Šalis tarp dangoraižių, kur nuodėmės - tik už uždarų durų

Į šią šalį pats niekada nebuvau susimąstęs nuvykti, bet sulaukęs kvietimo, kad tuo pačiu galėsiu ir šiek tiek pailsėti, ir pasigrožėti pasaulio sunkiosios atletikos čempionatu, pamaniau, kodėl gi ne.

Mėgstu sakyti, kad gyvenimą žavų ir įdomų daro ne turtai ir daiktai, o tai, kas išlieka ilgam atmintyje. Būtent kelionės, man asmeniškai, ir suteikia neišdildomo žavesio, įspūdžių ir gyvenimiškos patirties.

Taikliai yra pasakęs Šv. Augustinas: „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį.“

O man vis norisi versti ir versti naujus pasaulio pažinimo puslapius ir semti saujomis įspūdžius...

Lietuvai, 2015 metais įsivedus eurą, keliauti po pasaulį tapo dar paprasčiau ir daug kur jau kainos nė kiek nesikandžioja, nes mūsų šalis vis artėja prie Europos šalių elito. Bent jau kainų atžvilgiu...

Tačiau atvykus į Bahreiną, tiksliau į šios šalies sostinę Manamą, staiga supranti, kad prieš kažką pirkdamas turi gerokai pamąstyti. Bahreino valiuta - dinarai. 1 dinaro vertė - apie 2,5 euro.

Taigi, kai kavinėje regi kavos kainą - 3-4 dinarai, lyg ir skaičiai nešokiruoja, bet padauginus 2,5 karto, supranti, kad kavą gerti už 7-10 eurų ne taip jau ir norisi. Ir tokie maždaug 2,5 karto didesni įkainiai būdingi daugeliui būtiniausių kelionei prekių ir paslaugų.

Taksistų manipuliacijos

Sutikus Bahreine lietuvaitę, kuri čia susirado vyrą ir gyvena jau kelerius metus, bei pasiteiravus, kur čia galima nueiti pėsčiomis, ji tarė: „Bahreinas nėra pritaikytas vaikščioti, čia beveik nėra pėstiesiems skirtų takų, geriau vykite taksi. 

Čia netoli yra didelis prekybos centras ir pėsčiųjų alėja, tačiau, jei jau eisite pėsčiomis, žiūrėkite, kad nenutrenktų automobiliai. 

Svarbiausia eidami per gatvę ar žingsniuodami kelkraščiu žvalgykitės. Svarbiausia - saugumas“.

Nustebome, kad minėta lankytina vieta yra už kelių šimtų metrų nuo mūsų viešbučio, o reikia vykti taksi.

Įdomi šioje šalyje ir taksi kainodara: taksi vairuotojas pats nusprendžia, kiek kainuos. Vieną kartą už tą patį atstumą gali sumokėti 4-5 dinarus, kitą kartą - ir 8-10 dinarų.

Tiesiog taksistas savo nuožiūra įveda į bankinio atsiskaitymo aparatą sumą, o kai pasakai, kad per daug, tada ištrina ir suveda mažesnius skaičius.

Keisti sprendimai, tačiau kai kurie taksi vairuotojai nustato kiaulės akis ir apsimeta, kad nieko nesupranta.

Galiausiai vėliau pradėjome naudotis „Uber“ pavežėjų programėle ir supratome, kad kainos bent perpus mažesnės nei mūsų prašydavo kad ir ne pats gobšiausias Bahreino taksistas.

Kai nemato Alachas

Žinant ir tai, kad oficiali Bahreino religija yra islamas, kurį praktikuoja didžioji dalis šalies gyventojų, Manamos centre atsigaivinti, kad ir tarkime, nealkoholinio alaus bokalu - ne tokia lengva užduotis. Jo tiesiog kur panorėjęs nerasi, jau net nekalbu apie stipresnio laipsnio svaiginančiuosius gėrimus.

Tačiau įsėdus į taksi, vairuotojas tuoj pat su šypsena veide sako: „Tai ne problema. Tuoj nuvešiu už keliolikos kilometrų į pietus nuo centrinės Manamos esantį Juffair rajoną. 

Kur yra daug viešbučių, restoranų, naktinių klubų ir tai laikoma vienu iš pagrindinių Bahreino naktinio gyvenimo vietų. Čia nuodėmių turistams tikrai netrūksta.“

Atvykus vaizdas neatrodo kažkuo išskirtinis: lyg ir durys į kažkokius nedidelius bariukus, o už jų, mano nuostabai, jau verda naktinis gyvenimas: musulmoniškoje šalyje alkoholis liejasi laisvai, sukiojasi ir savo paslaugas be jokio gėdos jausmo už pinigus siūlo seksualiai apsirengusios merginos, iš kurių - daugiausia tailandietės ar afrikietės.

Lyg ir viskas paslėpta už uždarų durų, tačiau turistams tai lengva ranka prieinama...

Tiesa, teko matyti ne vieną ir Bahreino šalies atstovą, kuris pradėjus filmuoti ir fotografuoti prieidavo ir tardavo: „Nefilmuokite, nes jei kas iš maniškių sužinos, kad lankausi tokiose vietose, bus negerai“.

Kiti juokavo, kad musulmonai nedaro nuodėmių, kai Alachas mato, o čia, Juffair'o rajone, už uždarų durų, niekas nieko nemato ir niekam širdies neskauda...

Tiesa, kainos tokiose Bahreino vietovėse išties kandžiojasi - nealkoholinio alaus bokalas gali atsieiti 20 eurų, o kitokie svaiginantys kokteiliai - ir kelis kartus daugiau.

Tiesa, baruose ir naktiniuose klubuose veikia ir tam tikros pasipelnymo schemos: prie vyriškių kompanijos netikėtai prisiklijuoja kokia mergina ir staiga pradedama nešti gėrimus tiek jai, tiek vaikinams net neprašius ir tuoj pat pateikiamos kosminės sąskaitos. 

Pasakius, kad net neprašėme jokių gėrimų ir nieko nenorime, tuoj pat prisistato apsaugos darbuotojas ir neišleidžia iš naktinio klubo.

Teko sutikti 3 anglus, kurie pakliuvo į tokią apgaulės schemą ir kiekvienas suplojo po 150 dinarų (apie 375 eurus), atsigėrę vos po 1 kokteilį.

Patarimas turistams vyrams: jei jau pateksite į Bahreino nuodėmių rajoną, būkite budrūs, nes merginų kerai ir apgaulės machinacijos gali gerokai patuštinti jūsų pinigines.