Rietavo apylinkėse įsikūręs „Miško rojus“ su kvapą gniaužiančiais vaizdais

Rietavo apylinkėse įsikūręs „Miško rojus“ siūlo poilsį gamtos apsuptyje – be miesto šurmulio, be kaimynų, be elektros ir be vandentiekio, tačiau su kvapą gniaužiančiais vaizdais ir galimybe bent trumpam pasijusti tarsi rojuje. Na, arba ten, kur bent trumpam pasimiršta rūpesčiai, - skelbia portalas LRT.lt.

 

Iš pradžių išskirtinės poilsiavietės miške įkūrėja Inga Jocė nemanė, kad atokiame šeimos namuke, kur karaliavo tik grėblys ir kibiras, vieną dieną ilsėsis žmonės. Visgi moters gyvenimo išbandymai viską sudėliojo taip, kad šiandien rikiuojasi eilės norinčių patekti į šią vietą,

Skyrybos, finansiniai sunkumai, o vėliau – ir mamos onkologinė liga pastūmėjo Ingą ieškoti šviesos.

„Pati ieškodama vidinio rojaus, netyčia sukūriau tą rojų ir kitiems“, – šypsosi ji.

Tiesa, dabar savo rankomis įkurta vieta besidžiaugdama pati ir džiugindama kitus, poilsiavietės šeimininkė Inga sako, kad iš pradžių minčių, jog šeimos poilsiui skirtas miško kampelis taps išskirtinio poilsio mėgėjų traukos vieta, nebuvo.

Organizatorių nuotr.

„Miško rojus“ / Asmeninio albumo nuotr.

Viskas ėmė keistis po skaudžių Ingos išgyvenimų. Pirmas netikėtas smūgis jai buvo skyrybos su vyru. Moteris liko viena su dviem dukromis – dvejų metukų ir dviejų mėnesių. „Likau visiškai be pajamų, su skolomis. 

Moteris atvira – šis įvykis ją smarkiai supurtė ir bloškė į žemę, teko ieškoti jėgų ne tik finansiniam pagrindui kurti, bet ir atsitiesti morališkai.

Po kurio laiko Ingos gyvenime atsirado draugas Martynas. Pašnekovė šypteli – iš pradžių santykiai prasidėjo atsargiai, be didelių minčių į priekį, tačiau laikas parodė: draugystė ilgainiui virto rimtesniais santykiais.

Būtent Martynas, pamatęs Ingos tėvams priklausančią vietą miške, ir pasiūlė pabandyti į ją pakviesti žmones. 

Tiesa, namelis virš vandens nebuvo paruoštas nuomai – Inga juokiasi, kad jame 10 metų gyveno tik grėblys ir kibiras. Leidę įkurti poilsio vietą, tėvai Ingos verslo pradžiai paskolino pinigų – už juos moteris nupirko kėdžių lauko terasai, staliuką, čiužinį miegui, spintelę.

Sulaukus pirmo užsakymo, apėmė ir ekstazė, ir baimė, šypteli moteris. 

Moteris pasinaudojo dizainerės profesijos patirtimi, į pagalbą pasikvietė ir kaimyną. „Tu sakyk, o aš padarysiu, ką reikės“, – pažadėjo nuo seno pažįstamas meistras.

Organizatorių nuotr.

Poilsiavietės įkūrėja tikina – dauguma atvykstančių klientų yra išskirtiniai. Jiems svarbu ne blizgančios plytelės ir plačiaekranis televizorius su kabeline ar „Netflix“ – čia atvykę žmonės ieško progos pabūti, užmegzti ar atgaivinti ryšį su gamta. Galbūt todėl jų neišgąsdina ir tai, kad čia nėra patogumų.

Ji ir pati su gamta labai artima – sako, galėtų valandų valandas žiūrėti į debesis, medžius, vandenį, lietų ar snaiges.

Pati esu gimusi ir augusi kaime, visada tuo didžiavausi ir didžiuojuosi.

"Tiesa, bakalauro ir magistro mokslus baigiau Klaipėdoje ir Kaune.

Visgi auginti vaikų sugrįžau į kaimą, tada iš naujo ir supratau, kas yra ramybė, saugumas, tyla.

Mišku alsuojančio Ingos gyvenimo ritmo nesustabdė ir karantinas. Priešingai, ji neseniai lankytojams atvėrė dar vieno namelio duris. Dideli jo langai skirti žvaigždėms stebėti, o tiesiai iš lovos galima patekti į kubilą po atviru dangumi. Poilsiavietės šeimininkė nesiskundžia ir lankytojų dėmesiu – sako, kad jų tik daugėja.

Paklausta apie ateities planus, moteris tikina – jų galvoje tikrai ne vienas. Ir su šypsena priduria: „Gyvenime daug dalykų pasidaro aiškesni, kai tampi artimesnis su gamta“, - rašo portalas LRT.lt.

Organizatorių nuotr.

 

Sidebar placeholder