį ir atvedė į masinių renginių režisieriaus kėdę.

„Įstojau vienintelis iš Baltijos respublikų į Leningrado kultūros instituto (dabar - Kultūros ir meno akademija) masinių renginių režisūros studijas. Konkursas buvo dvylika į vieną vietą“, - prisimena A. Guzauskas.

Jo žiniomis, iš 25-ių šią specialybę baigusių kursiokų renginių režisieriaus kėdėje tiek ilgai išsilaikė tik 5, vienas jų - Algirdas.

Asmeninio albumo nuotr.

Efektingi žirgų vaidmenys

Nors gabus režisierius per daugybę veiklos metų buvo viliojamas dirbti į kitus miestus, A. Guzauskas liko ištikimas Klaipėdai. Nors yra išbandęs kone visas Lietuvos koncertų ir teatrų sales, pagrindinė jo stotelė visada buvo uostamiestis.

Pasiteiravus, kuriuos jo režisuotus renginius iš tokio gausybės rago jis pats išskirtų, A. Guzauskas tik nusišypsojo: „Neįmanoma išskirti tik kelių. Daugelis jų man buvo ypatingi.“

Visgi pripažino, kad kai kurios kūrybinės detalės į atmintį įsirėžė labiausiai. Jis iki šiol maloniai prisimena, kaip 1970-aisiais sugalvojo, kad į Vilniuje rengiamą Dainų šventę kaimo kapela iš Klaipėdos vyks ne bet kaip, o susėdusi ant šienu prikrauto ir arklių tempiamo vežimo...

„Važiavome palei Nemuną, pakelėje sustoję miesteliuose koncertuodavome. Bėda tik ta, kad pagaliau atvykę į Vilnių pritrūkome šieno... Net filmas apie šią mūsų kelionę yra sukurtas“, - smagų nutikimą prisimena A. Guzauskas.

Algirdas Guzauskas su sūnumis. Vyresnėlis Dominykas Koventrio universitete studijavo sporto verslą. Jaunesnysis Dainius Oksfordo Brookes universitete studijavo verslą ir vadybą, dar baigė Vorviko universitetą, tapo biotechnologijų magistru.

Algirdas Guzauskas su sūnumis. Vyresnėlis Dominykas Koventrio universitete studijavo sporto verslą. Jaunesnysis Dainius Oksfordo Brookes universitete studijavo verslą ir vadybą, dar baigė Vorviko universitetą, tapo biotechnologijų magistru.

Arklių ir žirgų tema režisierių kūrybiniame kelyje lydėjo dar ne kartą. A. Guzauskas ne vienerius metus režisavo Klaipėdoje, Vasaros estradoje, vykdavusias galiūnų varžytuves. Kad žiūrovams, kurių susirinkdavo net po 15 tūkst., nebūtų nuobodu, kaskart stengėsi sugalvoti vis ką nors naujo, pavyzdžiui, vienais metais galiūnų varžybų organizatorių Bronių Vyšniauską užsodino ant balto žirgo, kad vadas išsiskirtų iš minios.

Juokingas nutikimas su žirgais nutiko 1988-aisiais Vasaros estradoje rengiant konkursą „Mis klaipėdietė“, į kurį susirinko apie 20 tūkst. žiūrovų.

„Sugalvojau, kad gražuoles atveš žirgais pakinkytos karietos. Ir ką jūs manote - viskas surepetuota, surežisuota, prieš pat renginį patiesėme raudoną kilimą, o žirgas, traukęs karietą, kurioje sėdėjo konkurso “Gražioji vilnietė '88„ nugalėtoja Ingrida Sabonienė, - nė krust. Ką daryti? Galvas kraipome, kol atsirado patarusiųjų patraukti tą raudoną kilimą, mat žirgas jo baidosi, juk per repeticiją jo nebuvo“, - prisiminimais dalijosi A. Guzauskas.

Kad būtų didesnis efektas, per galiūnų šventę režisierius Bronių Vyšniauską pasodino ant balto žirgo.

Kad būtų didesnis efektas, per galiūnų šventę režisierius Bronių Vyšniauską pasodino ant balto žirgo.

Klaipėdiečiams reikia „popso“

Režisierius svarsto, kad norint, jog masinis renginys pavyktų, nepakanka vien kūrybinės gyslelės, būtina turėti ir gerus vadybinius įgūdžius. Be to, renginių organizatoriams reikia nuolat tobulėti, nes šioje srityje viskas labai greitai keičiasi.

„Ir aš nuolat stebėjau Estijos, Latvijos koncertų ir renginių rinką, nelaukiau, kol kas ką pasiūlys, o pats generavau idėjas. 1992-aisiais įkūriau pramogų firmą “Sekvencija„, kuri veikė net 30 metų“, - pasakojo A. Guzauskas.

Deja, ne viskas šioje veikloje eina kaip per sviestą. Būna ir „force majeure“.

„Laimė, nesu labai skaudžiai nudegęs. Bet visada reikėjo mokėti skaičiuoti. Pavyzdžiui, kai organizavau Raimundo Paulo koncertą Operos ir baleto teatre, vien salės nuoma kainavo 25 tūkst. litų, o rengiant “Žuvėdros„ koncertus vien už 7 sekundžių reklamą televizijoje tekdavo pakloti 10 tūkst. litų, o kur dar salės nuoma, transportas ir t. t. Sąmatos būdavo didžiulės. Bet, žinote, kuo mažesnė sąmata, tuo labiau įsijungia kūrybiškumas, tuo daugiau įdomių idėjų sugalvoji“, - pasakojo režisierius.

Kur kas skaudžiau būdavo morališkai, o ne finansiškai, kai stengiantis publikai atvežti gerą produktą kartais salė likdavo apytuštė.

Pasiteiravus, ką, jo nuomone, labiausiai mėgsta Klaipėdos publika, A. Guzauskas nevyniojo žodžių į vatą: „Popsą“, - konstatavo.

„Pats šokti ar groti gali tik jaunystėje iki 35-erių, paskui turi keistis, arba aplinka pati tave pakeis“, – įsitikinęs Algirdas Guzauskas.

„Pats šokti ar groti gali tik jaunystėje iki 35-erių, paskui turi keistis, arba aplinka pati tave pakeis“, – įsitikinęs Algirdas Guzauskas.

Kas geriausi vedėjai?

Per pusšimtį metų jam teko dirbti su garsiausiomis Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis. Visų išvardyti neįmanoma, visgi kai kurias istorijas A. Guzauskui itin malonu prisiminti.

Būdamas vos 19-os jis grojo Palangoje kavinėse ir vadovavo jose rengiamoms programoms, tad teko dvejus metus dirbti su legendiniu Antanu Šabaniausku.

„Jis buvo tikras poliglotas, mokėjo daug kalbų, galėjo dainuoti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, vokiškai, itališkai. Įdomiausia buvo tai, kad kiekvieną vakarą po koncerto Antanas Šabaniauskas gaudavo gėlių. Kaip jis tai suorganizuodavo, - neįsivaizduoju. Dar būdavo malonu stebėti, kaip jis atsakingai ruošdavosi koncertams. Visada ateidavo gerokai anksčiau, prieš valandą ar pusantros, atlikdavo pratimus, apšildydavo ne tik balsą, bet ir visą kūną“, - prisiminė A. Guzauskas.

Pasak režisieriaus, jo darbo karjeroje buvo du renginių vedėjai, kuriais visada galėjai pasikliauti. Tai šviesaus atminimo Vytautas Kernagis ir Arūnas Valinskas.

Pasak Algirdo Guzausko, Vytautas Kernagis buvo vienas geriausių renginių vedėjų.

Pasak Algirdo Guzausko, Vytautas Kernagis buvo vienas geriausių renginių vedėjų.

„Žinojau, kad šie du žmonės išgelbės bet kurį renginį. Iš patirties galiu pasakyti, kad renginio vedėjas garantuoja kone 60-70 procentų renginio sėkmės“, - svarstė renginių organizatorius.

Pasiteiravus, o kuris atlikėjas garantuodavo pilnas sales, A. Guzauskas svarstė, kad šį titulą reikėtų atiduoti šviesaus atminimo Stasiui Povilaičiui, taip pat pilnas sales renka Latvijos atlikėjai Laima Vaikulė ir maestro Raimundas Paulas, kurių koncertus Klaipėdoje jis taip pat rengė.

„Raimundas Paulas visada reikalaudavo, kad scenoje būtų pačios aukščiausios kokybės instrumentas. Jis turi labai gerą atmintį ir subtilų humoro jausmą. Maestro mažakalbis, dalykiškas, mėgtsantis tvarką, o scenoje - aktyvus. Beje, kai prieš 30 metų pasaulinio garso TV ieškojo populiariausių žmonių Pabaltijyje, rado du - Arvydą Sabonį ir Raimundą Paulą. Kita Latvijos primadona Laima Vaikulė man pasirodė liberali ir demokratiška. Beje, kai pernai rengėme Palangoje paskutinį koncertą, paprašė, kad finalinei dainai atneštume Ukrainos vėliavą“, - prisiminimais dalijosi A. Guzauskas.

Akimirka iš „Mis Klaipėda“ renginio Vasaros estradoje.

Akimirka iš „Mis Klaipėda“ renginio Vasaros estradoje.

Jis rengė Lietuvoje ir primadonos Alos Pugačiovos koncertus.

„Gal pirmas įspūdis ir susidaro, kad ji su nepažįstamaisiais labai šalta. Regis, per kelias minutes nuskenuoja žvilgsniu ir parodo, kur tavo vieta. Bet kai šiek tiek pabendrauji, atlyžta, geba padėkoti už darbą. Manau, A. Pugačiova turi labai gerą intuiciją, jaučia, su kuriais žmonėmis galima bendrauti. Iš tiesų didžiausią furorą sukelia ne pati primadona, o jos vadybininkai. Pavyzdžiui, atveži pietums žuvies, ją pirmiausia ragauja padėjėjai ir tik tada neša A. Pugačiovai. Beje, primadona būdavo labai griežta per repeticijas. Orkestras, muzikantai negali nė sekundės vėluoti, visi turi laukti jos scenoje pasiruošę“, - prisiminimais dalijosi renginių organizatorius ir žadėjo surengti Klaipėdos publikai dar ne vieną įsimintiną koncertą. Šį balandį jis ketina atvežti į Klaipėdą tango šou iš Argentinos.

„Sulėtinau tempą, bet dar nepasitraukiu iš šios veiklos“, - pažadėjo.

 

 

FOTO APRASAS „Pats šokti ar groti gali tik jaunystėje iki 35-erių, paskui turi keistis, arba aplinka pati tave pakeis“, - įsitikinęs Algirdas Guzauskas.

 

Pasak Algirdo Guzausko, Vytautas Kernagis buvo vienas geriausių renginių vedėjų.

Akimirka iš „Mis Klaipėda“ renginio Vasaros estradoje. Kad būtų didesnis efektas, per galiūnų šventę režisierius Bronių Vyšniauską pasodino ant balto žirgo.

Asmeninio albumo nuotr.

Tik faktai

Gimė 1947 m. gruodžio 5 d. Šilutėje. 1965 m. baigė Klaipėdos 1-ąją vidurinę mokyklą, Klaipėdos politechnikume įgijo laivų elektros įrenginių specialisto kvalifikaciją, mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, įgijo pučiamųjų orkestro vadovo kvalifikaciją. 1970-1973 m. Klaipėdos politechnikume dėstė estetiką, vadovavo estradiniam ansambliui. 1973-1977 m. Leningrado kultūros institute (vėliau - Kultūros ir meno akademija) studijavo masinių renginių režisūrą. 1977 m. po studijų grįžo į Klaipėdą ir septynerius metus dirbo Statybos tresto kultūros ir technikos namuose, penkerius - Klaipėdos muzikiniame teatre, trejus - filharmonijoje, dvejus - Žvejų kultūros rūmuose. 1992 m. uostamiestyje įkūrė vieną pirmųjų pramogų organizavimo firmų „Sekvencija“, šiemet ją uždarė. 1992-1994 m. Valstybinės filharmonijos koncertų organizatorius Palangoje ir Klaipėdoje. 1995-2000 m. Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2004 m. dėsto Valstybinėje kolegijoje bei Socialinių mokslų kolegijoje. 2008 m. įkūrė VšĮ „Renginių era“, veikia iki šiol.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder