„Artėjant egzaminams, pastebime, kad vyresnių klasių mokinių nerimas, stresas gerokai padidėjęs. Ir, jei sunkios emocinės būklės užsitęsia, o mokiniai negauna tinkamos pagalbos, psichologinė įtampa gali nuvesti iki emocinių sutrikimų ar savižalos“, – problemą įvardino rajono Švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
Šią problemą rajono Švietimo skyriaus psichologai aptarė su mokyklų socialiniais pedagogais ir darbuotojais, psichologais, kitais pagalbos mokiniui specialistais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Lina Bruzdeilyniene ir kitais.
Susitikimas buvo skirtas ne tik rekomendacijoms aptarti ir patobulinti, bet ir numatyti veiksmus, padedančius užbėgti galimoms bėdoms už akių.
Pastebėjus pakitusį elgesį – kreiptis pagalbos
Ką iš tiesų mokytojams, tėvams, pagalbos mokiniui specialistams reikėtų daryti, pastebėjus pakitusį paauglio, jaunuolio elgesį?
Anot S. Vizgaudienės, visų pirma – klausti vaiko, kas jam yra, kokios bėdos ištiko, kalbėtis apie tai ir, įsivardinus problemą, kreiptis pagalbos. „Gali būti, kad vaikas iškart neatsivers, ir tai gali lemti kelios priežastys, viena kurių – kad jis pats nesupranta, kas su juo vyksta.
Nereikia daryti skubių išvadų, tačiau būtina stebėti – gal vaikas ilgiau užsibūna vonioje, gal slepia kūną po ilgesniais rūbais, įsiklausyti į tariamas frazes, tarkim, „geriau negyventi“ ir panašiai.
Tik stebėdami vaiko elgesį galime suprasti, kas darosi, svarbiausia – ar nėra savižalos požymių“, – paaiškino specialistė, akcentuodama, kad kreiptis pagalbos nėra gėda.
Iššūkius lemia visuomenės pokyčiai
Iššūkių mokytojams, mokiniams, jų tėvams netrūko įvairiais gyvenimo tarpsniais, netrūksta jų ir dabar. Gali skambėti paradoksaliai, tačiau kai kuriuos iššūkius nulemia ir pagerėjęs gyvenimas.
„Iššūkius lemia visuomenės pokyčiai. Vienas jų – didžiulis spaudimas, kurį iš vienos pusės patiria tėvai – jiems keliama kuo aukštesnė kartelė būti gerais tėvais, iš kitos pusės – jų vaikai, į kuriuos adresuojama labai daug lūkesčių.
Kuriama tarsi prievolė būti, tapti sėkmingais žmonėmis, dėl ko visi labai išgyvena.
Kas svarbiausia, labai didelį nerimą, įtampą pajaučia gerai besimokantys jaunuoliai, kurie, patirdami spaudimą, kenčia nuo vidinio perfekcionizmo, tas pats vyksta ir su blogiau besimokančiais, kuriems taikomas nevykėlių vaidmuo, apgailestaujama, kur jie tokie dėsis ir panašiai.
Tokiais atvejais vėlgi suveši didžiulis nerimas“, – situaciją apibūdino S. Vizgaudienė, iškėlusi dar vieną problemą – perdėtą tėvų globą, kas ypač sumažino vaikų, jaunuolių psichologinį atsparumą. „Vaikai bijo užaugti. Jie visąlaik laukia, kada tėvas ar motina prieš jiems krentant paties prieš juos kilimėlį.
Ir tą maksimalią globą, kuri vaikams irgi yra rimtas išbandymas, lemia ir pagerėjęs gyvenimas, ir bendras socialinis-kultūrinis suvokimas dėl vaikų auklėjimo, kai vaikams suteikiama labai daug teisių, bet duodama mažiau pareigų, nereikalaujama atsakomybės“, – mintimis pasidalino psichologė.
Mokosi kovoti su stresu
S. Vizgaudienės pastebėjimu, dabartinė jaunuolių karta, turėdama daug ir lengvai prieinamos informacijos, nebetaiko stigmų psichologinei, o jei reikia – ir psichoterapinei pagalbai.
Atvirkščiai, – jie žino, kur tos pagalbos kreiptis, jiems tai nėra gėda, o normalus jauno žmogus gyvenimo reiškinys. „Mes daug dirbame su jaunais žmonėmis, daug bendraujame, kalbamės.
Jie labai nori komunikuoti, atsiverti, jie domis, kas vyksta su jų emocijomis. Būna, kad dėl didelio informacijos srauto jie sau prisiskiria įvairių sutrikimų, bet, kai jaunuoliai ateina pas psichologą ar psichoterapeutą, jie turi progą apie tai kalbėti, daugiau sužinoti apie save“, – kalbėjo S. Vizgaudienė, kurios apgailestavimu, rajone dar yra mokyklų, kurios neturi psichologų dėl vienos priežasties – nepavyksta jų surasti.
Pagalbos gali prireikti visiems
Rekomendacijas vyresniųjų klasių mokiniams, jų tėvams, mokytojams kartu su kolegėmis parengusi S. Vizgaudienė atkreipė dėmesį, kad visose rekomendacijose yra vienas bendras patarimas – kad pagalbos gali kreiptis ir mokiniai, ir tėvai, ir mokytojai, ir jiems visiems tos pagalbos gali prireikti. Todėl visi jie turi stebėti savo savijautą, skirti tam dėmesio.
Vyresniųjų klasių mokiniams psichologai pataria planuoti laiką, skirti laiko poilsiui, gerai išsimiegoti, apgalvoti svarbias smulkmenas (tarkim, ką būtina pasiimti į egzaminą), ypač jaudinantis ir nerimaujant – daryti atpalaiduojančius kvėpavimo ar kitokius pratimus, nepalikti svarbių dalykų paskutinei minutei, egzaminų išvakarėse nesilinksminti, o svarbiausia – suprasti, kad gyvenimas tęsiasi ir po egzaminų ir kad gyvenime gali tekti laikyti dar sunkesnius egzaminus.
Vienas svarbiausių patarimų tėvams – neperkelti ant vaikų savo lūkesčių, stengtis suprasti vaiko išgyvenimus, būtina sąlyga – bendrauti su vaiku, skirti laiko abipusiam ryšiui puoselėti, žinoma, – stebėti vaiką ir atkreipti dėmesį į bet kokius netipiškus nuotaikų, elgesio pokyčius.
Mokytojams psichologai rekomenduoja kurti teigiamą santykį su mokiniais, kiek įmanoma – įsijausti į kiekvieną mokinį, domėtis jų savijauta, neignoruoti problemų, pagirti, paskatinti mokinį, o pastebėjus elgsenos pokyčius – rekomenduoti mokiniui pagalbą.
„Mūsų visų tikslas – neauginti egzaminų siaubo, o padėti spręsti problemas“, – teigė S. Vizgaudienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą