Renginyje buvo paminėtos ES Sanglaudos politikos įgyvendinimo sėkmės nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 m.
Diskusijoje „Sanglaudos politika – raktas į tvarų Lietuvos vystymąsi“ dalyvavo socialiniai ir ekonominiai partneriai, regionų valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir ministerijos, kurios aktyviai dalyvauja rengiant bei įgyvendinant ES Sanglaudos politiką bei neseniai patvirtintą Partnerystės susitarimą su Lietuva.
Šiame susitarime numatyta šalies investicijų strategija, kurios vertė 2021–2027 m. laikotarpiui siekia 6,4 mlrd. eurų.
Komisarė Elisa Ferreira pažymėjo: „Sanglaudos politikos finansavimas ves Lietuvą augimo keliu, tapsiančia žalesne, skaitmenine, inovatyvesne ir socialiai darnesne valstybe.
Piliečių ir suinteresuotų vietos šalių dalyvavimas įgyvendinant investicijas yra turtas, leidžiantis visiškai pasinaudoti sanglaudos politikos finansavimo privalumais.“
Renginio metu buvo švenčiami ES finansuojamų projektų pasiekimai aplinkinėse Vilniaus ir Kauno savivaldybėse, kurias aplankė komisarė.
Pirmasis aplankytas projektas – tai bendruomeniniai vaikų namai Elektrėnų savivaldybėje, kurie taip pat veikia kaip dienos centrai.
Šie vaikų namai yra ne tik gyvenamoji vieta, bet ir svarbi socialinė erdvė, kurioje vaikams teikiamos įvairios paslaugos – nuo psichologinės pagalbos iki ugdymo ir laisvalaikio organizavimo.
Projekto tikslas – suteikti vaikams ne tik fizinį saugumą, bet ir emocinį palaikymą, skatinti jų integraciją į bendruomenę. Vaikai dalyvauja įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, sporto užsiėmimuose, taip pat yra sudaromos sąlygos jų akademiniam tobulėjimui.
Be to, bendruomeninių vaikų namų pedagogai ir socialiniai darbuotojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose, kurie padeda geriau suprasti vaikų psichologinius poreikius.
Šis projektas tapo pavyzdžiu kitiems regionams, kaip sėkmingai įgyvendinti deinstitucionalizacijos procesą. Tai taip pat rodo, kaip vietoje įgyvendinami Europos vaiko garantijos principai.
„Pirmasis blynas“, socialinės ir kulinarinės misijos vieta, taip pat pasitiko komisarę. Šis blynų restoranas, remiamas Europos socialinio fondo, rodo, kaip asmenys su negalia gali būti įtraukti į bendruomenę ir susipažinti su darbo pasauliu.
Restorano darbuotojai dalyvauja mokymuose, skatinančiuose geresnį klientų aptarnavimą ir socialinį jautrumą. Projektas taip pat yra Lietuvos deinstitucionalizacijos reformos dalis ir skatina visuomenės sąmoningumą apie socialinę įtrauktį.
Kaune, antrajame pagal dydį Lietuvos mieste, buvo aplankytas Profesinio mokymo centras, kurio specializacija motorinių transporto priemonių remontas ir medžio technologijos.
Šis centras yra modernių technologijų pavyzdys, kur mokiniai turi galimybę įgyti praktinių įgūdžių naudodamiesi naujausiais įrankiais ir technika.
Mokymo įstaigoje įrengtos specializuotos dirbtuvės ir laboratorijos, kurios leidžia mokiniams dirbti realiomis sąlygomis, imituojant įvairius techninius procesus.
Be to, centras bendradarbiauja su vietos įmonėmis, suteikdamas studentams galimybes atlikti praktiką ir įgyti darbo patirties.
Centras taip pat organizuoja atvirų durų dienas, kviečiančias tiek moksleivius, tiek jų tėvus susipažinti su studijų galimybėmis ir profesinės karjeros perspektyvomis.
Suaugusieji taip pat gali pasinaudoti šio centro teikiamomis programomis, kurios padeda persikvalifikuoti ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Centre vykdomos nuolatinės inovacijos – periodiškai atnaujinama įranga, įdiegta moderni mokymosi valdymo sistema.
Tačiau tai tik dalis didesnės Lietuvos sėkmės istorijos, kai kalbama apie Sanglaudos politikos fondų įgyvendinimą. Visame regione vyksta projektai, kuriais siekiama spręsti tiek vietinius, tiek nacionalinius iššūkius.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje vykdomi infrastruktūros plėtros projektai, skirti modernizuoti uostą ir didinti jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Šie projektai apima naujų terminalų statybą, modernią logistikos sistemą bei ekologiškų sprendimų diegimą, mažinančių taršą. Šiauliuose taip pat investuojama į technologijų centrų kūrimą, skatinant naujų darbo vietų atsiradimą ir inovacijų plėtrą.
Šiaulių technologijų mokymo parkas tampa regiono inovacijų centru, kur startuoliai ir technologinės įmonės gali kurti naujus produktus ir paslaugas.
Regionuose, tokiuose kaip Alytus ir Panevėžys, vykdomi projektai, kuriais siekiama stiprinti vietos verslo ekosistemas ir gerinti gyvenimo kokybę.
Panevėžyje įgyvendinami projektai, orientuoti į miesto parkų ir viešųjų erdvių modernizavimą, o Alytaus regione investuojama į tvarios energijos sprendimus, siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Alytaus savivaldybė taip pat diegia išmaniąsias viešojo transporto sistemas, kurios mažina kelionės laiką ir skatina gyventojus rinktis ekologiškas transporto priemones.
Nepamirškime ir mažesnių miestelių bei kaimo vietovių, kurios taip pat gauna naudą iš Sanglaudos politikos fondų. Pavyzdžiui, Zarasuose vykdomas projektas, skirtas skatinti vietinį turizmą ir kurti naujas darbo vietas per infrastruktūros plėtrą bei kultūrinius renginius.
Šio projekto dėka atnaujinta miesto ežerų pakrantė, pastatyti modernūs pėsčiųjų takai ir dviračių trasos, skatinant aktyvų poilsį.
Telšių rajone investuojama į švietimo įstaigų modernizavimą, siekiant užtikrinti aukštesnę mokymosi kokybę ir geresnes galimybes jaunimui. Be to, Telšiuose pradėti ekologiniai švietimo projektai, skirti supažindinti vaikus su tvarumo principais ir aplinkosauga.
Šie projektai ne tik stiprina Lietuvos ekonominį pagrindą, bet ir skatina socialinę įtrauktį, kultūrinį bendradarbiavimą ir tvarios plėtros iniciatyvas.
Ateityje numatyta tęsti investicijas į infrastruktūrą, technologijas, švietimą ir aplinkosaugą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šalies augimas ir darni visuomenė. Tai yra ilgalaikis Sanglaudos politikos fondų indėlis į Lietuvos gerovę ir pažangą.
Sanglaudos politika sėkmingai įgyvendinama ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje vykdoma daugybė projektų, skirtų skatinti technologinę pažangą ir tvarios infrastruktūros kūrimą, tokie kaip modernių IT centrų plėtra Rygoje.
Šie centrai pritraukia tarptautines kompanijas ir kuria darbo vietas vietos gyventojams. Estijoje ypatingas dėmesys skiriamas švietimo sistemai – ES lėšomis atnaujintos mokyklos ir universitetai Taline bei kituose miestuose tapo modernios edukacijos pavyzdžiais.
Estija taip pat investuoja į e-valdžios plėtrą, siekdama tapti pirmaujančia skaitmeninės valdžios šalimi pasaulyje. Lenkijoje, didžiausioje regiono šalyje, Sanglaudos politika padėjo modernizuoti transporto infrastruktūrą, įskaitant naujų greitkelių tiesimą ir miesto viešojo transporto modernizavimą Varšuvoje, Krokuvoje ir Vroclave.
Šie projektai ne tik pagerino susisiekimą, bet ir sumažino eismo spūstis bei oro taršą miestuose.
Kroatijoje Sanglaudos politika padėjo atstatyti ir modernizuoti turizmo infrastruktūrą, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai.
Dubrovnike, Splite ir kituose pakrančių miestuose ES lėšos buvo panaudotos viešųjų erdvių atnaujinimui, kultūros paveldo išsaugojimui ir ekologinio turizmo skatinimui. Kroatija taip pat investavo į tvarią transporto sistemą, diegiant elektrinius autobusus ir traukinius, kurie mažina išmetamųjų teršalų kiekį.
Portugalijoje Sanglaudos politika buvo sutelkta į švietimą ir inovacijas. Lisabonoje ir Porto miestuose ES fondų pagalba buvo sukurtos mokslinių tyrimų laboratorijos, kurios pritraukė tarptautinius mokslininkus ir skatino pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas ir atsinaujinančios energijos šaltiniai.
Be to, šalies kaimo regionuose buvo investuota į agrarinės pramonės modernizavimą ir vietos verslų plėtrą, skatinant darbo vietų kūrimą ir regionų vystymąsi.
Graikijoje Sanglaudos fondai buvo panaudoti atnaujinant svarbią turistinę infrastruktūrą, tokią kaip archeologiniai objektai ir salų uostai.
Atėnuose modernizuotas viešasis transportas padėjo spręsti eismo problemas, o štai salose, tokiose kaip Kreta ir Rodas, buvo įgyvendinti vandens išteklių valdymo projektai, skirti užtikrinti švarų vandenį vietos gyventojams ir turistams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą