Raimondas Karpavičius

Raimondo Karpavičiaus turtų dalybos: milijonierių pirmoji žmona į teismą padavė šiam dar esant gyvam

(1)

2019 m. rugpjūtį mirusio verslininko, mecenato Raimondo Karpavičiaus turtų dalybos pastaruosius kelerius metus yra viena sekamiausių temų Lietuvoje. Iki šiol ieškoma atsakymo į klausimą, ar milijonieriaus palikimas turėtų atitekti pirmajai žmonai ir sūnui, ar antrajai žmonai ir broliui.

Pagal „Lietuvos ryto“ skelbtus duomenis miręs R. Karpavičius testamentu savo turtą lygiomis dalimis paliko antrajai žmonai Aistei Karpavičienei, anksčiau turėjusiai Grybauskienės pavardę, ir broliui Henrikui Karpavičiui.

Tačiau pirmoji R. Karpavičiaus šeima – Audronė Karpavičienė ir sūnus Rokas Karpis – žiniasklaidoje ir teismuose įrodinėja, kad mirusio verslininko turtas buvo nesąžiningai užvaldytas, todėl turėtų atitekti pirmajai šeimai.

Žiniasklaidoje galima aptikti dvi versijas – antroji žmona portalui Delfi.lt teigė, kad R. Karpavičius prieš mirtį buvo vienišas, santykiai su pirmąja šeima buvo atšalę, pirmoji žmona A. Karpavičienė keliuose interviu yra nurodžiusi, kad gyveno su R. Karpavičiumi 40 metų, nors civilinė santuoka buvo nutraukta, porą vis dar siejo bažnytinė santuoka.

Nors A. Karpavičienė žiniasklaidai yra teigusi, kad su mirusiu vyru kūrė bendrą gyvenimą, Alfa.lt turimais duomenimis, moteris dar R. Karpavičiui esant gyvam kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad jai ir R. Karpavičiui bendrąja daline nuosavybe priklauso butas, gyvenamasis namas ir bendrovės „Karpis“ akcijos.

Po R. Karpavičiaus mirties pirmoji žmona „Lietuvos rytui“ duotame interviu teigė, kad 2018 m. lapkričio pabaigoje vienam turtingiausių Lietuvos verslininkų buvo atlikta sudėtinga operacija dėl galvoje esančių darinių, gruodžio pradžioje R. Karpavičius buvo išleistas iš ligoninės.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje esančiais duomenimis, A. Karpavičienė 2018 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama pripažinti, kad su R. Karpavičiumi bendrai valdo minėtus butą, namą ir bendrovę „Karpis“, jai priklauso pusė viso turto.

Tuo metu dar gyvas verslininkas šioje byloje buvo pripažintas atsakovu.

Moters teigimu, su R. Karpavičiumi 1978 m. liepos 8 d. ji buvo sudariusi santuoką, kuri nutraukta bendru jų sutarimu 1988 m. lapkričio 22 d.

Santuoka, anot A. Karpavičienės, buvo nutraukta vien dėl to, kad sutuoktinis buvo nuteistas už valstybės turto grobstymą stambiu mastu bei konfiskuotas jo turtas, t. y. šeima siekė neprarasti jiems priklausiusio bendro turto.

R. Karpavičiui atlikus bausmę, sutuoktiniai, kaip nurodoma, ir toliau gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu ir santuokoje gimusiu sūnumi. Bendrai gyvenant, iš bendrų šalių lėšų buvo pradėtos ir užbaigtos namo statybos, įgytas butas, įregistruota bendrovė ,,Karpis“.

Spynos ant turtų

Kol Klaipėdos apygardos teismas aiškinasi, ar A. Karpavičienė kartu su mirusiu vyru bendrai užgyveno ginčų objektais tapusius namus, butą ir bendrovę „Karpis“, šis nepasidalytas turtas kelia įtampą tarp ginčo šalių.

Klaipėdos apygardos teismas dar 2018 m. gruodžio 21 d. A. Karpavičienės prašymu areštavo tuomet dar gyvam R. Karpavičiui priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir bendrovės „Karpis“ akcijas, uždrausdamas kam nors perleisti ar parduoti šias akcijas ir NT objektus.

