Biologinis amžius

Biologinis amžius: kodėl jūsų pasas meluoja ir kaip „nulaužti“ senėjimo kodą?

Kiek jums metų? Jei atsakydami žiūrite į gimimo datą pase, genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė turi jums naujienų – chronologinis amžius yra vienas apgaulingiausių sveikatos rodiklių.

Nors pasaulyje biologinio amžiaus nustatymas tampa prevencinės medicinos ašimi, Lietuvoje net 92 proc. gyventojų apie tokią galimybę nėra girdėję.

Kas yra biologinis amžius?

Tai rodiklis, rodantis tikrąją organizmo būklę: kaip greitai sensta jūsų ląstelės, audiniai ir organai. Du 50-mečiai biologiškai gali skirtis net keliais dešimtmečiais – vienas gali turėti 40-mečio energiją, o kitas – 60-mečio nusidėvėjusį organizmą.

Pasak dr. V. Dirsės, biologinio amžiaus matavimas leidžia pastebėti senėjimo procesus dar tada, kai nėra jokių simptomų. Tai perėjimas nuo tradicinio ligų gydymo prie personalizuotos prevencijos.

Genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė

Auksinis standartas – epigenetiniai laikrodžiai

Kaip mokslas pamatuoja senėjimą? Pagrindinis įrankis – DNR metilinimo tyrimai.

Kiekviena ląstelė „įrašo“ jūsų gyvenimo istoriją – mitybą, stresą, sportą ir aplinkos poveikį.

Palyginus šiuos epigenetinius žymeklius su milžiniškomis duomenų bazėmis, nustatomas tikslus biologinis amžys.

Tyrimas parodo, ar pasirinktas gyvenimo būdas (papildai, dieta, fizinis aktyvumas) iš tiesų veikia. Pakartojus tyrimą po metų, galima objektyviai pamatyti pokyčius.

Tikslingesnis papildų pasirinkimas

Lietuviai mielai vartoja papildus, tačiau dažnai tai daro „aklai“. Biologinio amžiaus tyrimas gali padėti veikti tikslingiau:

Jei fiksuojamas padidėjęs oksidacinis stresas, rekomenduojami antioksidantai (pvz., kvercetinas ar resveratrolis).

Jei nustatomas metabolinis senėjimas (prasta gliukozės kontrolė), sprendimai gali būti siejami su berberino vartojimu ir mitybos korekcija.

Kodėl Lietuva atsilieka?

Ekspertai išskiria kelias priežastis, kodėl ši sritis pas mus dar tik skinasi kelią:

Žinių trūkumas: Vis dar vyrauja nuostata, kad senėjimas yra neišvengiamas ir nepakeičiamas procesas.

Reguliavimo spragos: Šie tyrimai patenka į „pilkąją zoną“ tarp medicinos ir savipagalbos, jie nėra kompensuojami valstybės.

Prevencijos kultūros stoka: Esame įpratę pas medikus lankytis tik tada, kai ką nors skauda.

Šaltinis: „Eurovaistinės“ Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) / dr. Vaido Dirsės įžvalgos

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder