Rūkymo priklausomybė – tai bėgimas nuo nuobodulio ir kančios. Kokią ateitį kovoje su priklausomybėmis mato naujai išrinkti Seimo nariai?

„Naujosios operos“ įkūrėjas, tenoras Jonas Sakalauskas neslepia, jog ir jis kartais užtraukia dūmą – ir neretai vedinas streso.

Laidoje „Sveikatos formulė“ tenoras pripažino, kad cigaretės dūmas jį lydi jau daugybę metų, ir tai galiausiai išsivystė į psichologinę priklausomybę. 

„Tiesą pasakius, anksčiau rūkydavau tik vakarėlių metu. Deja, dabar rūkymu pradėjau daug daugiau piktnaudžiauti. Kai dirbau vadybinį darbą, tai padėjo socializacijai. 

Kaip bebūtų keista, per rūkymo pertraukėles,  gali sužinoti žymiai daugiau nei per posėdžius. Žmonės prie cigaretės ir kavos atskleidžia daug daugiau dalykų, dalinasi informacija, gali pajausti, kur kas vyksta, ką žmonės jaučia.“ – teigia J. Sakalauskas.

Laidoje kalbėjęs psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius, kuris turi didelę darbo su priklausomybėmis patirtį, pritaria, kad būtent psichologiniai aspektai turi gilias šaknis ir sukuria didžiulį pavojų įklimpti į rūkymo priklausomybę.

„Žmogus yra socialinė būtybė, tad mums reikia jungtis prie visų. Ar galima tai pakeisti? Žinoma, galima. Galime eiti į sporto klubą, tik klausimas, ar visi ten eis? 

O kas geriausiai žmogų sujungia su kitu žmogumi? Bendra nuodėmė. Ką daryti? Reikia didinti savo atsparumą, įsistatyti ribas.  Aš manau, viskas prasideda nuo savo vidinio įsitikinimo,“- teigia psichologas.

Jonas Sakalauskas mano, kad rūkymas yra ir pabėgimas nuo nuobodulio bei kančios. „Turbūt veikia kažkokie smegenų centrai, kurie ir kelia priklausomybę,“ – svarsto „Naujosios operos“ įkūrėjas.  

Su šia nuomone sutinka ir Liudas Vincentas Sinkevičius. „Žmonės rūko dėl to, kad iš esmės rūkymas pagerina koncentraciją, net depresijos simptomatiką jis veikia panašiai: trumpuoju laikotarpiu yra lengviau atsipalaiduoti. Nors vėliau, įnykus į cigaretes, situacija pablogėja – nerimas didėja,“ – teigia psichologas.

Laidoje kalbėjęs naujai išrinktas Seimo narys Giedrius Drukteinis antrina, kad rūkymas yra psichologinė priklausomybė, tad priversti mesti rūkyti neįmanoma jokiomis priemonėmis, nebent tai būtų sunki liga.

„Kai kalbame apie rūkymą, nei vienas iš mūsų neturime suvokimo, kad čia ir dabar yra tiesioginis pavojus gyvybei. Dar nei vienos visuomenės nepavyko pakeisti bauginimais, draudimais arba grasinimais. 

Kuo daugiau tų pastangų yra, tuo atvirkštinis efektas būna didesnis. Kol nepasikeičia žmonių požiūris, pasaulėžiūra arba mados, tendencijos, smerktini dalykai ar garbinami dalykai – tuo iš tikrųjų daugelis žalingų įpročių arba blogų įpročių bujoja ir veši, - pasakoja Seimo narys.

Anot Drukteinio, kol turėsime įprotį padaryti pertrauką einant parūkyti arba atlikus darbą apdovanoti save cigarete, tol niekas nepasikeis, nebent aplinka: „Pakeistų tik aplinka, kurioje niekas nerūko, aplinkui nėra rūkymui skirtų vietų. Būtent nepatogumas atgraso žmones -  jeigu jau ne nerūkyti, tai bent jau nerūkyti taip dažnai. 

Tiesiog, reikia sudarinėti visas sąlygas švietimo sistemos pagalba ar keičiant kultūrologinį mūsų visų kontekstą. Svarbu kalbėti, kad tas kas rūko – yra silpnavalis, o ne apie kancerogenus ar dervas,“ – teigia Giedrius Drukteinis. 

Seimo narys taip pat pasidalino ir savo patirtimi: „ Aš mečiau rūkyti dėl to, kad visa aplinka buvo labai priešiškai nusiteikusi mano rūkymui: kaip aš galiu rūkyti, išgyvenęs infarktą?“

Rūkančiųjų lyg ir mažėja, bet pagal naujausią „Eurobarometro“ nikotino gaminių paplitimo tyrimą rūkančiųjų dalis Lietuvoje nesumažėjo, bet priešingai – padidėjo iki 29 procentų.  

Apie rūkymo situaciją ir galimus sprendimus Tarptautinės nerūkymo dienos proga diskutavę ekspertai vieningai sutarė, kad, jei Lietuva siekia sukurti nerūkančią visuomenę, būtina yra peržiūrėti strategiją, kuri nukreipta į trijų priklausomybių - narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir žalos mažinimą. Pasak jų, rūkymo priklausomybės sprendimui skiriama mažiau dėmesio nei alkoholio ar narkotikų problemoms.

Pasak Sauliaus Čaplinsko, yra svarbu turėti aiškią viziją: „Drįstu manyti, kad prieš tai buvusios valdžios vizija buvo kiek kitokia. Tad jeigu greitai reaguojant dabar, jau vien jeigu įšaldyti tą „status quo“, kurioje situacija blogėja, jau netgi tai būtu neblogai. Visi matome, kaip ši situacija blogėja.“

Pokyčiams pritaria ir kardiologas Pranas Šerpytis. „Būtina peržiūrėti strategiją, kaip reikėtų šiuolaikinėmis priemonėmis pasiekti norimą rezultatą. 

Pasižiūrėkime į eilę šalių, kaip tai daro švedai, kurie yra bedūmė visuomenė. Pažiūrėkime į Graikiją, Lenkiją, Suomiją, Japoniją, kaip ten viskas keičiasi. Mes turime keistis, nes matome, kad dabartiniai metodai neveikia, tad vis viena, mes tą strategiją turime pakeisti,“ – mąsto kardiologas. 
 
„Mes per mažai siūlome alternatyvų. Pavyzdžiui, Islandijoj juk nerasi nei vieno moksleivio, kuris nemoka plaukti. Reikia duoti alternatyvą, duoti kažką kitą, kad žmonės net nepradėtų rūkyti. 

O jeigu jau žmogus turi priklausomybę, dabar pas mus manoma, kad kaitinamas tabakas ar elektroninės cigaretės yra pakaitalai rūkymui. Taip pat tabako pagalvėlės, kuriose tabakas nedega. 

Tad bent jau dalies dūmų nėra, nėra kancerogenų, nors, žinoma, yra kiti dalykai, tad čia yra tokia Pandoros skrynia. 

Tam, kuris jau rūko, tai gali būti žalos mažinimo priemonė. Tiems, kas jau turi problemą, reikia padėti, reikia gydyti, reikia taikyt žalos mažinimo koncepciją, bet reikia kalbėti apie tai labai atsakingai ir atsargiai tai daryti,“ – mintimis dalinosi Saulius Čaplinskas.

Kardiologas Pranas Šerpytis diskusijoje pasidalino ir mokslinių tyrimų rezultatais. „Kauno technologijos universiteto padarytas tyrimas parodė, kad yra skirtumas tarp tų, kurie rūkė konvencines cigaretes ir tų, kurie rūkė bedūmius pakaitalus – kaitinamąjį tabaką. 

Faktiškas skirtumas tarp tų dalelių – ir to pavojingumo yra mažiau. Tokių tyrimų yra atlikta ne vienas,“ – moksliniai faktais dalinosi kardiologas Pranas Šerpytis.

Pasak psichologo Liudo Vincento Sinkevičiaus JAV jau yra ištobulinę savo strategiją kelyje į pagalbą žmonėms, norintiems atsisakyti priklausomybės cigaretėms: „Aš žiūriu į pasaulį per Amerikos prizmę. Ten yra daugiausiai atliekama tyrimų, nes amerikiečiai turi daug praktikos, skaudžios praktikos, todėl aš manau, kad atsakymas būtent ten.“

Psichologas pasidalino ir konkrečiu procesu, kaip amerikiečiai padeda žmonėms kovoje su rūkymu. „Kai buvau NADAK konferencijoje, sužinojau, kad atsižvelgiant į tai, kad žmogus nenori mesti rūkyti, jam vis tiek yra taikomas motyvacinis interviu. 

Jeigu vis tiek pacientas išlieka ambivalentiškas, tada taikomos alternatyvos, kitaip sakant, siūlomi pakaitalai – kurie nėra nežalingi, tą reikia atskirti - jie vis tiek turi savo poveikį. Tokie pakaitalai yra elektroninės cigaretės, snus‘ai ir pan. 

Amerikiečiai turi sudarę skalę, nurodytą lentelėje, kiek mažiau žalos yra visuose šiuose produktuose. Po to, jie vėl taiko motyvacinį interviu pacientui, kad žmogus galiausiai mestų ir šituos produktus. Čia yra žalos mažinimo strategija,“ – įspūdžiais dalinosi Liudas Vincentas Sinkevičius.

„Ką galima padaryti mūsų situacijoje, remiantis pavyzdžiais, ką turime iš geriausių, pažangiausių pasaulio šalių? Faktiškai turi būti kompleksinis požiūris į šitą problemą. 

Tiktai kartu, sutelktomis jėgomis su visa visuomene, įvairiomis institucijomis, pradedant nuo šeimos instituto, baigiant aukščiausios valdžios aukščiausiais sluoksniais ir visuomene galime pasiekti pokytį,“ - ateities vizija ir galimu sprendimu būdu dalinosi seimo narys Saulius Čaplinskas.