Organizatorių nuotr.Audronė Karpavičienė. LNK

2019 m. rugsėjį, praėjus mėnesiui po R. Karpavičiaus mirties, tas pats teismas šią bylą sustabdė, iki kol paaiškės milijonieriaus turtų paveldėtojas.

Pastarasis klausimas šiuo metu sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, į kurį kreipėsi R. Karpis, mėginantis užginčyti mirusio tėvo testamentą.

Baiminasi, kad turtas bus išslapstytas

Nors byla, kurioje aiškinamasi, ar A. Karpavičienė turi teisę į pusę mirusio verslininko turto, kurį galėjo užgyventi kartu, moteris vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą.

Pirmoji R. Karpavičiaus žmona baiminasi, kad „Karpio“ ir su šia bendrove susijusių bendrovių, tokių kaip „Marijampolės pieno konservai“, „Lukšių pieninė“, „Rarkarpis“ ar „Širvintų pieninė“, turtas belaukiant teismo verdikto gali būti išslapstytas kitose bendrovėse.

2021 m. rugsėjį A. Karpavičienė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, ar H. Karpavičius, kuris po brolio mirties tapo šio turto prižiūrėtoju, turi teisę įkeisti, padovanoti, parduoti ar kitaip perleisti bendrovės „Karpis“ turtą, ar visgi negali.

Taip pat prašyta neleisti reorganizuoti, likviduoti ar kitaip paveikti „Marijampolės pieno konservų“ ir kitų ankščiau nurodytų bendrovių, kad šių turtas nebūtų nuslėptas ar iššvaistytas.

Anot A. Karpavičienės, nors ir galioja teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios priimti sprendimus dėl bendrovės ,,Karpis“ turto pardavimo, dalis bendrovės nekilnojamojo turto visgi buvo perleista tretiesiems asmenims.

Pasak verslininkės, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad yra ketinama perleisti ,,Karpiui“ priklausančių ir jos pagrindinį turtą sudarančių bendrovių ,,Ferogama“, Ukrainos įmonės ,,Vitaut“ akcijas bei šių bendrovių valdomą turtą.

Apynasris bendrovėms

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio pabaigoje įvertino A. Karpavičienės skundą kaip pagrįstą ir uždraudė bendrovėms „Marijampolės pieno konservai“, „Lukšių pieninė“, „Ferogama“, užsienio įmonei „Vitaut“ ir ,,Rarkarpis“ be išankstinio teismo leidimo priimti sprendimus perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą, taip pat reorganizuoti ar likviduoti bendroves, investuoti jų turtą į kitas bendroves.

Anot teismo, kadangi „Karpis“ iš esmės yra investicinė bendrovė, kurios turtą sudaro kitų minėtų bendrovių akcijos, tyčia perleidus šių bendrovių turtą, iš esmės sumažėtų ir „Karpio“ vertė, taip pakenkiant A. Karpavičienės interesams, jei galiausiai būtų nuspręsta, kad pusė R. Karpavičiaus turto priklauso pirmajai žmonai.

Tokį teismo nutarimą apskundė H. Karpavičius ir „Marijampolės pieno konservai“. Anot mirusio milijonieriaus brolio ir bendrovės, tokie apribojimai daro realią ekonominę žalą bendrovėms, kadangi dėl pritaikytų apribojimų bendrovės negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir patirs nuostolių.

Tokį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pritarė A. Karpavičienės atstovų nuomonei, kad nei H. Karpavičius, nei „Marijampolės pieno konservai“, kaip suinteresuoti asmenys, neturi teisės skųsti Klaipėdos apygardos teismo sprendimų dėl bendrovėms taikomų apribojimų, todėl grąžino pateiktą skundą nenagrinėtą.

Po tokio sausio 13 d. priimto sprendimo „Karpiui“ ir susijusioms bendrovėms pritaikyti apribojimai perleisti savo turtą lieka galioti toliau.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder