Radus dingusią nepilnametę, Jurga Baltrukonytė paviešino jos mamos laišką: turime atmerkti akis

Situacijai abejinga nelikusi žurnalistė ir tekstų autorė Jurga Baltrukonytė dabar socialiniuose tinkluose išplatino atvirą mergaitės mamos tekstą. Jame moters dėmesys krypsta į tamsią šių laikų realybę ir nuolat augančią opią problemą. 

Savo įrašu, kurį paskelbė Facebook tinkle, J. Baltrukonytė sutiko pasidalinti su „Delfi“. Jame, visų pirma, moteris kreipėsi į savo gausią auditoriją, prašydama pagalbos nepilnametės paieškose. 

Po to, kai ši atsirado sveika ir gyva, Jurga atliko ir dar vieną svarbią misiją – remdamasi etikos sumetimais, ragino visus pasidalinusius iš viešosios erdvės pašalinti paauglės nuotrauką.

„Delfi“ susisiekus su žinoma moterimi, ši teigė, kad visoje šioje situacijoje ją nustebino ne tik lietuvių susitelkimas, bet ir mergaitės mamos drąsa. Ji, anot Jurgos, drąsiai ir atvirai pirštu beda į itin opią problemą bei prašo pagalbos. Tai J. Baltrukonytė pažymėjo ir savame įraše. 

„Dingo mergaitė ir mama įtaria, kodėl.

Drąsi mama drąsiai įvardina problemą, dingus jos dukrai – tai nuostabiai mergaitei iš nuotraukos – ji neslepia nelaimės, ji prašo visų mūsų pagalbos – kad sekantis vaikas nedingtų iš mūsų namų. 

Narkotikus vartoja ir turtingi, ir vargšai, ir iš prabangių pilaičių, ir mažų butų skurdesniuose rajonuose. 

Kartais draugai nugali šeimos vertybes... Pagarba mamai, kuri šią sunkią akimirką galvoja ne tik apie savo dingusią dukrą. 

Ji prašo informacijos, rašykite jai privačiai arba man, raskime mergaitę, o specialistai – gal jau reikia atskiros klinikos paaugliams, jei tokia bėda vis dažnėja. O sprendimų – nulis“, – rašė ji, žemiau pateikdama atvirą paauglės mamos tekstą. 

„Rašau su pagalbos prašymu visiems klaipėdiečiams ir visų Lietuvos vaikų, ir, ypač, paauglių tėvams, ir artimiesiems, mokytojams ir bendruomenėms dėmesiui atkreipti.

Nesu viešas asmuo, todėl man labai sunku kalbėti/rašyti visiems viešai ir viešinti, kaip atrodo, tik asmeninę problemą, bet tikiu, ir visos Klaipėdos, ir Lietuvos ar Europos problemą – paauglių narkotinių medžiagų vartojimą ir baisias pasekmes juos vartojant. Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, vyksta nelegalūs dalykai gatvėse ir mokyklose bei narkotikus gauti yra lengviau, nei „Maximoje“ nusipirkti cigaretes. 

Mes galvojame, kad institucijos gali mums padėti, tačiau realybėje atsimušame į nepilnamečių įstatymo nebuvimą. 

Nėra Klaipėdoje nei vienos nepilnamečiams paaugliams skirtos įstaigos, kur būtų galima juos PAGULDYTI/hospitalizuoti ir suteikti jiems reikiamą pagalbą tik Kauno ir Vilniaus RPLC įstaigas ,kur yra minimaliai ribotas lovų skaičius ir eilėje laukti reikia ištisus mėnesius ten patekti).

Policija bando/padeda rasti dingusius vaikus, tada medikai veža į ligoninę, kur atliekamas narkotinių medžiagų testas, ir tada paleidžia vėl į namus. 

Klaipėdos Psichiatrijos vaikų skyriaus ligoninė neturi nei apsaugos suvaldyti situaciją, nei saugoti, nes net ir iš ten įmanoma pabėgti, šokti per langus ir pan. 

Taip, tai nėra saugojimo ar įkalinimo įstaiga, bet ten neturime saugios aplinkos bei reikiamo kiekio specialistų. 

Tad kviečiu Klaipėdos Vaikų Teises, medikus ir Klaipėdos Policiją suvienyti jėgas, pradėti kelti šitą didelę problemą (tikiu ne tik Klaipėdos miesto) ir bandyti pasiekti/padaryti bendrą susirinkimą, kad būtų paskirta darbo grupė dėl nepilnamečiams paaugliams skirto įstatymo sukūrimo ir pateikimo ministerijoms, Seimui ar pan.

Ar žadame laukti kol žus dar nors vienas vaikas ar paauglys?! Jei visi padėsime vienas kitam, prisidėsime, kovodami su šita problema, kad mūsų vaikams būtų saugiau gyventi. 

Prašau visus, kurie nors kažką žino, parašyti man asmeniškai. Apie narkotikų platinimo vietas Klaipėdoje ir pan. Jūsų atsakymai gali padėti kažkam išgelbėti gyvybę“, – rašė moteris.

Ji dar pridūrė tikinti, kad ne viską turi išspręsti tik institucijos: „Tikiu, kad ne viską turi išspręsti institucijos. 

Yra auklėjimo svarba, meilė ir daug kitų prevencinių dalykų. Bet mes visi, kaip visuomenė, turime atmerkti akis ir pradėti matyti, girdėti ir padėti vienas kitam“.

Visą įrašą rasite čia: