Rusiško melo papūgos: tikėjimas arba tikėjimasis

Dezinformacijos analitikai sako, kad labai sunku įrodyti - kokių motyvų vedami žmonės taip kalba, tuo metu įstatymų leidėjai ruošia teisės aktų pakeitimus ir mano, jog jiems įsigaliojus klaidinančią, visuomenei bei valstybės interesams kenkiančią informaciją bus lengviau atpažinti, o skleidėjus už tai - bausti kartu neribojant žodžio ir saviraiškos laisvės.

Tuo metu Europos šalyse jau yra pavyzdžių, kai už Rusijai naudingos informacijos sklaidą griežtai baudžia ir eilinius žmones, ir įtakingus politikus.

Britų politikas - kalėjime

Lygiai prieš savaitę Londono policija išplatino pranešimą apie tai, kad buvęs Jungtinės Karalystės europarlamentaras Nathanas Gillas už Rusijai naudingos informacijos skleidimą mainais į piniginį atlygį pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteistas 10,6 metų laisvės atėmimo bausme.

"Šis nuosprendis turėtų aiškiai parodyti, kad bet kokios užsienio valstybių pastangos papirkti Jungtinėje Karalystėje išrinktus ir įtakingus asmenis nebus toleruojamos.

Bet kurio, užsiimančio tokia veikla, laukia rimtos pasekmės", - teismo nuosprendį komentavo tyrimui vadovavusio Londono policijos kovos su terorizmu padalinio vadovas Dominicas Murphis.

Bylos duomenimis, europarlamentas 2018-2019 metais viešai dalijosi savo nuomone, kuria rėmė Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu, atkartojo prorusiškos žiniasklaidos teiginius, gynė Ukrainos išdavimu kaltintą Vladimiro Putino bičiulį Viktorą Medvečiuką, kitaip menkino Ukrainą.

2021-ųjų rugsėjį, kai Rusija jau būrė savo pajėgas prie Ukrainos sienų, N. Gillas sulaikytas Mančesterio oro uoste, kai ruošėsi kelionei į Maskvą. Ištyrus jo telefono turinį ir kitus duomenis paaiškėjo, kad jo pareiškimai Europarlamente buvo ne kas kita, o iš anksto paruoštų tekstų skaitymas.

Britai tokio elgesio apibrėžimui naudoja terminą „parroting“ - nuo žodžio „parrot“ (papūga - aut. past.).

Taip pat paaiškėjo, kad tekstus jam parūpino prorusiškas Ukrainos politikas Olegas Vološinas. Tyrimo duomenimis, už vieną tokį pranešimą jam buvo mokama 5 tūkst. eurų - atlygis kartais buvo aptariamos koduotomis žinutėmis, o kartais dėl jo buvo deramasi nesislepiant.

Priremtas įrodymų N. Gillas savo kaltę pripažino.

„Vietoj to, kad rūpintųsi savo rinkėjų ir Jungtinės Karalystės interesais, N. Gillas labiau rūpinosi uždarbiu sau platindamas nuomones ir požiūrį, remiančius Rusijos veiklą Ukrainoje - kuri, kaip rodo tebevykstantis karas, yra pasibaisėtina“, - skelbia tyrėjai.

Viešojoje erdvėje Lietuvoje netrūksta pranešimų apie Rusijos veiklą Ukrainoje, kurie gali būti vertinami kontroversiškai.

Įdomu, ar jų autorių gali laukti toks pat likimas, kaip ir dešimtmečiui už grotų pasodinto britų politiko?

Sunku įrodyti

Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas sako, kad vien už Kremliaus naratyvų atkartojimą Lietuvoje negalima žmogui taikyti teisinės atsakomybės, nes tai yra žodžio laisvė ir prigimtinė jo teisė, tačiau įrodžius, kad tokie pasisakymai yra koordinuojami priešiškų režimų - gresia nemalonumai.

"Žmonės gali turėti įvairiausių požiūrių ir pagal esamą teisinį reguliavimą tai būtų laikoma žodžio laisve. Problemos prasideda tada, kada už žodžio laisvės yra siekiama paslėpti įtakos operacijas.

Jos gali būti koordinuojamos autoritarinių režimų tarnybų, yra papirkinėjimai, atsiskaitymai už kažkokius pasiektus rezultatus. Tada tai tampa nelegalia forma, užtraukia teisinę atsakomybę„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Daukšas.

Tokių koordinuotų operacijų pavyzdžiu V. Daukšas laiko ne tik Jungtinės Karalystės politiko pareiškimus, bet ir kaimyninės Latvijos tarnybų anksčiau atskleistą Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo asociacijos vadovo Boriso Katkovo veiklą. 

Jis pernai įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą „už ilgalaikę ir sistemingą veiklą Rusijos naudai“ ir išsiųstas iš Latvijos, nes aktyviai atstovavo Rusijos interesams bei kėlė grėsmę šalies saugumui.

„Tie teisines pasekmes turintys pavyzdžiai susiję būtent per tokius ryšius (...) Latvijos pavyzdys rodo, kad koordinacija vyko dešimtmečiais“, - teigia V. Daukšas.

Tiki ar tikisi?

Debunk.org vadovas sutinka, kad tam tikrų žmonių vieši pasisakymai Lietuvoje dėl savo turinio ir struktūros gali būti laikomi sąmoningai skleidžiamais Rusijai naudingais pasakojimais, tačiau tai sunku įrodyti.

"Be abejonės, kad gali, tik problema, kad sunku atskirti - kol neįrodyta kitaip, tai yra tiesiog nuomonė. O kai įrodyta, kad tai yra operacija, pasitelkiami teisiniai įrankiai. Tačiau įrodinėjimo našta šiandien tyrėjams yra milžiniška.

O kol nėra ištirta ir įrodyta, tai kaltės kaip ir nėra. Tik moralinė atsakomybė", - kalbėjo dezinformacijos analitikas.

V. Daukšo teigimu, abejotina ir emocijas kaitinanti informacija gali būti parengta neatsitiktinai.

Jeigu informacija pateikiama kaip nuomonė, taip bus tol, kol neįrodyta kitaip, o skelbėjui grės tik moralinė atsakomybė.

"Pastarųjų 3-5 metų pavyzdžiai rodo, kad režimai stebi internetą ir ieško sau palankių viešų asmenų, nuomonės formuotojų ir bando su jais užmegzti ryšį, pasiūlyti projektų, interviu ar sumokėti už kažkokį turinį.

Schemų yra įvairių, režimai jas per šimtmetį tikrai yra ištobulinę, geba taikyti, išnaudoti", - pasakojo V. Daukšas.

Tačiau jis neatmeta ir tikimybės, kad tokio pobūdžio informacija žmogus dalijasi, nes šventai tiki tuo, ką sako.

„Galime sakyti, kad žmogus tiki. Tačiau istorija rodo, jog dažnai tai yra ne tikėjimas, kiek tikėjimasis, jog interesų atstovavimas atneš vienokios ar kitokios naudos“, - sakė V. Daukšas.

Centro vertinimu, naujausia koordinuojama operacija yra informacinis chaosas, susijęs su Rusijos ir Ukrainos taikos sutarties derybų projektu, apimančiu 28 jo punktus.

"Sakyčiau, kad turbūt didžiausia Kremliaus operacija, kuri vykdoma šiuo metu, yra susijusi su taikos planu.

Yra pakišinėjami Amerikos politikai, pakišamas planas, kuris paruošiamas vienaip, pristatomas kitaip, yra didžiulis žiniasklaidos įtraukimas, daug propagandinių kanalų išnaudojama.

Šios didelės operacijos tikslas yra sukelti chaosą tiek JAV, tiek Europoje ir matome, kad tai padaryti pavyko gana gerai.

Taip Kremlius siekia atidėlioti karo pabaigą, galimybes Vakarams įvesti papildomas sankcijas Rusijai.

Tvyrant šiam chaosui Kremlius laimi laiko, ir jeigu jis geba tokias operacijas vykdyti dideliu masteliu, daug į jas investuoja ir, sakyčiau, kažkiek laimi, nes Vakarai nespėjo teisingai sureaguoti, matome to pasekmes", - pasakojo V. Daukšas.

„Daug melo rūšių“

Lapkritį Seime įregistruotas kelių įstatymų pataisų projektas, kuriuo siekiama aiškesnės atsakomybės už sąmoningą dezinformacijos skleidimą, operatyviau priimamų tarnybų nurodymų pašalinti pavojingą informaciją iš viešumos.

Anot pataisų rengėjų, dezinformaciją Lietuvos įstatymai šiuo metu apibrėžia pernelyg abstrakčiai - kaip sąmoningai viešai paskelbta melagingą informaciją, nors „melo rūšių yra daugiau“, dėl to jos sąvoka aiškinama išsamiau.

"Teisininkai atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė šokiruojančiai neparuošta informacinei gynybai ir laikmečio iššūkiams.

Vien pernai fiksuota daugiau nei 1200 koordinuotų dezinformacinių atvejų", - pataisų poreikį spaudos konferencijoje aiškino viena iš pataisų rengėjų konservatorė Seimo narė Daiva Ulbinaitė.

Anot jos, Visuomenės informavimo, Elektroninių ryšių įstatymų, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisomis aiškiau įvardijama dezinformacija ir draudžiamos skleisti dezinformacijos klasifikatorius.

„Kad visiems būtų aišku, ką laikome nusikaltimu (...) ir taikyti sankcijas“, - sakė D. Ulbinaitė, pabrėžusi, kad pataisų reikia kaip įmanoma greičiau.

Pataisas Seime registravo tiek opozicijai, tiek valdančiajai koalicijai atstovaujantys parlamentarai.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako, kad pataisų tikslai geri, jos reikalingos, tačiau jas reikia paruošti taip, kad neatrodytų kaip žodžio laisvės ribojimas ar cenzūra.

„Be abejonės, tai reikėtų dar išgryninti teisiškai, kad nebūtų pažeidžiama žodžio laisvė, kad nebūtų aliuzijų, jog mes kažką cenzūruojame“, - anksčiau apie pataisas LRT radijo eteryje kalbėjo K. Vilkauskas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas sako, kad įstatymo pataisos yra gerai subalansuotos.

„Manau, kad pavyko paruošti puikiai subalansuotas formuluotes, kurios turi sąlygas prisidėti prie pasvertos, proporcingos gynybos informacinio karo fronte“, - sakė jis pataisų pristatymo spaudos konferencijoje.

J. Baltrimas taip pat sakė, jog siūlomais pakeitimais nesiūloma bausti žmonių už nuomonę.

„Kai kalbama apie teisinę atsakomybę, visada yra papildomų sąlygų (...) Jeigu žmogus kažkuo tiki ar buvo suklaidintas, įstatymai į jį nenutaikyti, bet jeigu žmogus tokią informaciją skleidžia ir tuo pačiu metu į jo kišenę byra pinigai iš priešiškų valstybių specialiųjų tarnybų, tada įsijungia Baudžiamasis kodeksas“, - LRT radijui sakė J. Baltrimas.