Europos Aktualijos

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įsteigė keturiolika projektų grupių Komisijoje

Projektų grupių tikslas - užtikrinti iniciatyvų pasirengimą ir politinį valdymą nuo jų kūrimo iki įgyvendinimo. Kiekviena Projektų grupė turi savo įgaliojimus, sudėtį, trukmę ir darbo metodus. Kiekvienai grupei pirmininkaus Komisijos narys, kurį paskirs pirmininkė. Atsakingi už sėkmingą grupių įgaliojimų įgyvendinimą bus jų pirmininkai.

Projektų grupės:

Švarios pramonės susitarimas: pirmininkauja vykdomoji viceprezidentė už švarią, teisingą ir konkurencingą perėjimą Teresa Ribera, vykdomoji viceprezidentė už klestėjimą ir pramonės strategiją Stéphane Séjourné ir Klimato, nulinės emisijos ir švaraus augimo komisaras Wopke Hoekstra.

Dirbtinis intelektas – pirmininkauja vykdomoji viceprezidentė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją Henna Virkkunen.

Užsienio veiksmai – pirmininkauja aukščiausiasis atstovas užsienio reikalams ir saugumo politikai / viceprezidentė Kaja Kallas.

Įgūdžiai, darbo vietos ir socialinės teisės – pirmininkauja vykdomoji viceprezidentė už socialines teises ir įgūdžius, kokybiškas darbo vietas ir pasirengimą Roxana Mînzatu.

Ekonominis saugumas – pirmininkauja komisaras už prekybą ir ekonominį saugumą Maroš Šefčovič.

Gynybos sąjunga – pirmininkauja komisaras už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius.

Europos taupymo ir investicijų sąjunga – pirmininkauja komisarė už finansines paslaugas ir taupymo ir investicijų sąjungą Maria Luís Albuquerque.

Pasirengimo sąjunga – pirmininkauja komisarė už lygybę, pasirengimą ir krizės valdymą Hadja Lahbib.

Europos vidaus saugumas – pirmininkauja komisaras už vidaus reikalus ir migraciją Magnus Brunner.

Vandens atsparumas – pirmininkauja komisarė už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką Jessika Roswall.

Prieinamas būstas – pirmininkauja komisaras už energiją ir būstą Dan Jørgensen.

Pradedantys ir augantys verslai – pirmininkauja komisarė už pradedančius verslus, tyrimus ir inovacijas Ekaterina Zaharieva.

Europos demokratijos skydas – pirmininkauja komisaras už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą Michael McGrath.

Žemės ūkio ir maisto vizija – pirmininkauja komisaras už žemės ūkį ir maistą Christophe Hansen.

Projektų grupės buvo įsteigtos pagal Europos Komisijos darbo metodus, priimtus pradėjus šį įgaliojimų laikotarpį. Jos visiškai atspindi Komisijos politinius prioritetus, nustatytus Politinėse gairėse, kurias paskelbė pirmininkė Ursula von der Leyen 2024 m. liepos mėn., taip pat misijų laiškuose pirmininkės nariams.

Projektų grupės palengvins bendradarbiavimą su kitais Komisijos nariais ir susijusiomis tarnybomis, užtikrindamos kolegialumą ir nuoseklumą. Grupės sutelks dėmesį į iniciatyvų formavimą, prioritetų įgyvendinimą ir nuoseklumą skirtingose srityse, ypač strateginėse, nepakenkiant sprendimų priėmimo procesui ir jo parengiamųjų organų vaidmeniui.

Projektų grupės bus įsteigtos pirminiam vienerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas tiek, kiek reikalinga norimam tikslui pasiekti.

Jei atsiras naujų prioritetų, reikalaujančių papildomos tarpsektorinės politikos koordinavimo, gali būti įsteigtos naujos Projektų grupės, skirtos šiems iškilusiems poreikiams spręsti.

Europos Komisija išmokėjo pirmuosius 3 milijardus eurų Ukrainai kaip dalį G7 paskolos, kuri bus grąžinta iš įšaldytų Rusijos turto lėšų

Europos Komisija  išmokėjo pirmąją 3 milijardų eurų sumą iš savo išimtinės makrofinansinės pagalbos (MFA) paskolos Ukrainai, kuri bus grąžinta naudojant lėšas iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos valstybės turto. Ši paskola, kurios suma siekia iki 18,1 milijardo eurų, yra ES indėlis į G7 iniciatyvą „Extraordinary Revenue Acceleration“ (ERA), kurios tikslas – suteikti apie 45 milijardus eurų finansinę paramą Ukrainai. Šis pirmasis mokėjimas atspindi ES tvirtą įsipareigojimą padėti Ukrainai kovoti su Rusijos agresija, išlaikyti makroekonominį ir fiskalinį stabilumą, atstatyti svarbią infrastruktūrą, įskaitant energetikos sistemas, ir investuoti į gynybos infrastruktūrą.

Kas yra ši išimtinė makrofinansinė pagalba ir kaip ji veikia?

Ši MFA pagalba yra būtina siekiant spręsti skubius Ukrainos biudžeto poreikius, kurie žymiai išaugo dėl Rusijos intensyvėjančios ir ilgalaikės agresijos. Su stabilia, reguliaria ir prognozuojama finansine parama iki 18,1 milijardo eurų, kuri bus išmokėta iki 2025 metų, Ukraina galės remti savo dabartinius ir būsimus karinius, biudžeto ir atstatymo poreikius. Ši paskola padės užtikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti kritinę infrastruktūrą, kurią sunaikino Rusija, tokią kaip energetikos infrastruktūra, vandens sistemos, transporto tinklai, keliai ir tiltai. Be to, paskola gali būti naudojama tiesiogiai karinėms išlaidoms. Stabilizuodama viešuosius finansus ši pagalba taip pat leis Ukrainai paskirstyti išteklius kitoms prioritetinėms išlaidoms, įskaitant karinę gynybos infrastruktūrą prieš Rusijos agresiją.

MFA instrumentas siūlo didelį lankstumą ir labai palankias sąlygas Ukrainai, su labai ilgais paskolos grąžinimo terminais, kurie gali siekti iki 45 metų. Svarbu, kad Ukraina tiesiogiai nesiruošia grąžinti paskolos iš savo išteklių. Vietoje to, grąžinimas bus užtikrintas per išskirtines pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, surinkto per Ukrainos paskolos bendradarbiavimo mechanizmą (ULCM), siunčiant aiškią žinutę, kad Ukrainos atstatymo naštą prisiims tie, kurie atsakingi už jos sunaikinimą.

Ši operacija remiasi ankstesnėmis MFA ir MFA+ operacijomis Ukrainoje ir papildo ilgalaikį finansavimą per Ukrainos finansavimo priemonę, kuri suteiks Ukrainai 50 milijardų eurų 2024–2027 m.

Būsimi mokėjimai Ukrainai pagal MFA instrumentą turėtų tęstis nuo kovo iki lapkričio mėn., po 1 milijardą eurų per mėnesį, o likę 6,1 milijardo eurų bus paskirstyti gruodį.

Paskirstymas vykdomas po Ukrainos paskolos bendradarbiavimo mechanizmo ir išimtinės makrofinansinės pagalbos reglamento priėmimo ir įsigaliojimo 2024 m. spalį, o vėliau po Komisijos sprendimo, leidžiančio išleisti makrofinansinę pagalbą Ukrainai gruodžio pabaigoje.

Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Praėjus beveik 3 metams nuo Rusijos agresijos karo pradžios, Ukraina gali toliau tikėtis savo draugų ir partnerių paramos. Šiandien mes perduodame Ukrainai 3 milijardus eurų kaip pirmąją ES dalį iš G7 paskolos. Mes suteikiame Ukrainai finansinę galią ir toliau kovoti už savo laisvę – ir nugalėti. Europa jau suteikė beveik 134 milijardus eurų paramos Ukrainai. Ir daugiau teiks. Kaip ir drąsi Ukrainos atsparumo kova, mūsų parama bus tvirta.“

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ES kartu su savo valstybėmis narėmis vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos veiksmus ir suteikė precedento neturinčią paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Su šiuo MFA išmokėjimu ES, jos valstybės narės ir Europos finansų institucijos jau suteikė beveik 134 milijardus eurų, palaikydamos Ukrainos karo pastangas ir ekonomiką, padėdamos išlaikyti pagrindines paslaugas ir teikti ankstyvąjį atstatymą, humanitarinę pagalbą ir pagalbą tiems, kurie bėgo nuo karo į ES.

Kaip dalis sankcijų, kurias ES paskelbe Rusijai, buvo įšaldytas Rusijos Centrinio banko turtas, laikomas finansų įstaigose valstybėse narėse ir vertinamas maždaug 210 milijardų eurų nuo 2022 m. vasario mėn. Jie sudaro daugumą pasaulyje įšaldytų tokių aktyvų.

Sandorių su šiuo turtu uždraudimas sukuria nepaprastą pinigų kaupimą centrinės vertybinių popierių depozitorijos (CSD) balansuose, kuriai kasmet pridedama apie 2,5 - 3 milijardus eurų. Šios netikėtos ir nepaprastos pajamos nesudaro suverenių aktyvų ir nereikia jų perduoti Rusijos Centrinio banko, net ir pasibaigus įšaldymui.

2024 m. vasario 12 d. ES išaiškino taisykles, kaip turi būti valdoma šis įšaldytas turtas ir rezervai, ir nusprendė, kad CSD, turintys daugiau nei milijoną eurų vertės Rusijos Centriniam bankui rezervų ir turto, turi šias pajamas atskirti. Nuo 2024 m. vasario 15 d. CSD negali disponuoti susijusiais grynaisiais pelnais arba juos paskirstyti akcininkams.

2024 m. gegužės mėn. Taryba nusprendė naudoti šias nepaprastas pajamas Ukrainos labui. Liepos pabaigoje jau buvo paskirta 1,5 milijardo eurų paramos Ukrainai.

2024 m. spalį įsigaliojo reglamentas, kuriuo buvo įsteigtas ULCM ir išimtinė MFA paskola. Mechanizmas siekia remti G7 partnerius ir Sąjungą išduodant paskolas iki 45 milijardų eurų Ukrainai. Šios lėšos bus finansuojamos iš įšaldytų Rusijos Centrinio banko aktyvų ES. Šios lėšos bus išmokėtos Ukrainai, kad grąžintų pagrindines ir palūkanas už tinkamas dvišales ir daugiašales paskolas Ukrainai iš ES, G7 ir galbūt kitų partnerių.

Europos Komisijos spaudos centras

https://europospulsas.lt

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder