Raudonarmiečių memoriale padvelkė kapinėmis

Teritorija pasikeitė kardinaliai: pašalinus trijų, bronzinių raudonarmiečių skulptūrinę kompoziciją, gigantišką kalavijo paminklą su gelžbetonio konstrukcijomis, penkiakampę, raudono granito žvaigždę bei propagandines lenteles atsivėrė visiškai kitoks vaizdas.

Po betoninėmis plytelėmis, spėjama, yra palaidota apie 800 Antrojo pasaulinio karo karių, tai – kapinės, todėl išvežus sovietinę armiją šlovinusius monumentus aikštė išties padvelkė rimtimi ir ramybe. Visos plokštės su žuvusių karių pavardėmis, laipsniais – nepaliestos iki nebus priimtas kitoks sprendimas.

Išvežė viską

Desovietizuoti karių palaidojimo vietą nutarta birželio 22-ąją vykusio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu. Balsų dauguma politikai įpareigojo Savivaldybės administraciją organizuoti atskirų memorialo elementų demontavimą.

Didžiausi - 1975 m. skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurtas ir tarp gelžbetoninių, stilizuotų skydų pakabintas, milžiniškas kalavijas iš bronzos bei 1980 m. skulptoriaus Rimanto Dauginčio išlieta trijų karių skulptūrinė grupė, vaizduojanti raudonarmiečius su šalmu bei priglaustu prie kojų šautuvu, karį, laikantį automatą ir vėliavą bei jūreivį su rankoje iškeltu automatu.

Priešais paliktas granito plokštes su žuvusių karių pavardėmis, ties buvusiu „Kardo“ paminklu ant aikštės betoninių plytelių buvo sumontuotas ir raudono granito, penkiakampės žvaigždės įrenginys su gamtinių dujų vamzdžiu, simbolizavęs amžinąją ugnį.

Aikštės pietryčiuose, šalia raudonarmiečių skulptūrų, ant betoninės sienos kabojo ir trys informacinės plokštės: dvi – bronzinės, viena – akmeninė. 

Pirmosios dvi - su užrašais lietuvių bei rusų kalbomis apie Klaipėdos miesto „išvadavimą“ , kuris realiai Lietuvai reiškė naują, beveik 50 metų trukusią sovietinę okupaciją. Aukštinant menamus „išvaduotojus“ nutylėti ir faktai apie raudonarmiečių kariuomenės masinę prievartą prieš vietos gyventojus, vykdytus nusikaltimus ir vaidmenį padedant įtvirtinti sovietinę santvarką Lietuvoje.

Be derinimo su Kultūros paveldo departamentu (53 arų ploto memorialas – paveldosauginis) XXI a. primontuotoje akmeninėje plokštėje buvęs užrašas apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių amžinąją atmintį. Gegužės 6-ąją Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva sudarytos specialistų darbo grupės išvadoje konstatuota, jog ši informacija neturi jokių sąsajų su karių palaidojimo vieta.

Mat Sovietų Sąjungos karo belaisviai, mirę Klaipėdoje veikusiame belaisvių lageryje, buvo palaidoti Vitės kapinėse, todėl įrašas buvęs netikslus ir galėjo būti klaidingai interpretuotas.

Tad simboliška, jog artėjančią Valtybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną liepos 6-ąją Klaipėda pasitiks jau be kone penkis dešimtmečius stovėjusių sovietinės propagandos stabų.

Skelbs konkursą

Memorialo teritorija – vis dar aptverta aukšta tvora, neaišku, kada ji bus nuimta ir praeiviai galės išvysti absoliučiai pasikeitusį vaizdą.

Darbų rangovai turi bent minimaliai sutvarkyti 53 arų plotą (išvardytų objektų demontavimui, išvežimui į Grūto parką ir erdvės sutvarkymui iš Klaipėdos miesto biudžeto skirta apie 100 tūkst. eurų), kol jame prasidės kapitalinės rekonstrukcijos darbai. Juos planuojama integruoti į jau vykstantį viso Skulptūrų parko atnaujinimą: dabar atliekami archeologiniai tyrimai, atkasimi po žeme buvę antkapiai, senųjų miesto kapinių struktūros, vyksta naujų takų tiesimo parengiamieji darbai ir kt.

Antrojo pasaulinio karo memorialo Simono Daukanto g. desovietizaciją lydės kitas etapas: skubos tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje bus skelbiamas architektūrinių idėjų, pasiūlymų konkursas. Minėtą 53 arų erdvę norima priderinti prie bendro, naujojo Skulptūrų parko veido, todėl gali tekti nukasti ir dirbtinai supiltą kalvą, ant kurios žemyn ašmenimis kabojo J. Vertulio kalavijas.

Siekiama atnaujinti memorialą taip, kad jis nedisonuotų su aplinka, į ją įsilietų, o karių palaidojimo vieta būtų sutvarkyta pagal XXI a. priimtinus, Vakarų pasaulyje taikomus standartus.

Užsimenama ir apie tai, jog reikėtų atlikti atskirus palaikų po betoninėmis plytelėmis tyrimus, nes pateikiamas 800 palaidotų karių skaičius galimai yra sovietmečiu sąmoningai padidintas siekiant vietai suteikti daugiau reikšmingumo.

Analogiškus tyrimus planuoja atlikti taip pat sovietinius reliktus demontavusi Palangos miesto savivaldybė memoriale/kapinėse Vytauto g.

Tad galutinis Antrojo pasaulinio karo aukų palaidojimų paveldosauginio paminklo-kapinių vaizdas išryškės tik po daugybės biurokratinių bei derinimo procedūrų. Faktas, jog ši vieta nebeturės tarybinės propagandos auros.

Demontuotos (arba paliktos) gali būti ir plokštės su palaidotų raudonarmiečių pavardėjimis, tačiau informacija apie pačius mirusiuosius jokiu būdu nebus ištrinta iš istorijos. Ją galbūt bus bandoma pateikti kitokiais būdais. Tai paaiškės tik po architektūrinės idėjos konkurso, išrinkus jo laimėtoją bei patvirtinus projektą.

Pvz., Palangoje artimiausiu metu rasis lentelė su QR kodu: jį nuskaičius lankytojas bus nukreiptas į atskirą internetinę platformą, kurioje lietuvių bei rusų kalbomis ras visų palaidotųjų pavardes, karinius laipsnius, kitą informaciją.

Kokiu keliu pasuks Klaipėda, parodys ateitis.